Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui.

„Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą.

Kas svarbu mokslų reikmėms?

Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse. Specialistai vardija, kokie aspektai yra svarbiausi, ieškant nešiojamojo kompiuterio mokslo reikmėms:

  • Baterijos veikimo trukmė. Šis kriterijus labai svarbus studentams bei mokiniams, kurie visą dieną praleidžia rašydami rašinius ar ieškodami informacijos namų darbams. Ekspertai rekomenduoja ieškoti kompiuterio, kuris neišsikrautų bent 10 valandų.
  • Dydis ir svoris. Kasdien kompiuterį nešantis į mokyklą ar universitetą, norisi, kad įrenginys būtų optimalaus dydžio ir svorio – nebūtų sunku jį nešti, lengvai tilptų į kuprinę. Tad rekomenduojama rinktis apie 14 colių, iki 1,5 kg sveriantį kompiuterį.
  • Rašymo ranka galimybė. Šiuo metu populiarėjantys nešiojamojo ir planšetinio kompiuterio hibridai dažnai pasirenkami mokslo reikmėms. Tokie kompiuteriai suteikia galimybę rašyti ranka, lengviau įsiminti informaciją ir iš karto užrašus perkelti į virtualią erdvę – tai ypač aktualu moksleiviams.

Kūrybiniams darbams – aukščiausia vaizdo ir garso kokybė

Šiais laikais studentai dažnai renkasi papildomas veiklas, leidžiančias tiek realizuoti save, tiek užsidirbti. Tai kūrybiniai užsiėmimai – vaizdo montavimo bei grafinio dizaino darbai.

Į kokius kompiuterio parametrus verta atkreipti dėmesį šiuo atveju?

  • Ekrano dydis. Itin aktualu atkreipti dėmesį į patį ekraną. Optimaliausias – 15,6 colių įstrižainę turintis įrenginys.
  • Ekrano raiška. Taip pat svarbu, kad kompiuterio ekranas galėtų palaikyti aukštą rezoliuciją. Nes didesnė raiška – geresnė kompiuterio ekrano vaizdo kokybė. Tad siūloma rinktis kompiuterius, turinčius IPS arba OLED ekranus, kurie atkuria sodresnes ir tikresnes spalvas. O raiška turėtų būti 1920×1080 ar didesnė.
  • Kompiuterio procesorius. Procesorius užtikrina kompiuterio greitaveiką, todėl apdorojant didelio svorio duomenis, rekomenduojama rinktis kompiuterius, turinčius Intel i5 arba AMD R5 procesorius.
  • Operatyvioji atmintis (RAM). Kad būtų galima sklandžiai imtis kūrybinės veiklos, kompiuteriui reikia daug operatyviosios RAM atminties bei aukštos kokybės grafinio procesoriaus (GPU).
  • Talpa. Dar vienas svarbus aspektas – tai kompiuterio atminties talpa. Montuojant vaizdo įrašus ar retušuojant nuotraukas, dažnai tenka dirbti su daug vietos užimančiais failais, todėl patariama ieškoti kompiuterio, kuriame nepritrūks vietos.
  • Papildomi įrenginiai. Kūrybiniams darbams taip pat praverčia ir keli svarbūs kompiuterio priedai. Vienas tokių – ausinės, kokybiškai sulaikančios išorinį triukšmą. lt ekspertai rekomenduoja rinktis laidines ausines, kurios užtikrina sklandų garso transliavimą.
    Atliekant grafinio dizaino darbus, labai pravers ir papildomas monitorius, patogi klaviatūra bei pelė. Taip pat siūloma pasirūpinti ir išoriniu kietuoju disku, kad tikrai nepritrūktų vietos kūrybinių projektų archyve.

Patarimai kompiuterinių žaidimų mėgėjams

Daugelis mokinių bei studentų mėgsta kompiuterinius žaidimus. Jie ne tik padeda paįvairinti laisvalaikį ir atsipūsti nuo mokslų, tačiau taip pat lavina loginį mąstymą, erdvinį suvokimą, ugdo strategijų kūrimo įgūdžius.

Kurie kompiuterio rodikliai svarbūs tokiu atveju?

  • Vaizdo plokštė ir grafinis procesorius (GPU). Itin svarbu atkreipti dėmesį į grafinį procesorių, kuris sukuria vaizdą ir perkelia jį į kompiuterio ekraną. Geriausios vaizdo plokštės, gerai žinomos kompiuterinių žaidimų mėgėjams – tai AMD bei NVIDIA.
  • Vaizdo plokštės atmintis. Tai dar vienas svarbus parametras, į kurį verta atsižvelgti. Patariama rinktis mažiausiai 4 GB atminties turinčias vaizdo plokštes, o jeigu norėsite atkurti aukštos kokybės vaizdą žaidimams, pravers ir 6 GB atmintis.
  • Operatyvioji atmintis (RAM). Tai be galo svarbus parametras, galintis užtikrinti sklandų žaidimo veikimą. Kuo didesnė ši atmintis, tuo kompiuteris gali greičiau perteikti informaciją į kitus įrenginius. Be to, didelė operatyvioji atmintis padidina atvaizduojamų kadrų per sekundę kiekį, o tai užtikrina kokybiškesnį žaidimo vaizdą. Pasak žinovų, norint tokių privalumų, reikėtų ieškoti kompiuterio, turinčio mažiausiai 16 GB RAM operatyviąją atmintį.
  • Reikalingi priedai. Norint žaisti žaidimus nešiojamuoju kompiuteriu, pravartu turėti ir keletą priedų. Svarbiausi iš jų – patogi kompiuterio pelė bei klaviatūra. Mėgstantiems žaisti su draugais, siūloma įsigyti ir kokybiškas ausines, geriausia – su integruotu mikrofonu. Taip jausitės labiau įsitraukę į žaidimą, pabrėžia specialistai.

Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite