Kaimo turizmo pokyčiai per 20 metų

Draudimas kepti kiaušinienę lankytojams, nuolatinė kova su kontroliuojančiomis institucijomis, valdžios abejingumas, daug improvizacijos ir klaidų. Taip prieš du dešimtmečius prasidėjo kaimo turizmo veikla Lietuvoje. Šiandien kaimo turizmo sodybose apsilanko daugiau užsienio turistų nei Vilniuje, nakvoja amerikiečių, prancūzų, suomių ar švedų.

Už dvi savaites – trijų mėnesių atlyginimas
Lietuvos kaimo turizmo asociaciją (LKTA) įkūrusi ir trylika metų jai vadovavusi Regina Sirusienė–Lamauskienė prisimena, kad kaimo turizmo verslo idėja kilo, kai jos pačios sodyboje apsilankė olandų šeima. Svečiai už dviejų savaičių viešnagę sumokėjo tiek, kiek mokytoja dirbusi moteris gaudavo per tris mėnesius. Pasak buvusios LKTA vadovės, kaimo turizmu iš pradžių užsiėmė tie žmonės, kuriuos pavyko įkalbėti imtis šios veiklos. „Jie gyveno gražiose vietose prie vandens, turėjo sodybas, tinkamas tokiai veiklai. Ėjome bandymu keliu, klydome, mokėmės iš latvių, kurie keletą metų anksčiau pradėjo plėtoti kaimo turizmą“, – pasakoja R. Sirusienė–Lamauskienė.
Ji turi tvirtą nuomonę apie tai, kokia yra gera kaimo turizmo sodyba: „Tokia, kurioje jautiesi kaip namuose. Tai nėra įprastas verslas. Jei galvoje sukasi mintys, kaip kuo daugiau užsidirbti – nieko neišeis“.
Moteris jaučiasi dėkinga žurnalistams, kurie LKTA darbo pradžioje padėjo nušviesti asociacijos veiklą. R. Sirusienė–Lamauskienė istoriją apie savo sodybos pirmuosius svečius papasakojo žurnalistams. Perskaitę straipsnį, jai ėmė skambinti žmonės, prašydami padėti sodybas pritaikyti svečiams priimti. Bendradarbiavimo su žiniasklaida naudą LKTA vadovė sako pajutusi ir vėliau.
Ant šieno miegoti nebenori
Kaimo turizmo sodybos savininkas Antanas Gedvilas atsimena, kad prieš 20 metų neturėjo daug konkurentų. „Visoje šalyje veikė mažiau kaip šimtas sodybų, o lietuviams knietėjo pamatyti, kas tai yra. Tuo metu lankytojai reikalavo tik tiek, kad būtų ežeras ir pokyliui tinkama salė“, – sako A. Gedvilas.
Su šypsena jis prisimena kadaise sodyboms keltus reikalavimus: „Virtuvėse reikėjo įrengti dvejas duris: vienerias produktams įnešti, antras – išnešti. Galiausiai pavyko įrodyti, kad įnešti ir išnešti galima pro tas pačias duris. Virtuvėse reikėjo įrengti po kelias kriaukles plauti skirtingiems produktams, vėliau šio reikalavimo irgi atsisakyta“.
Anot jo, dauguma kaimo turizmo sodybų savo patogumais dabar prilygsta viešbučiams. „Jau seniai niekas neklausia, ar galima permiegoti ant šieno“, – sako A. Gedvilas.
Kaimo turizmo sodybos Kauno rajone savininkė Roma Zalensienė pažymi, kad šis verslas pasikeitė neatpažįstamai. „Anksčiau užtekdavo tualeto lauke ar vieno keliems kambariams, dabar apie tai kalbos nėra. Sodybos išgražėjo, pasikeitė ir sodybų lankytojai. Dabar poilsiautojai rečiau girtauja, mažiau rūko ir mažiau šiukšlina. Kaimo turizmo sodybų veikla tapo skaidresnė“, – pasakoja R. Zalensienė.
Ieško naujų potyrių
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad poilsiautojų poreikiai didėja. „Miestiečiai kaime ir toliau ieškos ramaus poilsio, tačiau vien tik pailsėti ant upės kranto neįdomu. Poilsiautojams reikia naujų emocijų, potyrių, kurių poreikį bando patenkinti kultūrinį paveldą, ūkių lankymą siūlančios sodybos“, – pastebi asociacijos vadovas.
Apie 90 proc. kaimo sodybų lankytojų sudaro lietuviai, tačiau palaipsniui daugėja užsienio turistų. 2011 metais sodybose nakvojo 20,6 tūkst., 2012 metais – 22,6 tūkst., 2013 – 25,4 tūkst. užsieniečių. „Pernai sodybose lankėsi 29,4 tūkst. užsieniečių, o tai yra daugiau nei pernai Vilniuje apsilankė ispanų, amerikiečių, norvegų, prancūzų, suomių ar švedų. Tai įrodymas, kad užsieniečius traukia ne tik mūsų didmiesčiai ir pajūris“, – sakė L. Žabaliūnas.
Pradžia – 17 sodybų
LKTA buvo įkurta 1997 metų rugsėjo 22 d, o pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Masiškai kurti kaimo turizmo sodybas pradėta 1997 metais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje.
Kaimo turizmo verslas greitai populiarėjo. 1997 metais šalyje veikė tik 17 sodybų. Statybos išsiplėtė 2004 – 2005 metais, kai pradėtos naudoti Europos Sąjungos fondų lėšos. Tapo aišku, kad verslas, kurį iš pradžių lydėjo liūdnos prognozės, įgauna pagreitį.
2005 metais LKTA priklausė 114 narių, o 2010 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų buvo 411. Šis skaičius išlieka beveik nekintantis pastaraisiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. lankytojų arba 4,8 proc. daugiau nei 2015 m.
LKTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Žiedai internetu: pirkite greičiau ir patogiau

Šiais laikais daug ką galime įsigyti kojos iš namų neiškeldami. Drabužiai, maistas, knygos, buitinė technika, sporto prekės, aksesuarai ir daugybė kitų daiktų prieinami vos keliais kompiuterio pelės ar telefono paspaudimais. Ne išimtis ir populiarūs aksesuarai – žiedai. Neretas dar dvejoja, ar saugu juvelyrinius dirbinius pirkti internetu, bet pabandę praktiškai bet kokių dvejonių atsikrato. Tad kodėl verta žiedus pirkti internetu? Žiedai internetu – praktiškas sprendimas tiek ieškant žiedo sau ar dovanoti, tiek renkantis žiedą ypatingoms progoms: sužadėtuvėms, vestuvėms. Pirkdami internetu visą

Policija ieško, kas naktiniame klube „Goldem room” vyrui sulaužė nosį

Šilutės policijos pareigūnai prašo gyventojų pagalbos, tirdami užpuolimą viename naktiniame klube S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.  2018 m. spalio 7 d. apie 4.00 val. naktiniame klube ,,Golden room“, Šilutė, Dariaus ir Girėno g. 7, rūkymui skirtoje patalpoje, nepažįstamas vyriškis sudavė kumščiu 35 metų vyriškiui A. L. į veido sritį. Pastarajam nustatytas nosies lūžis. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai prašo atsiliepti asmenis, mačiusius, įvykį ar turintys reikšmingos informacijos tyrimui (svarbu nustatyti įtariamojo asmenybę). Turint reikšmingos informacijos, prašome

Laukiančiųjų socialinio būsto – mažėja, bet po truputį

Šilutės raj. savivaldybės būsto fonde yra 126 socialiniai būstai. Nors iki šių metų pabaigos savivaldybė planuoja papildyti sąrašą dar 9 butais, tačiau laukiančiųjų eilėje – 155 asmenys ar šeimos. Vis tik situacija dėl socialinių būstų Šilutės raj. – nebloga, o eilės pamažu trumpėja. Rugsėjį tvirtino Šilutės raj. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Palyginus su ankstesniais metais, kasmet atsiranda žmonių, kurie įrašomi į eilę išsinuomoti socialiniam būstui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais sąraše buvo 149 asmenys ar šeimos, o 2016-aisiais – 169 asmenys

Ar užteks milijonų mokytojų algoms?

Šilutės rajono mokytojai jau gauna atlyginimus už rugsėjo mėnesio darbą pagal turimus etatus. Pažadėti papildomi milijonai eurų savivaldybėms pervesti gerokai vėluojant. Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė spalio 2 d. „Pamariui“ patvirtino, kad mokytojų atlyginimams didinti dar šiemet savivaldybėms pažadėta paskirstyti per 17 mln. Eur, kitais metais ir vėliau – gerokai didesnes sumas. „Tų pinigų dar nėra. Nežinome, kiek jų gausime, kada sulauksime“, – kalbėjo B. Tekorienė. Spalio 9 d. vedėja informavo, kad Savivaldybė gavo 206 300 eurų.