Kaip atpiginti buities atliekų tvarkymą?

Tikėtina, kad kitais metais sulauksime buitinių atliekų tvarkymo pokyčių. Darbo grupė dėl buitinių atliekų tvarkymo ieško galimybių sumažinti buitinių atliekų tvarkymo kainas, ieškodama pigesnio vežėjo ir skatindama rūšiuoti atliekas.

Darbo grupės pirmininkas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pareikšti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų mokesčius.

Rugsėjo mėnesį darbo grupės dėl buitinių atliekų tvarkymo nariai važinėjo po rajoną ir tikrino, kaip rūšiuojamos buitinės atliekos. Atliekų rūšiavimas yra viena iš pagrindinių buitinių atliekų tvarkymo kainų mažinimo priemonių, nes surūšiuotos atliekos tampa nebe šiukšlėmis, o tam tikrą vertę turinčiomis antrinėmis žaliavomis.
Paaiškėjo, kad atliekos rūšiuojamos gana vangiai. Ir ne tik dėl nenoro to daryti. Dažnas tiesiog nežino, kaip jas rūšiuoti. Pavyzdžiui, vien cigarečių pakelio sudėtinės dalys metamos į skirtingus konteinerius, o plastmasinio dantų šepetėlio į plastikui skirtą konteinerį mesti negalima…
Apie rūšiavimo problemas kalbėta jau ne viename darbo grupės posėdyje, tačiau nuolat prie to grįžtama. Darbo grupės vadovas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pasakyti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų vežimo kainą. Visų jų pasiūlymai buvo gana panašūs.
Pavyzdžiui, Tarybos narys Vladas Kainovaitis siūlė, kad vežėjai neaptarnautų konteinerių su nerūšiuotomis atliekomis, o gyventojams, kurie jais naudojasi, būtų numatytos sankcijos. Taip pat daug kalbėta apie švietėjišką veiklą. Darbo grupės nariai siūlė posėdyje dalyvavusiam Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui pasirūpinti, kad būtų rasta lėšų lankstinukams parengti. Juos platinti galėtų buitines atliekas surenkantis operatorius, šiuo metu tai daro UAB „Ecoservice“. Anot R. Rimkaus, tai padaryti nebus sudėtinga.
Atkreiptas dėmesys, kad kol kas lieka nerūšiuotos atliekos daugelyje konteinerių prie daugiabučių namų, tai labai trukdo įgyvendinti principą – „teršėjas moka“. Siūloma įrengti aptvertas aikšteles su rūšiavimo konteineriais ir stebėjimo kameromis. Gyventojai į jas galėtų patekti su elektroninėmis kortelėmis, tada būtų aišku, kaip kas rūšiuoja, ir kodėl skirtingi namai moka skirtingus mokesčius už atliekas. Numatoma, kad tokios aikštelės pirmiausia turėtų atsirasti Rusnėje.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daug šiukšlių Nemuno deltos regioniniame parke palieka čia atvykstantys žvejai. Darbo grupės nariai siūlo kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad dalis lėšų, gautų už žvejo bilietus, būtų skirta gamtoje paliktoms šiukšlėms tvarkyti.
Savivaldybės administracijoje numatyta paskirti už buitinių atliekų tvarkymą atsakingus asmenis. Greičiausiai šis darbas bus pavestas Viešųjų paslaugų skyriaus specialistui Vytautui Kubeckui bei šiame skyriuje dirbančiam sanitarijos inspektoriui Jonui Čeponiui.
Neprarandama vilties sutaupyti atpiginat buitinių atliekų vežimą. Pigiau buitinių atliekų vežimo paslaugas teikiančio operatoriaus žvalgomasi jau senokai, tačiau nesėkmingai. Darbo grupės nariai pasiūlė surasti konsultantą, kuris sugebėtų geriau organizuoti buitinių atliekų vežėjo paslaugų viešųjų pirkimų konkursą. Posėdyje informuota, kad toks konsultantas jau surastas. Jam pavesta parengti viešojo konkurso sąlygas, o vėliau – ir sutarties projektą. Taip pat atstovauti perkančiajai organizacijai teismuose bei įstaigose, ją konsultuoti.
Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad rengiant buitinių atliekų tvarkymo paslaugos konkurso sąlygas reikėtų numatyti galimybę, išvežant pasverti į sunkvežimį kraunamas atliekas, taip pat dalinio rūšiavimo galimybę.
Jau gruodį buitinių atliekų klausimus turėtų svarstyti Savivaldybės taryba.

Vaidotas VILKAS

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Hits: 545

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite