Kaimo turizmo pokyčiai per 20 metų

Draudimas kepti kiaušinienę lankytojams, nuolatinė kova su kontroliuojančiomis institucijomis, valdžios abejingumas, daug improvizacijos ir klaidų. Taip prieš du dešimtmečius prasidėjo kaimo turizmo veikla Lietuvoje. Šiandien kaimo turizmo sodybose apsilanko daugiau užsienio turistų nei Vilniuje, nakvoja amerikiečių, prancūzų, suomių ar švedų.

Už dvi savaites – trijų mėnesių atlyginimas
Lietuvos kaimo turizmo asociaciją (LKTA) įkūrusi ir trylika metų jai vadovavusi Regina Sirusienė–Lamauskienė prisimena, kad kaimo turizmo verslo idėja kilo, kai jos pačios sodyboje apsilankė olandų šeima. Svečiai už dviejų savaičių viešnagę sumokėjo tiek, kiek mokytoja dirbusi moteris gaudavo per tris mėnesius. Pasak buvusios LKTA vadovės, kaimo turizmu iš pradžių užsiėmė tie žmonės, kuriuos pavyko įkalbėti imtis šios veiklos. „Jie gyveno gražiose vietose prie vandens, turėjo sodybas, tinkamas tokiai veiklai. Ėjome bandymu keliu, klydome, mokėmės iš latvių, kurie keletą metų anksčiau pradėjo plėtoti kaimo turizmą“, – pasakoja R. Sirusienė–Lamauskienė.
Ji turi tvirtą nuomonę apie tai, kokia yra gera kaimo turizmo sodyba: „Tokia, kurioje jautiesi kaip namuose. Tai nėra įprastas verslas. Jei galvoje sukasi mintys, kaip kuo daugiau užsidirbti – nieko neišeis“.
Moteris jaučiasi dėkinga žurnalistams, kurie LKTA darbo pradžioje padėjo nušviesti asociacijos veiklą. R. Sirusienė–Lamauskienė istoriją apie savo sodybos pirmuosius svečius papasakojo žurnalistams. Perskaitę straipsnį, jai ėmė skambinti žmonės, prašydami padėti sodybas pritaikyti svečiams priimti. Bendradarbiavimo su žiniasklaida naudą LKTA vadovė sako pajutusi ir vėliau.
Ant šieno miegoti nebenori
Kaimo turizmo sodybos savininkas Antanas Gedvilas atsimena, kad prieš 20 metų neturėjo daug konkurentų. „Visoje šalyje veikė mažiau kaip šimtas sodybų, o lietuviams knietėjo pamatyti, kas tai yra. Tuo metu lankytojai reikalavo tik tiek, kad būtų ežeras ir pokyliui tinkama salė“, – sako A. Gedvilas.
Su šypsena jis prisimena kadaise sodyboms keltus reikalavimus: „Virtuvėse reikėjo įrengti dvejas duris: vienerias produktams įnešti, antras – išnešti. Galiausiai pavyko įrodyti, kad įnešti ir išnešti galima pro tas pačias duris. Virtuvėse reikėjo įrengti po kelias kriaukles plauti skirtingiems produktams, vėliau šio reikalavimo irgi atsisakyta“.
Anot jo, dauguma kaimo turizmo sodybų savo patogumais dabar prilygsta viešbučiams. „Jau seniai niekas neklausia, ar galima permiegoti ant šieno“, – sako A. Gedvilas.
Kaimo turizmo sodybos Kauno rajone savininkė Roma Zalensienė pažymi, kad šis verslas pasikeitė neatpažįstamai. „Anksčiau užtekdavo tualeto lauke ar vieno keliems kambariams, dabar apie tai kalbos nėra. Sodybos išgražėjo, pasikeitė ir sodybų lankytojai. Dabar poilsiautojai rečiau girtauja, mažiau rūko ir mažiau šiukšlina. Kaimo turizmo sodybų veikla tapo skaidresnė“, – pasakoja R. Zalensienė.
Ieško naujų potyrių
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad poilsiautojų poreikiai didėja. „Miestiečiai kaime ir toliau ieškos ramaus poilsio, tačiau vien tik pailsėti ant upės kranto neįdomu. Poilsiautojams reikia naujų emocijų, potyrių, kurių poreikį bando patenkinti kultūrinį paveldą, ūkių lankymą siūlančios sodybos“, – pastebi asociacijos vadovas.
Apie 90 proc. kaimo sodybų lankytojų sudaro lietuviai, tačiau palaipsniui daugėja užsienio turistų. 2011 metais sodybose nakvojo 20,6 tūkst., 2012 metais – 22,6 tūkst., 2013 – 25,4 tūkst. užsieniečių. „Pernai sodybose lankėsi 29,4 tūkst. užsieniečių, o tai yra daugiau nei pernai Vilniuje apsilankė ispanų, amerikiečių, norvegų, prancūzų, suomių ar švedų. Tai įrodymas, kad užsieniečius traukia ne tik mūsų didmiesčiai ir pajūris“, – sakė L. Žabaliūnas.
Pradžia – 17 sodybų
LKTA buvo įkurta 1997 metų rugsėjo 22 d, o pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Masiškai kurti kaimo turizmo sodybas pradėta 1997 metais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje.
Kaimo turizmo verslas greitai populiarėjo. 1997 metais šalyje veikė tik 17 sodybų. Statybos išsiplėtė 2004 – 2005 metais, kai pradėtos naudoti Europos Sąjungos fondų lėšos. Tapo aišku, kad verslas, kurį iš pradžių lydėjo liūdnos prognozės, įgauna pagreitį.
2005 metais LKTA priklausė 114 narių, o 2010 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų buvo 411. Šis skaičius išlieka beveik nekintantis pastaraisiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. lankytojų arba 4,8 proc. daugiau nei 2015 m.
LKTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios