Kaip išsilaikyti konkurencingiems šiandienos darbo rinkoje?

Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo komentaras  

Pasaulinė COVID-19 pandemija per metus gerokai pakeitė biuro darbuotojų profesinį gyvenimą. Pirmuosius iššūkius įveikėme sėkmingai: išbandėme naujus darbo organizavimo principus, įvaldėme vaizdo skambučius „Zoom“ ir „Teams“ platformose (nepaisant kelių garsiai nuskambėjusių kuriozinių situacijų) ir išmokome produktyviai dirbti iš savo namų svetainės ar miegamojo.

Dabar net stebimės, kodėl anksčiau, užuot dirbę nuotoliniu būdu, stumdydavomės rytinėse spūstyse ir skubėdavome į biurą. Šie pokyčiai anksčiau ar vėliau būtų atėję, pandemija juos tiesiog pagreitino. Pandemija taip pat dar labiau išryškino darbuotojo socialinių ir emocinių kompetencijų svarbą – imlumą naujovėms ir pokyčiams, gebėjimą greitai prisitaikyti, komunikuoti. Komunikaciniai gebėjimai tampa dar svarbesni dirbant ir bendraujant su kolegomis, partneriais ar klientais nuotoliniu būdu. Būtent šiuos asmeninius savo gebėjimus ir savybes turėtume lavinti, kad neatsiliktume nuo besikeičiančios darbo rinkos ir darbdavių lūkesčių.

 

Socialiniai gebėjimai 

Tai – ir gebėjimas dirbti komandoje, spręsti konfliktus, megzti naujus, darbui naudingus ryšius, mokėjimas susidėlioti užduotis pagal svarbą ir produktyviausiai išnaudoti savo darbo laiką. Būtent šie asmeniniai gebėjimai ir savybės neretai ir skiria gerą darbuotoją nuo labai gero ir vertinamo darbuotojo.

Deja, šios vadinamosios minkštosios kompetencijos nėra įgyjamos specialybės studijose. Be to, dažnai ir patys į jas per daug nekreipiame dėmesio ir nesusimąstome, kad jas taip pat būtina ugdyti. Juk komunikuojame kasdien, tai toks įprastas dalykas kaip kvėpavimas. Visgi dabar, kai dėl nuotolinio darbo ryšius palaikome vaizdo skambučiais, el. laiškais ir telefonu, prarandame labai svarbų asmeninį kontaktą, nematome žmogaus kūno kalbos, nejaučiame kolegų nuotaikų, negalime persimesti vienu kitu su darbu nesusijusiu pastebėjimu. Taigi gebėjimas komunikuoti, palaikyti ryšius su kolegomis, klientais tampa dar svarbesnis. Dirbant karantino sąlygomis vis reikšmingesnis vaidmuo tenka ir empatijai, gebėjimui suprasti kito asmens situaciją. Vadinasi, socialiniai įgūdžiai nebėra antraeiliai, jie tampa būtinais įgūdžiais.

 

Profesiniai gebėjimai 

Ko gero, niekada nebuvo geresnio laiko įgyti naujų įgūdžių nei dabar, kai daug laiko tenka praleisti užsidarius namuose. Kažkas pagaliau pradėjo mokytis groti gitara, naujos kalbos ar perprato Rubiko kubą. Tačiau šį laiką galima išnaudoti ir semiantis profesinių žinių, įgyjant naujų įgūdžių, kurie vertinami šiandienos darbo rinkoje.

Daug verslo įmonių šiuo metu pasitelkia duomenų analitiką ieškodami efektyvaus sprendimo, kaip pasiekti potencialų pirkėją internete, kaip čia auginti savo produktų ir paslaugų pardavimus. Taigi auga specialistų, duomenų analitikų, gebančių dirbti su didžiaisiais duomenimis, poreikis. Taip pat vertinami darbuotojai, kurie turi žinių apie skaitmeninę rinkodarą – augant el. komercijos apimčiai, tokių specialistų poreikis taip pat didės. Rimta investicija į ateitį ir darbo įgūdžius būtų gilinimasis į dirbtinio intelekto bei mašininio mokymosi sritis, kurių svarba per ateinančius kelerius metus tik augs. „Citadele“ banke taip pat dirba tokių specialistų – jie kuria automatizuotus procesus, diegia specialius robotus, kurie padeda aptarnauti klientus.

 

Svarbu judėti pirmyn ir nesustoti

Darbuotojo gebėjimas mokytis naujų dalykų yra svarbus, tačiau ne mažiau reikšmingas ir jo požiūris į pokyčius. Ar esate atviri jiems ir patys ieškote, ką galėtume patobulinti savo darbe, kokį darbų organizavimo patobulinimą galite pasiūlyti savo komandai? O gal pokyčių nemėgstate ir jų vengiate, ieškote argumentų, kodėl viena ar kita siūloma naujovė jūsų darbe tikrai neveiks?

Šie įgūdžiai nėra lengvai įgyjami, nes jie susiję su mąstysenos ir įpročių pokyčiais, gebėjimu nestandartiškai mąstyti. 

Kai aplinkui viskas nuolatos keičiasi ir daug nežinomųjų, tolerancija pokyčiams dar labiau sumažėja, nes keičiant nusistovėjusią tvarką atsiranda dar daugiau nežinomumo, o su juo – ir papildomos įtampos. Tačiau sustoti vietoje ir viską palikti savieigai neturėtume net ir tokiu emociškai sudėtingu metu, kurį išgyvename visi.

Yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso ir kurių valdyti negalime, tačiau yra dalykų, kuriuos galime aktyviai kontroliuoti – savo asmeninį ir profesinį tobulėjimą, taigi ir savo karjerą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite