Kaimo turizmo pokyčiai per 20 metų

Draudimas kepti kiaušinienę lankytojams, nuolatinė kova su kontroliuojančiomis institucijomis, valdžios abejingumas, daug improvizacijos ir klaidų. Taip prieš du dešimtmečius prasidėjo kaimo turizmo veikla Lietuvoje. Šiandien kaimo turizmo sodybose apsilanko daugiau užsienio turistų nei Vilniuje, nakvoja amerikiečių, prancūzų, suomių ar švedų.

Už dvi savaites – trijų mėnesių atlyginimas
Lietuvos kaimo turizmo asociaciją (LKTA) įkūrusi ir trylika metų jai vadovavusi Regina Sirusienė–Lamauskienė prisimena, kad kaimo turizmo verslo idėja kilo, kai jos pačios sodyboje apsilankė olandų šeima. Svečiai už dviejų savaičių viešnagę sumokėjo tiek, kiek mokytoja dirbusi moteris gaudavo per tris mėnesius. Pasak buvusios LKTA vadovės, kaimo turizmu iš pradžių užsiėmė tie žmonės, kuriuos pavyko įkalbėti imtis šios veiklos. „Jie gyveno gražiose vietose prie vandens, turėjo sodybas, tinkamas tokiai veiklai. Ėjome bandymu keliu, klydome, mokėmės iš latvių, kurie keletą metų anksčiau pradėjo plėtoti kaimo turizmą“, – pasakoja R. Sirusienė–Lamauskienė.
Ji turi tvirtą nuomonę apie tai, kokia yra gera kaimo turizmo sodyba: „Tokia, kurioje jautiesi kaip namuose. Tai nėra įprastas verslas. Jei galvoje sukasi mintys, kaip kuo daugiau užsidirbti – nieko neišeis“.
Moteris jaučiasi dėkinga žurnalistams, kurie LKTA darbo pradžioje padėjo nušviesti asociacijos veiklą. R. Sirusienė–Lamauskienė istoriją apie savo sodybos pirmuosius svečius papasakojo žurnalistams. Perskaitę straipsnį, jai ėmė skambinti žmonės, prašydami padėti sodybas pritaikyti svečiams priimti. Bendradarbiavimo su žiniasklaida naudą LKTA vadovė sako pajutusi ir vėliau.
Ant šieno miegoti nebenori
Kaimo turizmo sodybos savininkas Antanas Gedvilas atsimena, kad prieš 20 metų neturėjo daug konkurentų. „Visoje šalyje veikė mažiau kaip šimtas sodybų, o lietuviams knietėjo pamatyti, kas tai yra. Tuo metu lankytojai reikalavo tik tiek, kad būtų ežeras ir pokyliui tinkama salė“, – sako A. Gedvilas.
Su šypsena jis prisimena kadaise sodyboms keltus reikalavimus: „Virtuvėse reikėjo įrengti dvejas duris: vienerias produktams įnešti, antras – išnešti. Galiausiai pavyko įrodyti, kad įnešti ir išnešti galima pro tas pačias duris. Virtuvėse reikėjo įrengti po kelias kriaukles plauti skirtingiems produktams, vėliau šio reikalavimo irgi atsisakyta“.
Anot jo, dauguma kaimo turizmo sodybų savo patogumais dabar prilygsta viešbučiams. „Jau seniai niekas neklausia, ar galima permiegoti ant šieno“, – sako A. Gedvilas.
Kaimo turizmo sodybos Kauno rajone savininkė Roma Zalensienė pažymi, kad šis verslas pasikeitė neatpažįstamai. „Anksčiau užtekdavo tualeto lauke ar vieno keliems kambariams, dabar apie tai kalbos nėra. Sodybos išgražėjo, pasikeitė ir sodybų lankytojai. Dabar poilsiautojai rečiau girtauja, mažiau rūko ir mažiau šiukšlina. Kaimo turizmo sodybų veikla tapo skaidresnė“, – pasakoja R. Zalensienė.
Ieško naujų potyrių
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad poilsiautojų poreikiai didėja. „Miestiečiai kaime ir toliau ieškos ramaus poilsio, tačiau vien tik pailsėti ant upės kranto neįdomu. Poilsiautojams reikia naujų emocijų, potyrių, kurių poreikį bando patenkinti kultūrinį paveldą, ūkių lankymą siūlančios sodybos“, – pastebi asociacijos vadovas.
Apie 90 proc. kaimo sodybų lankytojų sudaro lietuviai, tačiau palaipsniui daugėja užsienio turistų. 2011 metais sodybose nakvojo 20,6 tūkst., 2012 metais – 22,6 tūkst., 2013 – 25,4 tūkst. užsieniečių. „Pernai sodybose lankėsi 29,4 tūkst. užsieniečių, o tai yra daugiau nei pernai Vilniuje apsilankė ispanų, amerikiečių, norvegų, prancūzų, suomių ar švedų. Tai įrodymas, kad užsieniečius traukia ne tik mūsų didmiesčiai ir pajūris“, – sakė L. Žabaliūnas.
Pradžia – 17 sodybų
LKTA buvo įkurta 1997 metų rugsėjo 22 d, o pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Masiškai kurti kaimo turizmo sodybas pradėta 1997 metais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje.
Kaimo turizmo verslas greitai populiarėjo. 1997 metais šalyje veikė tik 17 sodybų. Statybos išsiplėtė 2004 – 2005 metais, kai pradėtos naudoti Europos Sąjungos fondų lėšos. Tapo aišku, kad verslas, kurį iš pradžių lydėjo liūdnos prognozės, įgauna pagreitį.
2005 metais LKTA priklausė 114 narių, o 2010 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų buvo 411. Šis skaičius išlieka beveik nekintantis pastaraisiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. lankytojų arba 4,8 proc. daugiau nei 2015 m.
LKTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite