Kaip gražiau šv. Velykas švęsti?

Paprasčiausias būdas nudažyti velykinį margutį – įmesti kiaušinį į dažus, kurių yra kiekviename prekybos centre. Tik kažin ar toks būdas teikia tiek malonumo, susikaupimo ir palaimos, kaip kiaušinio marginimas vašku. Šį senolių palikimą kasmet vis dažniau prisimename. Kaip marginti vašku, kaip sudėlioti ant kiaušinio taškus, brūkšnelius? To moko ir jų reikšmę paaiškina edukaciniuose užsiėmimuose. Vienas iš tokių –„Velykas ant slenksti“ – neseniai buvo surengtas Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė.

Vašku išrašyti velykaičiai.

Vašku išrašyti velykaičiai.

 

Prie Viktorijos Jurkšaitienės spietėsi visi norintys iš beržo šakelių išmokti pinti krepšelius. Tokios pintinės tinka ir margučiams sudėti, ir gėlėms sodinti.
Kaip marginti vašku, pamokė Lina Rimkienė. Virš spingsulių įtaisytuose indeliuose tirpo karštas vaškas. Į jį pamirkius pagaliuką arba pieštuką su įtvirtinta vinele ar adatėle skubiai reikia tepti ant virto kiaušinio – vieną kartą nubrėžiant brūkšnelį, kitąkart padedant taškelį sukuriama įvairiausių raštų. Po to išmargintas vašku kiaušinis merkiamas į dažus.
Marginimas natūraliais dažais
Prie viryklės triūsianti žolininkė Valentina Baužienė margučius vartė net trijuose puoduose. Iš vieno puodo ištraukti kiaušiniai buvo beveik juodos spalvos. Ji gaunama iš vakaro pamerkus raugintos ąžuolo žievės bei surūdijusių vinių. Raudoną spalvą kiaušiniams galima išgauti juos pamirkius burokėlių sultyse. Mėlyną – iš susmulkintų ir sutarkuotų raudonųjų kopūstų sulčių. Sultys skiedžiamos vandeniu, žinoma, reikia įpilti ir acto. Ciberžolės ir geltonojo imbiero milteliai, ištirpinti vandenyje su actu, kiaušiniams suteiks auksinę spalvą, o žalią – špinatai. Kokia spalva nusidažo kiaušiniai svogūnų lukštų tirpale, žino bemaž kiekvienas, o šokoladinę spalvą galima gauti iš kavos tirščių tirpalo. Kiaušinio spalvos intensyvumas priklausys nuo to, kiek laiko juos palaikysime dažuose.
Jei norime sodresnių spalvų, kiaušinius galima virti paruoštame tirpale bei dar palikti virale pernakt.

Žolininkė Valentina Baužienė kiaušinius dažė natūraliais dažais.

Žolininkė Valentina Baužienė kiaušinius dažė natūraliais dažais.

Žolininkė ne tik mokė, kaip išgauti spalvas, bet ir aiškino, ką jos simbolizuoja: mėlyna – dangų, žalia – pavasarį, augmeniją, javų daigus; geltona – derlių, subrendusius javus; raudona – gyvybę, šilumą; juoda – žemę.
Renginio dalyviai skanavo žolininkės paruoštos liepžiedžių, čiobrelių, aronijos ar šermukšnio, mėtų ir šeivamedžio arbatos.
Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė nė vieno neišleido į namus be verbos. Ji pasakojo, kad žemaitišką verbą sudaro kadagys, išsprogusi beržo šakelė. Senovėje į bažnyčią Verbų sekmadienį kiekvienas atsinešdavo po verbą. Sakydavo, kad atėjusieji be verbos rankose laiko velnio uodegą…
Auksarankių paroda
Marginti vašku, dažyti natūraliais dažais panoro išmokti įvairaus amžiaus naumiestiškiai. Margino jauni, visai maži, savo gebėjimus atnaujino ir vyresnieji.
Ponia Birutė sakė marginti vašku išmokusi būdama panelė, tačiau dažniausiai kiaušinius dažanti svogūnų lukštuose. Edukacijos metu pabandžiusi marginti vašku sakė, kad brūkšneliai išėjo ne tokie, kaip norėtųsi, tačiau savo darbu labai džiaugėsi.
Visi atėjusieji buvo pradžiuginti velykiniais suvenyrais: vieniems teko paukščio pavidalo švilpynė, kitiems – nerta vištelė.
Rankdarbių parodoje puikavosi Viktorijos Jurkšaitienės nerti paukšteliai, Irenos Paulikienės zuikiai ir kitos velykinės dekoracijos. Kryželiu siuvinėtų paveikslų pridarė Loreta Eriksonienė ir Birutė Macnorienė. Neturintys velykinių dekoracijų jų dar gali įsigyti eksponuojamoje parodoje.
Renginį organizavo Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Lina Rimkienė mokė raštų vašku.

Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė atsisveikindama kiekvienam dalyviui įteikė po kaduginę verbą.

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite