Kaip gintis nuo uodų?

Įkyrūs vabzdžiai verčia aktyviai ieškoti apsaugos priemonių ir pasidomėti natūraliais būdais, kaip atbaidyti mašalus.

Išaugusį apsaugos priemonių nuo uodų, erkių ir kitų mašalų poreikį netruko pastebėti ir prekybininkai. „Mašalus atbaidančios lauko žvakės, spiralės, purškikliai įsitvirtino vasaros pirkinių krepšelyje – šių prekių pardavimai šiemet yra pastebimai didesni lyginant su pernai“, – pastebi prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Vien birželį įvairių priemonių nuo uodų nupirkta kone du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Apsisaugoti nuo uodų dažniausiai žmonės renkasi žvakes bei uždegamąsias spirales, kurių smilkstantys dūmai atbaido mašalus, taip pat populiarūs įvairūs aerozoliai ir purškikliai. Turime itin platų prekių, skirtų apsaugai nuo uodų, erkių ir kitų mašalų pasirinkimą. Pastebime, kad pirkėjai renkasi vis įvairesnes apsaugos priemones, tarp kurių ir elektriniai fumigatoriai, hidrolatai, apyrankės nuo uodų bei šviečiančios lempos – uodų gaudyklės“, – pasakoja E. Dapkienė.

Ji pažymi, kad nuo uodų ypač stengiamasi apsaugoti mažuosius – vaikams skirtų apsauginių priemonių nuo įkandimo nuperkama pustrečio karto daugiau lyginant su pernai vasara.

Vargina ir lauke, ir namuose

Gamtininkai įspėja, kad labiausiai uodai gelia prieš saulėlydį ir prieš aušrą. Dienos metu šie vabzdžiai nėra tokie aktyvūs, tačiau poilsiautojus gali varginti kraujasiurbiai: sparvos, gyliai, akliai.

Laikotarpis nuo gegužės antros pusės iki Joninių yra pats uodingiausias, vėliau uodų aktyvumas sumažėja. Nors drėgnose vietose – lapuočių miškuose, pelkėse, aukštoje žolėje, avietynuose – uodų ir erkių netrūksta beveik visą šiltąjį sezoną.

Taip pat dažnai pasitaiko, kad zyziantys uodai neduoda ramybės ir namuose. Į patalpas jie patenka pro atvirus langus ir duris, kur juos privilioja šviesa, šiluma ir kvapai.

Užtat paplūdimiuose prie jūros, kitose vėjo prapučiamose ir sausose vietose uodų paprastai nebūna.

Uodų debesis sutelkė rekordiškai lietinga gegužė

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šiemet užfiksavo, kad gegužė buvo pati lietingiausia per 60 metų. Šalyje vidutiniškai iškrito 103 mm kritulių – dvigubai daugiau negu įprasta gegužę, remiantis daugiamečiu vidurkiu.

Specialistų teigimu, būtent pavasario orai lemia uodų skaičių. Jeigu pavasaris lietingas ir drėgnas, tai vasarą pakyla uodų debesys – pirmoji vabzdžių karta iš kiaušinėlių išsivysto ir paplinta vos per dvi savaites.

Ypač šlapia ir drėgna šį pavasarį buvo rytų, pietryčių, šiaurės rytų, ir centrinėje Lietuvos dalyje. Vakarų, šiaurės vakarų Lietuvoje kritulių kiekis buvo kur kas artimesnis daugiametėms normoms. Tad hidrometeorologų duomenys sufleruoja, kuriose šalies vietose formavosi palankiausios sąlygos uodams daugintis.

Natūralios apsaugos nuo uodų priemonės

Jau seniai yra pastebėta, kad uodai vienus žmones gelia labiau negu kitus. Tyrimais nustatyta, kad įtakos turi tokie veiksniai kaip žmogaus kraujo grupė, prakaito kvapas, kūno šiluma, iškvepiamas CO2 kiekis.

Apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų galima ir natūraliomis priemonėmis. Taigi, verta žinoti, kad mėtų, levandų, citrusinių vaisių, pelargonijų, bazilikų aromatai uodams nepatinka. Labiau apsisaugoti nuo zyziančių ir geliančių įkyruolių padės keli patarimai:

  • Reikia perpjauti pusiau žaliąją citriną arba apelsiną ir į minkštimą prismaigstyti gvazdikėlių – šis maloniai kvepiantis „ežiukas“ atstos spiralę ar lauko žvakę – uodai jį aplenks iš tolo.
  • Vazonas su pelargonijomis ne tik puoš langą ar balkoną, bet ir taps užtvaru nuo nepageidaujamų vabzdžių.
  • Jeigu darže ar vazonėlyje auginate šviežius bazilikus, jų lapelius naudokite ne tik patiekalams gaminti, bet ir uodams atbaidyti. Sutrinkite į žalią sultingą masę ir pasitepkite atviras kūno vietas.
  • Mėtos lapeliai vasaros dieną labai paskanina vandenį. Gerai jie tinka ir uodams atbaidyti, nes mėtoje yra veikliosios medžiagos mentolio. Pasitrinkite sprandą mėtos lapeliu ir uodas ten tikrai nenutūps.
  • Darbuojatės prie kepsninės ir uodams neturite laiko? Užberkite ant grotelių šiek tiek rozmarino lapelių – kvapas derės prie maisto aromatų, bet gins nuo uodų ir kepėją, ir jo pagalbininkus.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite