Kaip atpiginti buities atliekų tvarkymą?

Tikėtina, kad kitais metais sulauksime buitinių atliekų tvarkymo pokyčių. Darbo grupė dėl buitinių atliekų tvarkymo ieško galimybių sumažinti buitinių atliekų tvarkymo kainas, ieškodama pigesnio vežėjo ir skatindama rūšiuoti atliekas.

Darbo grupės pirmininkas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pareikšti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų mokesčius.

Rugsėjo mėnesį darbo grupės dėl buitinių atliekų tvarkymo nariai važinėjo po rajoną ir tikrino, kaip rūšiuojamos buitinės atliekos. Atliekų rūšiavimas yra viena iš pagrindinių buitinių atliekų tvarkymo kainų mažinimo priemonių, nes surūšiuotos atliekos tampa nebe šiukšlėmis, o tam tikrą vertę turinčiomis antrinėmis žaliavomis.
Paaiškėjo, kad atliekos rūšiuojamos gana vangiai. Ir ne tik dėl nenoro to daryti. Dažnas tiesiog nežino, kaip jas rūšiuoti. Pavyzdžiui, vien cigarečių pakelio sudėtinės dalys metamos į skirtingus konteinerius, o plastmasinio dantų šepetėlio į plastikui skirtą konteinerį mesti negalima…
Apie rūšiavimo problemas kalbėta jau ne viename darbo grupės posėdyje, tačiau nuolat prie to grįžtama. Darbo grupės vadovas Tomas Budrikis pasiūlė kiekvienam jos nariui pasakyti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti buitinių atliekų vežimo kainą. Visų jų pasiūlymai buvo gana panašūs.
Pavyzdžiui, Tarybos narys Vladas Kainovaitis siūlė, kad vežėjai neaptarnautų konteinerių su nerūšiuotomis atliekomis, o gyventojams, kurie jais naudojasi, būtų numatytos sankcijos. Taip pat daug kalbėta apie švietėjišką veiklą. Darbo grupės nariai siūlė posėdyje dalyvavusiam Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui pasirūpinti, kad būtų rasta lėšų lankstinukams parengti. Juos platinti galėtų buitines atliekas surenkantis operatorius, šiuo metu tai daro UAB „Ecoservice“. Anot R. Rimkaus, tai padaryti nebus sudėtinga.
Atkreiptas dėmesys, kad kol kas lieka nerūšiuotos atliekos daugelyje konteinerių prie daugiabučių namų, tai labai trukdo įgyvendinti principą – „teršėjas moka“. Siūloma įrengti aptvertas aikšteles su rūšiavimo konteineriais ir stebėjimo kameromis. Gyventojai į jas galėtų patekti su elektroninėmis kortelėmis, tada būtų aišku, kaip kas rūšiuoja, ir kodėl skirtingi namai moka skirtingus mokesčius už atliekas. Numatoma, kad tokios aikštelės pirmiausia turėtų atsirasti Rusnėje.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daug šiukšlių Nemuno deltos regioniniame parke palieka čia atvykstantys žvejai. Darbo grupės nariai siūlo kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad dalis lėšų, gautų už žvejo bilietus, būtų skirta gamtoje paliktoms šiukšlėms tvarkyti.
Savivaldybės administracijoje numatyta paskirti už buitinių atliekų tvarkymą atsakingus asmenis. Greičiausiai šis darbas bus pavestas Viešųjų paslaugų skyriaus specialistui Vytautui Kubeckui bei šiame skyriuje dirbančiam sanitarijos inspektoriui Jonui Čeponiui.
Neprarandama vilties sutaupyti atpiginat buitinių atliekų vežimą. Pigiau buitinių atliekų vežimo paslaugas teikiančio operatoriaus žvalgomasi jau senokai, tačiau nesėkmingai. Darbo grupės nariai pasiūlė surasti konsultantą, kuris sugebėtų geriau organizuoti buitinių atliekų vežėjo paslaugų viešųjų pirkimų konkursą. Posėdyje informuota, kad toks konsultantas jau surastas. Jam pavesta parengti viešojo konkurso sąlygas, o vėliau – ir sutarties projektą. Taip pat atstovauti perkančiajai organizacijai teismuose bei įstaigose, ją konsultuoti.
Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad rengiant buitinių atliekų tvarkymo paslaugos konkurso sąlygas reikėtų numatyti galimybę, išvežant pasverti į sunkvežimį kraunamas atliekas, taip pat dalinio rūšiavimo galimybę.
Jau gruodį buitinių atliekų klausimus turėtų svarstyti Savivaldybės taryba.

Vaidotas VILKAS

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Darbo grupei dėl buitinių atliekų tvarkymo prireikė konsultantų pagalbos organizuojant buitinių atliekų išvežimo paslaugai pirkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite