Kaip išlikti sveikam atvėsus orams

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imuniteto stiprinimu. Sveikos mitybos specialistė, tinklaraščio Sulieknek.lt ir knygų autorė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad rūpintis sveikata nėra nei sudėtinga, nei brangu – tereikia atidžiau rinktis maisto produktus.

Sveikata iš gamtos
Sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė išskiria penkias produktų grupes, kurioms rudenį ir žiemą derėtų skirti daugiau dėmesio. Tinkama mityba padės ugdyti imunitetą ir išlikti sveikiems šaltojo sezono metu.
1. Šviežios šakninės ir kopūstinės daržovės.
„Daug kam atrodo, kad, vasarai pasibaigus, šviežių daržovių valgyti nebepriklauso. Tačiau tai yra didžiulė klaida. Mes negalime daržovėse esančių naudingųjų medžiagų „prisivalgyti“ visiems metams. Tiesiog turi keistis jų sezoniškumas: žiemą parduotuvėse visada rasite kopūstų, morkų, burokėlių, ridikų, ropių ir kitų sezoninių daržovių“, – teigia V. Kurpienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose, paprikose ir kitose daržovėse yra daug vitamino C, panašiai kaip citrinose, tačiau daržovių galime suvalgyti daugiau nei rūgštaus vaisiaus. Daržoves daugiausia derėtų valgyti šviežias, nevirtas, jei gaminate salotas – vietoje majonezo geriau naudoti grietinę ar graikinį jogurtą.
2. Sezoninės uogos ir vaisiai.
Sveikos mitybos specialistės teigimu, sveika valgyti ne tik lietuviškus obuolius ar kriaušes, bet ir atvežtinius vaisius. „Juos naudingiausia valgyti sezono metu, nes tuomet jie bus ir skanesni, ir turės daugiau vertingųjų medžiagų“, – sako V. Kurpienė. Šaltalankiai, bruknės, spanguolės – tikras sveikatos šaltinis, o uogas žiemai patariama šaldyti: tokiu būdu jos išlaiko daugiausiai naudingųjų medžiagų ir vitaminų. Jei savų šaldytų uogų neturite, jų galima gauti parduotuvėje. Uogienes pašnekovė vadina ne sveikatinimosi priemone, o desertu.
3. Riebi žuvis.
Silkės, skumbrės ir kitos šaltųjų vandenų žuvys turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerina imunitetą – stabdo uždegiminius procesus, „valo“ kraujagysles, mažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumuštinis su viso grūdo duona, švelniai sūdyta silke ir šviežiomis daržovėmis, V. Kurpienės teigimu, yra puikus, sveikatą stiprinantis patiekalas, kurį ji ypač rekomenduoja patiriantiems daug streso. Tiks ir pietums, ir pusryčiams – suteikia energijos, turi gerųjų riebalų ir B grupės vitaminų. Mažas gabalėlis riebios žuvies tiks ir vietoje grietinės prie grikių ar kitos košės.
4. Prieskoniniai augalai.
Kasdien vartojami keli žiupsneliai prieskonių gina nuo virusų ir stiprina imunitetą bei suteikia energijos. „Rudenį vis anksčiau temsta, mums trūksta dienos šviesos. Prieskoniai paskatina virškinimą, suaktyvina kraujotaką, taigi jaučiamės energingesni be papildomų kalorijų. Vis dėlto turiu atkreipti dėmesį, kad ne visiems jie tinka, – jei pavalgę jaučiate sunkumą, atsirūgstate, reikėtų jų vengti. Apskritai, česnakas, svogūnas ir imbieras yra natūralūs antibiotikai ir labai vertingi, bet nederėtų persistengti, jų reikia vartoti saikingai“, – pataria V. Kurpienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad termiškai apdoroti (virti, kepti, troškinti) prieskoniniai augalai virškinami lengviau, bet jų antibakterinis poveikis būna mažesnis.
5. Vanduo ir arbata.
Atvėsus orams imame vartoti mažiau skysčių, kadangi nejaučiame tam poreikio. Taip yra todėl, kad vandenį dažniausiai geriame kambario temperatūros, kuri yra perpus mažesnė nei skrandžio temperatūra, taigi skrandžiui tą vandenį reikia sušildyti, o mes norime tausoti savo kūno šilumą. Paprastas problemos sprendimas – gerti šiltą vandenį ar įvairias arbatas. „Naudingiau gerti žaliąją ar vietinių žolelių arbatą, taip pat galima pasigaminti ar įsigyti prieskoninių žolelių mišinių. Tokios arbatos turi antioksidacinių savybių, padeda organizmui atsigauti. Svarbu atkreipti dėmesį į arbatžolių surinkimo laiką – kuo arbata šviežesnė, tuo stipresnis jos poveikis“, – pažymi sveikos mitybos specialistė.
Vietoje deserto – trumpas pasivaikščiojimas
Kad rudenį lietuviai susirūpina imuniteto stiprinimu, pagrindžia ir „Maximos“ pirkėjų įpročiai. Lyginant su vasaros sezonu, šiuo metų laiku granatų ir spanguolių parduodama kone 15 kartų daugiau, kelis kartus išauga imbiero šaknų, žuvų taukų ir įvairios žuvies, jūros gėrybių, arbatų paklausa. Taip pat spalį, lyginant su vasaros mėnesiais, nuperkama dukart daugiau lapinių kopūstų, burokėlių, natūralaus medaus ir cinamono.
„Mandarinų, bananų, apelsinų, ananasų pardavimai pastaraisiais metais augo nuo kelių iki keliasdešimties procentų. Tai rodo, kad lietuviai pripažįsta ne tik vietinius, bet ir atvežtinius vaisius. Lietuviai taip pat spėjo pamėgti ir egzotinius vaisius. Pavyzdžiui, granatų pernai „Maximose“ nupirkta 87 proc., papajų – 53 proc. daugiau nei 2015-aisiais, išaugusį pirkėjų susidomėjimą jau spėjome pajausti ir šįmet. Todėl visada siekiame, kad sveikų, skanių ir šviežių produktų rastų net patys išrankiausi pirkėjai – užtikriname gausų šių žmonių mėgstamų produktų pasirinkimą mūsų parduotuvėse“, – sakė Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.
„Sausas patalpų oras, mažas fizinis aktyvumas silpnina imunitetą. Mūsų organizmams būtina dienos šviesa ir ore esanti drėgmė. Raginu kiekvieną dieną išeiti pasivaikščioti. Geriausia – vidury dienos, kai lauke daugiau šviesos. Fizinis aktyvumas dienos šviesoje, deguonis ir drėgmė stiprina mūsų organizmą, neleidžia išsausėti gleivinėms ir padeda nusistovėti tam tikriems hormonams, taigi jaučiamės geriau“, – pastebi specialistė.

Jaunius Špakauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių savivaldybės taryba. Nukraujavę valdantieji vis dar pirmauja: 9:8

Vasario 6 d. Pagėgių savivaldybės VI šaukimo  12-ajame posėdyje turėjo įvykti šios mažos savivaldybės valdžios perversmas. Taip buvo iš anksto paskelbta viename laikraštyje. Perversmas neįvyko, tiesa, pasikeitimų visokiausių radosi. 2020-uosius metus Pagėgių savivaldybė pradėjo netekusi Savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Mažutienės – ji paliko šias pareigas pateikusi atsistatydinimo prašymą. Administracijai laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis. Sausio pabaigoje pasklido žinia, kad pasirašyta Pagėgių savivaldybės tarybos naujos valdančiosios daugumos sutartis. Skelbta, kad ją pasirašė E. Kuturio vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto nariai Edgaras

Vytautas Jovaiša: „Mums nieko nestinga“

Taip sakė Šilutės miesto Garbės pilietis Vytautas Jovaiša, „Pamario“ paprašytas įvertinti pastaruosius Lietuvos Nepriklausomybės 30 metų, ir pridūrė: „Gyvename gerai“. Šilutės Garbės piliečiu V. Jovaiša paskelbtas 2018 m., o 2010 m. jo vadovaujamas Šilutės politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Pamario aidas“ buvo apdovanotas garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija. – Į jus kreipsiuosi ypač garbingu žodžiu – vadinsiu Mokytoju. Sakykite, Mokytojau, ką jums reiškia Vasario 16-oji? – tokia buvo pokalbio su Vytautu JOVAIŠA pradžia. – Per šią šventę mes

Premjeras ragina visuomenę iškelti trispalves

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis jau ne pirmus metus globoja trispalvės akciją „Lietuvos vėliava“ ir kviečia Lietuvos žmonės iškelti vėliavas ne tik per valstybines šventes. Artėjant vienai iš svarbiausių metų švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kaip ir praėjusiais metais, premjero iniciatyva bus keliama didžiausia Lietuvos trispalvė ant Vilniaus televizijos bokšto. Premjeras ragina Lietuvos žmonės išreikšti pasididžiavimą savo valstybe iškeliant vėliavas ir aktyviai įsitraukti į visą savaitę vyksiančius šventinius renginius. „Darniai ir nevaržomai plevėsuojančios vėliavos atspindi mus kaip stiprią ir vieningą

VMVT: atliekant patikrinimus dėl „Maximoje“ parduodamos šviežios mėsos, rasta trūkumų ir taršos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi prekybos tinklo „Maxima“ parduodamos šviežios mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų. „Atlikus patikrinimus galime konstatuoti, kad inspektoriai rado taršą, buvo nustatyta atsekamumo trūkumų. „Maxima“ nepateikė įrodančių dokumentų, kad atsekamumas tinkamas“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius. „Tai yra 3 partijos mėsos, apie 20 tonų mėsos. (…) Tikrinant vienoje iš mėsos perdirbimo vietų, identifikavome, kad gauta mėsa ir pagaminamas produktas neatitinka. Vadinasi,