Kaimo turizmo pokyčiai per 20 metų

Draudimas kepti kiaušinienę lankytojams, nuolatinė kova su kontroliuojančiomis institucijomis, valdžios abejingumas, daug improvizacijos ir klaidų. Taip prieš du dešimtmečius prasidėjo kaimo turizmo veikla Lietuvoje. Šiandien kaimo turizmo sodybose apsilanko daugiau užsienio turistų nei Vilniuje, nakvoja amerikiečių, prancūzų, suomių ar švedų.

Už dvi savaites – trijų mėnesių atlyginimas
Lietuvos kaimo turizmo asociaciją (LKTA) įkūrusi ir trylika metų jai vadovavusi Regina Sirusienė–Lamauskienė prisimena, kad kaimo turizmo verslo idėja kilo, kai jos pačios sodyboje apsilankė olandų šeima. Svečiai už dviejų savaičių viešnagę sumokėjo tiek, kiek mokytoja dirbusi moteris gaudavo per tris mėnesius. Pasak buvusios LKTA vadovės, kaimo turizmu iš pradžių užsiėmė tie žmonės, kuriuos pavyko įkalbėti imtis šios veiklos. „Jie gyveno gražiose vietose prie vandens, turėjo sodybas, tinkamas tokiai veiklai. Ėjome bandymu keliu, klydome, mokėmės iš latvių, kurie keletą metų anksčiau pradėjo plėtoti kaimo turizmą“, – pasakoja R. Sirusienė–Lamauskienė.
Ji turi tvirtą nuomonę apie tai, kokia yra gera kaimo turizmo sodyba: „Tokia, kurioje jautiesi kaip namuose. Tai nėra įprastas verslas. Jei galvoje sukasi mintys, kaip kuo daugiau užsidirbti – nieko neišeis“.
Moteris jaučiasi dėkinga žurnalistams, kurie LKTA darbo pradžioje padėjo nušviesti asociacijos veiklą. R. Sirusienė–Lamauskienė istoriją apie savo sodybos pirmuosius svečius papasakojo žurnalistams. Perskaitę straipsnį, jai ėmė skambinti žmonės, prašydami padėti sodybas pritaikyti svečiams priimti. Bendradarbiavimo su žiniasklaida naudą LKTA vadovė sako pajutusi ir vėliau.
Ant šieno miegoti nebenori
Kaimo turizmo sodybos savininkas Antanas Gedvilas atsimena, kad prieš 20 metų neturėjo daug konkurentų. „Visoje šalyje veikė mažiau kaip šimtas sodybų, o lietuviams knietėjo pamatyti, kas tai yra. Tuo metu lankytojai reikalavo tik tiek, kad būtų ežeras ir pokyliui tinkama salė“, – sako A. Gedvilas.
Su šypsena jis prisimena kadaise sodyboms keltus reikalavimus: „Virtuvėse reikėjo įrengti dvejas duris: vienerias produktams įnešti, antras – išnešti. Galiausiai pavyko įrodyti, kad įnešti ir išnešti galima pro tas pačias duris. Virtuvėse reikėjo įrengti po kelias kriaukles plauti skirtingiems produktams, vėliau šio reikalavimo irgi atsisakyta“.
Anot jo, dauguma kaimo turizmo sodybų savo patogumais dabar prilygsta viešbučiams. „Jau seniai niekas neklausia, ar galima permiegoti ant šieno“, – sako A. Gedvilas.
Kaimo turizmo sodybos Kauno rajone savininkė Roma Zalensienė pažymi, kad šis verslas pasikeitė neatpažįstamai. „Anksčiau užtekdavo tualeto lauke ar vieno keliems kambariams, dabar apie tai kalbos nėra. Sodybos išgražėjo, pasikeitė ir sodybų lankytojai. Dabar poilsiautojai rečiau girtauja, mažiau rūko ir mažiau šiukšlina. Kaimo turizmo sodybų veikla tapo skaidresnė“, – pasakoja R. Zalensienė.
Ieško naujų potyrių
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad poilsiautojų poreikiai didėja. „Miestiečiai kaime ir toliau ieškos ramaus poilsio, tačiau vien tik pailsėti ant upės kranto neįdomu. Poilsiautojams reikia naujų emocijų, potyrių, kurių poreikį bando patenkinti kultūrinį paveldą, ūkių lankymą siūlančios sodybos“, – pastebi asociacijos vadovas.
Apie 90 proc. kaimo sodybų lankytojų sudaro lietuviai, tačiau palaipsniui daugėja užsienio turistų. 2011 metais sodybose nakvojo 20,6 tūkst., 2012 metais – 22,6 tūkst., 2013 – 25,4 tūkst. užsieniečių. „Pernai sodybose lankėsi 29,4 tūkst. užsieniečių, o tai yra daugiau nei pernai Vilniuje apsilankė ispanų, amerikiečių, norvegų, prancūzų, suomių ar švedų. Tai įrodymas, kad užsieniečius traukia ne tik mūsų didmiesčiai ir pajūris“, – sakė L. Žabaliūnas.
Pradžia – 17 sodybų
LKTA buvo įkurta 1997 metų rugsėjo 22 d, o pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Masiškai kurti kaimo turizmo sodybas pradėta 1997 metais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje.
Kaimo turizmo verslas greitai populiarėjo. 1997 metais šalyje veikė tik 17 sodybų. Statybos išsiplėtė 2004 – 2005 metais, kai pradėtos naudoti Europos Sąjungos fondų lėšos. Tapo aišku, kad verslas, kurį iš pradžių lydėjo liūdnos prognozės, įgauna pagreitį.
2005 metais LKTA priklausė 114 narių, o 2010 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų buvo 411. Šis skaičius išlieka beveik nekintantis pastaraisiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. lankytojų arba 4,8 proc. daugiau nei 2015 m.
LKTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kokia skalbimo mašina jums tinkamiausia?

Šiais laikais technologijos sparčiai tobulėja, todėl daugelio darbų nebereikia atlikti pačiam. Tai labai palengvina tvarkymąsi namuose ir leidžia daugiau laiko skirti poilsiui. Vienas iš tokių, didelę reikšmę mūsų gyvenime turinčių buitinių prietaisų yra skalbimo mašina. Šis prietaisas tikriausiai randamas kiekvienuose namuose ir daugelis be skalbimo mašinos neįsivaizduoja savo namų. Skalbimo mašinų asortimentas dabar yra labai platus, todėl išsirinkti tinkamą variantą tampa labai sudėtinga. Štai 4 patarimai, kuriais vadovaujantis galėsite išsirinkti labiausiai jūsų poreikius atitinkantį variantą. Skalbimo mašinos dydis ir tūris

Birželio 26-oji Mažojoje Lietuvoje – „Kafijos diena“

Birželio 26 d. prasideda žaidimas „Vėtrungių kelias“, kuris kviečia keliauti ir pažinti Mažosios Lietuvos kraštą. Šis žaidimas skirtas norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti unikalų Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, jo paveldą, gyvenimo prie vandens ypatumais. Pažintį su Mažąją Lietuvą pradėkite nuo  kvapnios „ipatiškos“ klaipėdietiškos „kafijos“. Tądien regione vyks Kafijos diena. Besisvečiuojančius Mažojoje Lietuvoje kviečiame ieškoti „Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtų kavinių ir jose paragauti tradicinio krašto gėrimo. Kafija, kažkada perimta iš vokiečių, taip prigijo lietuvininkų krašte, kad

Būkite itin atidūs prie vandens telkinių!

Vasaros malonumais besidžiaugiantys žmonės turėtų nepamiršti saugaus elgesio taisyklių prie vandens telkinių. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų. Kad pramogos būtų ne tik smagios, bet ir saugios, pareigūnai primena keletą taisyklių, kurių laikymasis gali išgelbėti gyvybę. Griežtai draudžiama į vandenį lipti apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų. Atminkite, kad apsvaigęs žmogus aplinką ir savo galimybes vertina neadekvačiai, todėl iki nelaimės – vienas žingsnis. Nežinodami gylio, nebriskite į vandenį, nesimaudykite nežinomose ar nuošaliose vietose. Besimokantiems

Atostogoms sodyboje ruoškitės iš anksto

Vasarą daugelis iš mūsų nori kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, tad nieko keisto, kad dažnai pasirenkamas poilsis sodyboje. Tik vertinantiems „miestietiškus“ patogumus neretai kyla dvejonių, ar tokia atostogų galimybė tikrai gali būti geriausia. Viskas bus gerokai paprasčiau, jei atostogoms ruošitės iš anksto ir pasirūpinsite keliais svarbiausiais dalykais, kurie garantuos, kad poilsiaudami nepatirsite pernelyg daug rūpesčių. Viską, ko jums gali prireikti, rasite Pigu.lt parduotuvėje: čia produkcijos asortimentas visuomet yra pakankamai gausus, tad visai nesvarbu, ko šiuo metu ieškote, įsigyti reikalingų

Taip pat skaitykite