Kaip išsilaikyti konkurencingiems šiandienos darbo rinkoje?

Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo komentaras  

Pasaulinė COVID-19 pandemija per metus gerokai pakeitė biuro darbuotojų profesinį gyvenimą. Pirmuosius iššūkius įveikėme sėkmingai: išbandėme naujus darbo organizavimo principus, įvaldėme vaizdo skambučius „Zoom“ ir „Teams“ platformose (nepaisant kelių garsiai nuskambėjusių kuriozinių situacijų) ir išmokome produktyviai dirbti iš savo namų svetainės ar miegamojo.

Dabar net stebimės, kodėl anksčiau, užuot dirbę nuotoliniu būdu, stumdydavomės rytinėse spūstyse ir skubėdavome į biurą. Šie pokyčiai anksčiau ar vėliau būtų atėję, pandemija juos tiesiog pagreitino. Pandemija taip pat dar labiau išryškino darbuotojo socialinių ir emocinių kompetencijų svarbą – imlumą naujovėms ir pokyčiams, gebėjimą greitai prisitaikyti, komunikuoti. Komunikaciniai gebėjimai tampa dar svarbesni dirbant ir bendraujant su kolegomis, partneriais ar klientais nuotoliniu būdu. Būtent šiuos asmeninius savo gebėjimus ir savybes turėtume lavinti, kad neatsiliktume nuo besikeičiančios darbo rinkos ir darbdavių lūkesčių.

 

Socialiniai gebėjimai 

Tai – ir gebėjimas dirbti komandoje, spręsti konfliktus, megzti naujus, darbui naudingus ryšius, mokėjimas susidėlioti užduotis pagal svarbą ir produktyviausiai išnaudoti savo darbo laiką. Būtent šie asmeniniai gebėjimai ir savybės neretai ir skiria gerą darbuotoją nuo labai gero ir vertinamo darbuotojo.

Deja, šios vadinamosios minkštosios kompetencijos nėra įgyjamos specialybės studijose. Be to, dažnai ir patys į jas per daug nekreipiame dėmesio ir nesusimąstome, kad jas taip pat būtina ugdyti. Juk komunikuojame kasdien, tai toks įprastas dalykas kaip kvėpavimas. Visgi dabar, kai dėl nuotolinio darbo ryšius palaikome vaizdo skambučiais, el. laiškais ir telefonu, prarandame labai svarbų asmeninį kontaktą, nematome žmogaus kūno kalbos, nejaučiame kolegų nuotaikų, negalime persimesti vienu kitu su darbu nesusijusiu pastebėjimu. Taigi gebėjimas komunikuoti, palaikyti ryšius su kolegomis, klientais tampa dar svarbesnis. Dirbant karantino sąlygomis vis reikšmingesnis vaidmuo tenka ir empatijai, gebėjimui suprasti kito asmens situaciją. Vadinasi, socialiniai įgūdžiai nebėra antraeiliai, jie tampa būtinais įgūdžiais.

 

Profesiniai gebėjimai 

Ko gero, niekada nebuvo geresnio laiko įgyti naujų įgūdžių nei dabar, kai daug laiko tenka praleisti užsidarius namuose. Kažkas pagaliau pradėjo mokytis groti gitara, naujos kalbos ar perprato Rubiko kubą. Tačiau šį laiką galima išnaudoti ir semiantis profesinių žinių, įgyjant naujų įgūdžių, kurie vertinami šiandienos darbo rinkoje.

Daug verslo įmonių šiuo metu pasitelkia duomenų analitiką ieškodami efektyvaus sprendimo, kaip pasiekti potencialų pirkėją internete, kaip čia auginti savo produktų ir paslaugų pardavimus. Taigi auga specialistų, duomenų analitikų, gebančių dirbti su didžiaisiais duomenimis, poreikis. Taip pat vertinami darbuotojai, kurie turi žinių apie skaitmeninę rinkodarą – augant el. komercijos apimčiai, tokių specialistų poreikis taip pat didės. Rimta investicija į ateitį ir darbo įgūdžius būtų gilinimasis į dirbtinio intelekto bei mašininio mokymosi sritis, kurių svarba per ateinančius kelerius metus tik augs. „Citadele“ banke taip pat dirba tokių specialistų – jie kuria automatizuotus procesus, diegia specialius robotus, kurie padeda aptarnauti klientus.

 

Svarbu judėti pirmyn ir nesustoti

Darbuotojo gebėjimas mokytis naujų dalykų yra svarbus, tačiau ne mažiau reikšmingas ir jo požiūris į pokyčius. Ar esate atviri jiems ir patys ieškote, ką galėtume patobulinti savo darbe, kokį darbų organizavimo patobulinimą galite pasiūlyti savo komandai? O gal pokyčių nemėgstate ir jų vengiate, ieškote argumentų, kodėl viena ar kita siūloma naujovė jūsų darbe tikrai neveiks?

Šie įgūdžiai nėra lengvai įgyjami, nes jie susiję su mąstysenos ir įpročių pokyčiais, gebėjimu nestandartiškai mąstyti. 

Kai aplinkui viskas nuolatos keičiasi ir daug nežinomųjų, tolerancija pokyčiams dar labiau sumažėja, nes keičiant nusistovėjusią tvarką atsiranda dar daugiau nežinomumo, o su juo – ir papildomos įtampos. Tačiau sustoti vietoje ir viską palikti savieigai neturėtume net ir tokiu emociškai sudėtingu metu, kurį išgyvename visi.

Yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso ir kurių valdyti negalime, tačiau yra dalykų, kuriuos galime aktyviai kontroliuoti – savo asmeninį ir profesinį tobulėjimą, taigi ir savo karjerą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite