Kaimo turizmo pokyčiai per 20 metų

Draudimas kepti kiaušinienę lankytojams, nuolatinė kova su kontroliuojančiomis institucijomis, valdžios abejingumas, daug improvizacijos ir klaidų. Taip prieš du dešimtmečius prasidėjo kaimo turizmo veikla Lietuvoje. Šiandien kaimo turizmo sodybose apsilanko daugiau užsienio turistų nei Vilniuje, nakvoja amerikiečių, prancūzų, suomių ar švedų.

Už dvi savaites – trijų mėnesių atlyginimas
Lietuvos kaimo turizmo asociaciją (LKTA) įkūrusi ir trylika metų jai vadovavusi Regina Sirusienė–Lamauskienė prisimena, kad kaimo turizmo verslo idėja kilo, kai jos pačios sodyboje apsilankė olandų šeima. Svečiai už dviejų savaičių viešnagę sumokėjo tiek, kiek mokytoja dirbusi moteris gaudavo per tris mėnesius. Pasak buvusios LKTA vadovės, kaimo turizmu iš pradžių užsiėmė tie žmonės, kuriuos pavyko įkalbėti imtis šios veiklos. „Jie gyveno gražiose vietose prie vandens, turėjo sodybas, tinkamas tokiai veiklai. Ėjome bandymu keliu, klydome, mokėmės iš latvių, kurie keletą metų anksčiau pradėjo plėtoti kaimo turizmą“, – pasakoja R. Sirusienė–Lamauskienė.
Ji turi tvirtą nuomonę apie tai, kokia yra gera kaimo turizmo sodyba: „Tokia, kurioje jautiesi kaip namuose. Tai nėra įprastas verslas. Jei galvoje sukasi mintys, kaip kuo daugiau užsidirbti – nieko neišeis“.
Moteris jaučiasi dėkinga žurnalistams, kurie LKTA darbo pradžioje padėjo nušviesti asociacijos veiklą. R. Sirusienė–Lamauskienė istoriją apie savo sodybos pirmuosius svečius papasakojo žurnalistams. Perskaitę straipsnį, jai ėmė skambinti žmonės, prašydami padėti sodybas pritaikyti svečiams priimti. Bendradarbiavimo su žiniasklaida naudą LKTA vadovė sako pajutusi ir vėliau.
Ant šieno miegoti nebenori
Kaimo turizmo sodybos savininkas Antanas Gedvilas atsimena, kad prieš 20 metų neturėjo daug konkurentų. „Visoje šalyje veikė mažiau kaip šimtas sodybų, o lietuviams knietėjo pamatyti, kas tai yra. Tuo metu lankytojai reikalavo tik tiek, kad būtų ežeras ir pokyliui tinkama salė“, – sako A. Gedvilas.
Su šypsena jis prisimena kadaise sodyboms keltus reikalavimus: „Virtuvėse reikėjo įrengti dvejas duris: vienerias produktams įnešti, antras – išnešti. Galiausiai pavyko įrodyti, kad įnešti ir išnešti galima pro tas pačias duris. Virtuvėse reikėjo įrengti po kelias kriaukles plauti skirtingiems produktams, vėliau šio reikalavimo irgi atsisakyta“.
Anot jo, dauguma kaimo turizmo sodybų savo patogumais dabar prilygsta viešbučiams. „Jau seniai niekas neklausia, ar galima permiegoti ant šieno“, – sako A. Gedvilas.
Kaimo turizmo sodybos Kauno rajone savininkė Roma Zalensienė pažymi, kad šis verslas pasikeitė neatpažįstamai. „Anksčiau užtekdavo tualeto lauke ar vieno keliems kambariams, dabar apie tai kalbos nėra. Sodybos išgražėjo, pasikeitė ir sodybų lankytojai. Dabar poilsiautojai rečiau girtauja, mažiau rūko ir mažiau šiukšlina. Kaimo turizmo sodybų veikla tapo skaidresnė“, – pasakoja R. Zalensienė.
Ieško naujų potyrių
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad poilsiautojų poreikiai didėja. „Miestiečiai kaime ir toliau ieškos ramaus poilsio, tačiau vien tik pailsėti ant upės kranto neįdomu. Poilsiautojams reikia naujų emocijų, potyrių, kurių poreikį bando patenkinti kultūrinį paveldą, ūkių lankymą siūlančios sodybos“, – pastebi asociacijos vadovas.
Apie 90 proc. kaimo sodybų lankytojų sudaro lietuviai, tačiau palaipsniui daugėja užsienio turistų. 2011 metais sodybose nakvojo 20,6 tūkst., 2012 metais – 22,6 tūkst., 2013 – 25,4 tūkst. užsieniečių. „Pernai sodybose lankėsi 29,4 tūkst. užsieniečių, o tai yra daugiau nei pernai Vilniuje apsilankė ispanų, amerikiečių, norvegų, prancūzų, suomių ar švedų. Tai įrodymas, kad užsieniečius traukia ne tik mūsų didmiesčiai ir pajūris“, – sakė L. Žabaliūnas.
Pradžia – 17 sodybų
LKTA buvo įkurta 1997 metų rugsėjo 22 d, o pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Masiškai kurti kaimo turizmo sodybas pradėta 1997 metais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje.
Kaimo turizmo verslas greitai populiarėjo. 1997 metais šalyje veikė tik 17 sodybų. Statybos išsiplėtė 2004 – 2005 metais, kai pradėtos naudoti Europos Sąjungos fondų lėšos. Tapo aišku, kad verslas, kurį iš pradžių lydėjo liūdnos prognozės, įgauna pagreitį.
2005 metais LKTA priklausė 114 narių, o 2010 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų buvo 411. Šis skaičius išlieka beveik nekintantis pastaraisiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. lankytojų arba 4,8 proc. daugiau nei 2015 m.
LKTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Švėkšniškiai prašo Savivaldybę nupirkti… tvenkinį 

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar iš privačių asmenų išpirkti Švėkšnos miestelio centre esantį Kalės tvenkinį. To prašo švėkšniškiai. Sprendimo projekte nurodyta leisti Savivaldybės administracijai atlikti Švėkšnos miestelyje esančio 0,6400 ha ploto žemės sklypo pirkimą ir organizuoti derybų procedūrą su savininkais. 2021 m. lapkritį Švėkšnos gyventojai pateikė Šilutės r. savivaldybei prašymą priimti sprendimą nupirkti iš privačių asmenų Švėkšnos miestelyje esantį Kalės tvenkinį ir pritaikyti jį vietos bendruomenės poreikiams. Gyventojų prašyme nurodytas apleistas Kalės tvenkinys yra miestelio centre. Prašymą pasirašė 22

Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia rašytojo R. Petrausko istorinė knyga „Poltava“

Gegužės 12 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje gausiai būrėsi knygos mylėtojai. Čia vyko ilgai lauktas susitikimas su vienu populiariausių šalies rašytojų, istoriku, TV laidų vedėju, sporto komentatoriumi, protmūšių organizatoriumi ir vedėju Robertu Petrausku (Vilnius). Jis tądien Pagėgiuose pristatė savo naujausią istorinę knygą „Poltava“ (2022 m.). Sveikindama garbų svečią, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė sakė, jog kiekvienos knygos gimimas bibliotekoms ir knygų mylėtojams yra ypatingas įvykis. O ši, naujausia, rašytojo knyga „Poltava“ šių dienų kontekste, yra ypač aktuali ir reikalinga. Gausiai

Vis dar „džiugins“ naktinės šalnos

orai

Gegužės 16 d., pirmadienį, prie Baltijos jūros bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra kils iki 12-14 laipsnių šilumos. Kitur šalyje, nepaisant galimo trumpalaikio lietaus, oras sušils labiau: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose iki 14-16, o aplink Alytų ir Tauragę – iki 15-17 laipsnių šilumos. Pūs šiaurės vakarų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Gegužės 17 d., antradienio, naktį dangus giedrės, bus sausa. Ims veržtis gerokai vėsesnis oras iš šiaurės, todėl naktį atvės iki 1-6 laipsnių šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje

Neabejingas asmuo Šilutės aplinkosaugininkams padėjo išaiškinti atliekomis atsikračiusį pažeidėją

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba balandį gavo pranešimą apie garažų masyve Aukštumalės g., Šilutėje, aptiktą buitinių atliekų krūvą. Informaciją pateikęs žmogus nurodė, kad tarp atliekų yra daiktų su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis. Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai reagavo nedelsdami, kad oro sąlygos nesugadintų įkalčių. Tarp plastiko maišų ir įvairių šiukšlių aptikta pakuotė su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris). Turimi duomenys leidžia Šilutės aplinkosaugininkams pradėti administracinį tyrimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės

Taip pat skaitykite