Kaip atpiginti buities atliekų tvarkymą?

Tikėtina, kad kitais metais sulauksime buitinių atliekų tvarkymo pokyčių. Darbo grupė dėl buitinių atliekų tvarkymo ieško galimybių sumažinti buitinių atliekų tvarkymo kainas, ieškodama pigesnio vežėjo ir skatindama rūšiuoti atliekas.

Darbo grupės pirmininkas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pareikšti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų mokesčius.

Rugsėjo mėnesį darbo grupės dėl buitinių atliekų tvarkymo nariai važinėjo po rajoną ir tikrino, kaip rūšiuojamos buitinės atliekos. Atliekų rūšiavimas yra viena iš pagrindinių buitinių atliekų tvarkymo kainų mažinimo priemonių, nes surūšiuotos atliekos tampa nebe šiukšlėmis, o tam tikrą vertę turinčiomis antrinėmis žaliavomis.
Paaiškėjo, kad atliekos rūšiuojamos gana vangiai. Ir ne tik dėl nenoro to daryti. Dažnas tiesiog nežino, kaip jas rūšiuoti. Pavyzdžiui, vien cigarečių pakelio sudėtinės dalys metamos į skirtingus konteinerius, o plastmasinio dantų šepetėlio į plastikui skirtą konteinerį mesti negalima…
Apie rūšiavimo problemas kalbėta jau ne viename darbo grupės posėdyje, tačiau nuolat prie to grįžtama. Darbo grupės vadovas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pasakyti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų vežimo kainą. Visų jų pasiūlymai buvo gana panašūs.
Pavyzdžiui, Tarybos narys Vladas Kainovaitis siūlė, kad vežėjai neaptarnautų konteinerių su nerūšiuotomis atliekomis, o gyventojams, kurie jais naudojasi, būtų numatytos sankcijos. Taip pat daug kalbėta apie švietėjišką veiklą. Darbo grupės nariai siūlė posėdyje dalyvavusiam Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui pasirūpinti, kad būtų rasta lėšų lankstinukams parengti. Juos platinti galėtų buitines atliekas surenkantis operatorius, šiuo metu tai daro UAB „Ecoservice“. Anot R. Rimkaus, tai padaryti nebus sudėtinga.
Atkreiptas dėmesys, kad kol kas lieka nerūšiuotos atliekos daugelyje konteinerių prie daugiabučių namų, tai labai trukdo įgyvendinti principą – „teršėjas moka“. Siūloma įrengti aptvertas aikšteles su rūšiavimo konteineriais ir stebėjimo kameromis. Gyventojai į jas galėtų patekti su elektroninėmis kortelėmis, tada būtų aišku, kaip kas rūšiuoja, ir kodėl skirtingi namai moka skirtingus mokesčius už atliekas. Numatoma, kad tokios aikštelės pirmiausia turėtų atsirasti Rusnėje.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daug šiukšlių Nemuno deltos regioniniame parke palieka čia atvykstantys žvejai. Darbo grupės nariai siūlo kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad dalis lėšų, gautų už žvejo bilietus, būtų skirta gamtoje paliktoms šiukšlėms tvarkyti.
Savivaldybės administracijoje numatyta paskirti už buitinių atliekų tvarkymą atsakingus asmenis. Greičiausiai šis darbas bus pavestas Viešųjų paslaugų skyriaus specialistui Vytautui Kubeckui bei šiame skyriuje dirbančiam sanitarijos inspektoriui Jonui Čeponiui.
Neprarandama vilties sutaupyti atpiginat buitinių atliekų vežimą. Pigiau buitinių atliekų vežimo paslaugas teikiančio operatoriaus žvalgomasi jau senokai, tačiau nesėkmingai. Darbo grupės nariai pasiūlė surasti konsultantą, kuris sugebėtų geriau organizuoti buitinių atliekų vežėjo paslaugų viešųjų pirkimų konkursą. Posėdyje informuota, kad toks konsultantas jau surastas. Jam pavesta parengti viešojo konkurso sąlygas, o vėliau – ir sutarties projektą. Taip pat atstovauti perkančiajai organizacijai teismuose bei įstaigose, ją konsultuoti.
Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad rengiant buitinių atliekų tvarkymo paslaugos konkurso sąlygas reikėtų numatyti galimybę, išvežant pasverti į sunkvežimį kraunamas atliekas, taip pat dalinio rūšiavimo galimybę.
Jau gruodį buitinių atliekų klausimus turėtų svarstyti Savivaldybės taryba.

Vaidotas VILKAS

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.