Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai. II dalis

Nepriklausomos Lietuvos bankui buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus, reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą.

Banknotai be apsaugos

Vasario 15 d. „Pamaryje“ spausdintoje pirmojoje šio straipsnio dalyje buvo rašyta, kad laikinieji Lietuvos Respublikos popieriniai centai ir litai buvo gana paprasto piešinio, be jokių apsaugos ženklų. Nors laikinieji banknotai apyvartoje išbuvo trumpą laiką, tačiau spėta juos pradėti klastoti. Žinomi net keturių nominalų – 20 ir 50 centų bei 1 ir 5 litų – banknotų falsifikatai. Ypač gausiai buvo padirbinėjami penkličiai su serijos raidėmis B ir D. Ir ši priežastis spartino laikinųjų banknotų išėmimą iš apyvartos.

Ant nuolatinių litų banknotų užrašyta data: 1922 m. lapkričio 16 d.

Nuolatiniai Lietuvos banko banknotai buvo išspausdinti 1922 m. lapkričio 16 d. Andreso Hasės spaustuvėje, Prahoje. Šia data paženklintą emisiją sudarė 1, 2, 5, 10, 20, 50 nominalo centai ir 1, 2, 5, 10, 50, 100 nominalo litai. Šių pinigų išvaizdą kūrė dailininkas Adomas Varnas. Banknotams naudota Lietuvos tautinė ornamentika, Mažosios architektūros elementai, sėjėjo, verpėjos, sielininkų atvaizdai, LDK kunigaikščių Gedimino ir Vytauto piešiniai, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno herbai.

Naujieji pinigai buvo spausdinti ant geresnio popieriaus, tačiau vis dar be vandens ženklų. Tad ir būta ir jų padirbinėjimo.

Banknotų apsauga

Mūsų cituojamas Stanislovas Sajauskas, parašęs knygą „Pinigų istorija“, nurodo tokius popierinių pinigų apsaugos būdus: „Vienas pagrindinių garantų yra banknotų gaminimas užsienio bendrovėse, o viena patikimiausių apsaugos priemonių – jų spausdinimas ant specialios sudėties popieriaus, pagaminto trečiose šalyse“.

Pinigai spausdinami ant vandens ženklus turinčio popieriaus, kuriame įlydyta spalvoto šilko siūlelių. Naudojami sudėtingi piešiniai ir ornamentai, specialūs dažai, matomi tik apšvietus ultravioletine šviesa, paslėpti įvairūs ženklai.

Viena iš pagrindinių ano meto pinigų apsaugos priemonė – išspausdinus užsakytą kiekį banknotų, jų klišės (tai metalinė, medinė, linoleumo ar kitokios medžiagos iškiliosios spaudos forma iliustracijoms spausdinti – autoriaus past.) būdavo sunaikinamos dalyvaujant užsakovų atstovams.

Tiesa, pastaruoju metu pasaulyje kai kurių valstybių pinigai gaminami iš polimerinių medžiagų. Tebegaminami ir tradiciniai banknotai, pavyzdžiui, eurai, su moderniomis apsauginėmis juostelėmis, hologramomis ir t. t.

1922 m. Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą. Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki 1929 m. Vėliau Lietuvos banko valdytojais buvo Vladas Stašinskas (1930-1939), Juozas Tūbelis (1939), Juozas Paknys (1939-1940).

Antros laidos banknotai

Vis labiau atsigaunant žemės ūkiui, stiprėjant ekonomikai, turtingesni darėsi ir Lietuvos piliečiai. Atsirado stambesnių pinigų poreikis. Praėjus dvejiems metams po lito įvedimo, Lietuvos bankas nutarė išleisti 500 ir 1000 litų banknotus. Jiems sukurti buvo paskelbtas konkursas. Lietuvos banko generalinė taryba geriausiais pripažino dailininkų Viliaus Jomanto (500 litų) ir Adomo Galdiko (1000 litų) projektus. Lietuvos Vyriausybės paskelbtą tarptautinį konkursą spausdinti šiuos banknotus laimėjo Londono bendrovė Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. Šie nominalai pažymėti 1924 m. gruodžio 11 d. data. Apyvartoje 500 litų banknotai pasirodė 1925 m. rugsėjo 28 d., o 1000 litų – 1926 m. vasario 23 d.

Antrosios litų banknotų laidos 1000 litų (reversas).

Šie banknotai išsiskyrė gera kokybe: atspausti ant specialiai pinigams skirto popieriaus, su vandenženkliais ir spalvotais plaušeliais, raudonais dažais sužymėtomis serijos raidėmis ir numeriais.

Įsitikinusi, kad šių banknotų kokybė yra gera, Vyriausybė nusprendė ir kitus Lietuvos banko banknotus patikėti spausdinti minėtajai Londono bendrovei. Anot S. Sajausko, „toks sprendimas priimtas neatsitiktinai, nes spaustuvei buvo keliami didelis reikalavimai: banknoto pagrindo piešiniai turėjo būti spausdinami plieno plokštėmis, graviruotomis rankiniu būdu. Naujiesiems banknotams numeruoti buvo įvestas specialus slaptas kodas, pagal kurį kasininkas galėjo atskirti, ar banknotas tkiras ar padirbtas. Šios priemonės turėjo dar labiau apsaugoti su auksu susieto lito stabilumą ir užtikrinti jo patikimumą“.

Ant visų prieškario litų banknotų puikavosi užrašas: „Vienas litas turi 0,150462 gramų gryno aukso“.

1927 metais Lietuvos bankas išleido naujus 10 litų, 1928 m. – 50 ir 100 Lt, 1929 m. 5 Lt, 1930 m. – 20 litų banknotus. Ir juose vyrauja lietuviška simbolika, tautiniai motyvai ir ornamentai,  pateikti gana meniškai.

Jubiliejinis 10 Lt banknotas liko neišleistas…

1938 metais, minint Nepriklausomybės 20-metį, planuota išleisti jubiliejinį 10 litų banknotą. Iš Skuodo krašto kilęs dailininkas Adomas Galdikas pinigo averse įkomponavo LR Prezidento Antano Smetonos portretą, Nepriklausomybės Akto faksimilę, Vytį ir Gediminaičių stulpus. Reversą dailininkas papuošė Nepriklausomybės Akto signatarų nuotrauka, virš kurios įkomponuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos  herbai.

 

Jubiliejinio 10 litų banknoto yra žinomas tik banknoto pavyzdžio atvaizdas.

Jubiliejiniai 10 litų banknotai apyvartoje turėjo pasirodyti 1938 m. vasario 16 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių jie nebuvo išspausdinti, nors Londono bendrovė Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. Buvo pagaminusi bandomuosius banknotų pavyzdžius ir atsiuntusi juos Lietuvos bankui. Tai buvo paskutinis Nepriklausomos Lietuvos mėginimas išleisti naują lito emisiją. 1940 m. vasarą šalį okupavo sovietai.

Pasitelkus „visažinį“ Google, galima rasti užuominų, kad darbais apkrauta Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. vėlavo pateikti užsakytus banknotus. Kai kas mano, kad bent dalis jubiliejinių lietuviškų banknotų vis dėlto buvo atvežta į Lietuvą ir deponuota Valstybės banke Kaune. Jeigu taip, tai šių banknotų likimas – toks pat, kaip ir stambiųjų nominalų kupiūrų: 1940 m. jie išvežti į Sovietų Sąjungą ir sunaikinti…

Bent jau apyvartoje buvusių jubiliejinių 1938 m. 10 Lt banknotų nėra aptikta, o banknotai su spaudu „Pavyzdys“ laikomi rečiausiais Lietuvos ir vienais vertingiausių pasaulio bonistikoje.

2005 m. vieną tokią retenybę pavyko įsigyti Trakų istorijos muziejui.

Parengė Petras Skutulas

B. d. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės