Kaip atpiginti buities atliekų tvarkymą?

Tikėtina, kad kitais metais sulauksime buitinių atliekų tvarkymo pokyčių. Darbo grupė dėl buitinių atliekų tvarkymo ieško galimybių sumažinti buitinių atliekų tvarkymo kainas, ieškodama pigesnio vežėjo ir skatindama rūšiuoti atliekas.

Darbo grupės pirmininkas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pareikšti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų mokesčius.

Rugsėjo mėnesį darbo grupės dėl buitinių atliekų tvarkymo nariai važinėjo po rajoną ir tikrino, kaip rūšiuojamos buitinės atliekos. Atliekų rūšiavimas yra viena iš pagrindinių buitinių atliekų tvarkymo kainų mažinimo priemonių, nes surūšiuotos atliekos tampa nebe šiukšlėmis, o tam tikrą vertę turinčiomis antrinėmis žaliavomis.
Paaiškėjo, kad atliekos rūšiuojamos gana vangiai. Ir ne tik dėl nenoro to daryti. Dažnas tiesiog nežino, kaip jas rūšiuoti. Pavyzdžiui, vien cigarečių pakelio sudėtinės dalys metamos į skirtingus konteinerius, o plastmasinio dantų šepetėlio į plastikui skirtą konteinerį mesti negalima…
Apie rūšiavimo problemas kalbėta jau ne viename darbo grupės posėdyje, tačiau nuolat prie to grįžtama. Darbo grupės vadovas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pasakyti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų vežimo kainą. Visų jų pasiūlymai buvo gana panašūs.
Pavyzdžiui, Tarybos narys Vladas Kainovaitis siūlė, kad vežėjai neaptarnautų konteinerių su nerūšiuotomis atliekomis, o gyventojams, kurie jais naudojasi, būtų numatytos sankcijos. Taip pat daug kalbėta apie švietėjišką veiklą. Darbo grupės nariai siūlė posėdyje dalyvavusiam Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui pasirūpinti, kad būtų rasta lėšų lankstinukams parengti. Juos platinti galėtų buitines atliekas surenkantis operatorius, šiuo metu tai daro UAB „Ecoservice“. Anot R. Rimkaus, tai padaryti nebus sudėtinga.
Atkreiptas dėmesys, kad kol kas lieka nerūšiuotos atliekos daugelyje konteinerių prie daugiabučių namų, tai labai trukdo įgyvendinti principą – „teršėjas moka“. Siūloma įrengti aptvertas aikšteles su rūšiavimo konteineriais ir stebėjimo kameromis. Gyventojai į jas galėtų patekti su elektroninėmis kortelėmis, tada būtų aišku, kaip kas rūšiuoja, ir kodėl skirtingi namai moka skirtingus mokesčius už atliekas. Numatoma, kad tokios aikštelės pirmiausia turėtų atsirasti Rusnėje.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daug šiukšlių Nemuno deltos regioniniame parke palieka čia atvykstantys žvejai. Darbo grupės nariai siūlo kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad dalis lėšų, gautų už žvejo bilietus, būtų skirta gamtoje paliktoms šiukšlėms tvarkyti.
Savivaldybės administracijoje numatyta paskirti už buitinių atliekų tvarkymą atsakingus asmenis. Greičiausiai šis darbas bus pavestas Viešųjų paslaugų skyriaus specialistui Vytautui Kubeckui bei šiame skyriuje dirbančiam sanitarijos inspektoriui Jonui Čeponiui.
Neprarandama vilties sutaupyti atpiginat buitinių atliekų vežimą. Pigiau buitinių atliekų vežimo paslaugas teikiančio operatoriaus žvalgomasi jau senokai, tačiau nesėkmingai. Darbo grupės nariai pasiūlė surasti konsultantą, kuris sugebėtų geriau organizuoti buitinių atliekų vežėjo paslaugų viešųjų pirkimų konkursą. Posėdyje informuota, kad toks konsultantas jau surastas. Jam pavesta parengti viešojo konkurso sąlygas, o vėliau – ir sutarties projektą. Taip pat atstovauti perkančiajai organizacijai teismuose bei įstaigose, ją konsultuoti.
Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad rengiant buitinių atliekų tvarkymo paslaugos konkurso sąlygas reikėtų numatyti galimybę, išvežant pasverti į sunkvežimį kraunamas atliekas, taip pat dalinio rūšiavimo galimybę.
Jau gruodį buitinių atliekų klausimus turėtų svarstyti Savivaldybės taryba.

Vaidotas VILKAS

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.