Kaip įsirengti nuosavą baseiną?

Juk visi kartais pasvajojame: kaip būtų gerai turėti nuosava SPA centrą ir pailsėti po dienos sunkumų. Kas turi erdvų kiemą, gali drąsiai apie šią mintį pagalvoti bei net pradėti planavimo darbus. Žinoma, kad viskas pavyktų, reikia atkreipti dėmesį į keletą aspektų įsirengiant nuosavą baseiną.

Geriausia nuosavo baseino rūšis – stacionarus

Pagal konstrukciją yra išskiriamos trys baseinų rūšys, t.y. stacionarūs, surenkami ir SPA. Visi šie baseinai turi savų privalumų, bet norint įsirengti namuose, labiausiai rekomenduojami stacionarūs baseinai. Šie yra patys atspariausi, nes jie gaminami iš betono fundamento ir gelžbetonio. Kad baseinas būtų modernus, išoriniai apdailai naudojamos plytelės, iš kurių sudedama mozaika. Kokybiškų baseino plytelių galima įsigyti Iris svetainėje.
Stacionarūs baseinai yra ilgaamžiški, jie gali tarnauti ir apie 50 metų. Tiesa, kad baseinas gerai išsilaikytų, reikia juo rūpintis – valyti bent kartą per mėnesį su specialiomis baseinams skirtoms medžiagomis. Stacionarūs baseinai gali būti įvairiausių formų, todėl nebus sunku pasirinkti pageidaujamą.

Stacionaraus baseino įrengimas

Pirmiausiai turite išsirinkti tinkamą vietą, kur bus baseinas. Rekomenduojama rinktis tokią vietą, kuri būtų toliau nuo gruntinio vandens. Iškasus apie 0,5 – 1 metrą gylį ir pasirodžius vandeniui, reikš, kad pasiekiate gruntinį vandenį ir čia baseino negali būti.

Atsakingiausias darbas yra paruošti monolitinį betono dubenį. Betonas turi pasižymėti atsparumu vandeniui. Kuo didesnis koeficientas, tuo vanduo mažiau susigers į betoną. Betonas liejamas į paruoštą duobę su pamatais bei armatūra (baseino sienos ir dugnas). Prieš jam sustingstant, reikėtų iš betono pašalinti oro burbuliukus. Tai daroma su specialiu vibruojančiu prietaisu. Betonas turi džiūti mėnesį, ir tik retkarčiais reikia šiek tiek apšlakstyti vandeniu, kad išdžiūvus neatsirastų įskilimų. Išlyginus baseino dugną jis tinkuojamas, dengiamas hidroizoliaciniu sluoksniu bei plytelėmis.

Kaip pasirinkti plyteles baseinui?

Dažniausiai baseinams yra gaminamos porceliano plytelės. Šios plytelės yra didesnio tankumo nei keraminės ir gerokai mažiau traukia drėgmę. Plytelės, kurios yra pagamintos iš keramikos greičiau siurbia vandenį ir susidaro galimybių veistis bakterijoms ir mikroorganizmams.
Porceliano plytelės yra atsparios karščiams ir šalčiams, todėl po kiekvieno metų sezono jos išliks puikios formos ir išvaizdos. Taip pat šios plytelės yra plastiškos, nuo jų lengvai pašalinami nešvarumai, jas lengvai plauti su paprasčiausiomis priemonėmis.
Ant baseino plytelių yra didžiulė tikimybė paslysti. Siekiant to išvengti , dera rinktis kuo mažiau slidžias baseino plyteles, kurios yra padengtos rifliuotu, šiurkščiu paviršiumi. Svarbiausia nepirkti blizgių plytelių, nes jos būna pačios slidžiausios.

pr2021/80

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite