Kaip išlikti sveikam atvėsus orams

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imuniteto stiprinimu. Sveikos mitybos specialistė, tinklaraščio Sulieknek.lt ir knygų autorė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad rūpintis sveikata nėra nei sudėtinga, nei brangu – tereikia atidžiau rinktis maisto produktus.

Sveikata iš gamtos
Sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė išskiria penkias produktų grupes, kurioms rudenį ir žiemą derėtų skirti daugiau dėmesio. Tinkama mityba padės ugdyti imunitetą ir išlikti sveikiems šaltojo sezono metu.
1. Šviežios šakninės ir kopūstinės daržovės.
„Daug kam atrodo, kad, vasarai pasibaigus, šviežių daržovių valgyti nebepriklauso. Tačiau tai yra didžiulė klaida. Mes negalime daržovėse esančių naudingųjų medžiagų „prisivalgyti“ visiems metams. Tiesiog turi keistis jų sezoniškumas: žiemą parduotuvėse visada rasite kopūstų, morkų, burokėlių, ridikų, ropių ir kitų sezoninių daržovių“, – teigia V. Kurpienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose, paprikose ir kitose daržovėse yra daug vitamino C, panašiai kaip citrinose, tačiau daržovių galime suvalgyti daugiau nei rūgštaus vaisiaus. Daržoves daugiausia derėtų valgyti šviežias, nevirtas, jei gaminate salotas – vietoje majonezo geriau naudoti grietinę ar graikinį jogurtą.
2. Sezoninės uogos ir vaisiai.
Sveikos mitybos specialistės teigimu, sveika valgyti ne tik lietuviškus obuolius ar kriaušes, bet ir atvežtinius vaisius. „Juos naudingiausia valgyti sezono metu, nes tuomet jie bus ir skanesni, ir turės daugiau vertingųjų medžiagų“, – sako V. Kurpienė. Šaltalankiai, bruknės, spanguolės – tikras sveikatos šaltinis, o uogas žiemai patariama šaldyti: tokiu būdu jos išlaiko daugiausiai naudingųjų medžiagų ir vitaminų. Jei savų šaldytų uogų neturite, jų galima gauti parduotuvėje. Uogienes pašnekovė vadina ne sveikatinimosi priemone, o desertu.
3. Riebi žuvis.
Silkės, skumbrės ir kitos šaltųjų vandenų žuvys turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerina imunitetą – stabdo uždegiminius procesus, „valo“ kraujagysles, mažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumuštinis su viso grūdo duona, švelniai sūdyta silke ir šviežiomis daržovėmis, V. Kurpienės teigimu, yra puikus, sveikatą stiprinantis patiekalas, kurį ji ypač rekomenduoja patiriantiems daug streso. Tiks ir pietums, ir pusryčiams – suteikia energijos, turi gerųjų riebalų ir B grupės vitaminų. Mažas gabalėlis riebios žuvies tiks ir vietoje grietinės prie grikių ar kitos košės.
4. Prieskoniniai augalai.
Kasdien vartojami keli žiupsneliai prieskonių gina nuo virusų ir stiprina imunitetą bei suteikia energijos. „Rudenį vis anksčiau temsta, mums trūksta dienos šviesos. Prieskoniai paskatina virškinimą, suaktyvina kraujotaką, taigi jaučiamės energingesni be papildomų kalorijų. Vis dėlto turiu atkreipti dėmesį, kad ne visiems jie tinka, – jei pavalgę jaučiate sunkumą, atsirūgstate, reikėtų jų vengti. Apskritai, česnakas, svogūnas ir imbieras yra natūralūs antibiotikai ir labai vertingi, bet nederėtų persistengti, jų reikia vartoti saikingai“, – pataria V. Kurpienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad termiškai apdoroti (virti, kepti, troškinti) prieskoniniai augalai virškinami lengviau, bet jų antibakterinis poveikis būna mažesnis.
5. Vanduo ir arbata.
Atvėsus orams imame vartoti mažiau skysčių, kadangi nejaučiame tam poreikio. Taip yra todėl, kad vandenį dažniausiai geriame kambario temperatūros, kuri yra perpus mažesnė nei skrandžio temperatūra, taigi skrandžiui tą vandenį reikia sušildyti, o mes norime tausoti savo kūno šilumą. Paprastas problemos sprendimas – gerti šiltą vandenį ar įvairias arbatas. „Naudingiau gerti žaliąją ar vietinių žolelių arbatą, taip pat galima pasigaminti ar įsigyti prieskoninių žolelių mišinių. Tokios arbatos turi antioksidacinių savybių, padeda organizmui atsigauti. Svarbu atkreipti dėmesį į arbatžolių surinkimo laiką – kuo arbata šviežesnė, tuo stipresnis jos poveikis“, – pažymi sveikos mitybos specialistė.
Vietoje deserto – trumpas pasivaikščiojimas
Kad rudenį lietuviai susirūpina imuniteto stiprinimu, pagrindžia ir „Maximos“ pirkėjų įpročiai. Lyginant su vasaros sezonu, šiuo metų laiku granatų ir spanguolių parduodama kone 15 kartų daugiau, kelis kartus išauga imbiero šaknų, žuvų taukų ir įvairios žuvies, jūros gėrybių, arbatų paklausa. Taip pat spalį, lyginant su vasaros mėnesiais, nuperkama dukart daugiau lapinių kopūstų, burokėlių, natūralaus medaus ir cinamono.
„Mandarinų, bananų, apelsinų, ananasų pardavimai pastaraisiais metais augo nuo kelių iki keliasdešimties procentų. Tai rodo, kad lietuviai pripažįsta ne tik vietinius, bet ir atvežtinius vaisius. Lietuviai taip pat spėjo pamėgti ir egzotinius vaisius. Pavyzdžiui, granatų pernai „Maximose“ nupirkta 87 proc., papajų – 53 proc. daugiau nei 2015-aisiais, išaugusį pirkėjų susidomėjimą jau spėjome pajausti ir šįmet. Todėl visada siekiame, kad sveikų, skanių ir šviežių produktų rastų net patys išrankiausi pirkėjai – užtikriname gausų šių žmonių mėgstamų produktų pasirinkimą mūsų parduotuvėse“, – sakė Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.
„Sausas patalpų oras, mažas fizinis aktyvumas silpnina imunitetą. Mūsų organizmams būtina dienos šviesa ir ore esanti drėgmė. Raginu kiekvieną dieną išeiti pasivaikščioti. Geriausia – vidury dienos, kai lauke daugiau šviesos. Fizinis aktyvumas dienos šviesoje, deguonis ir drėgmė stiprina mūsų organizmą, neleidžia išsausėti gleivinėms ir padeda nusistovėti tam tikriems hormonams, taigi jaučiamės geriau“, – pastebi specialistė.

Jaunius Špakauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad