Kaimo bendruomenės patirties sėmėsi namie ir užsienyje

 Penkios Šilutės rajono kaimo bendruomenės susivienijo bendram projektui „Sėkmingas bendradarbiavimas su Italijos kaimo plėtros tinklo atstovais“.

Pagrindinis projekto „Sėkmingas bendradarbiavimas su Italijos kaimo plėtros tinklo atstovais“ tikslas – skatinti partnerystę, pritaikyti gerąją ir istorinę patirtį kaimo išsaugojimui ir gaivinimui. Finansinė parama gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.
Jungtinis projektas suvienijo 5 Šilutės rajono bendruomenines organizacijas: Ramučių kaimo bendruomenę „Navata“ (projekto teikėja), Usėnų, Pagrynių kaimo bendruomenes, Vainuto seniūnijos bendruomenę, kaimo bendruomenę „Želvesys“. 40 minėtųjų bendruomenių narių lankėsi LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko parodos „Sprendimų ratas 2013“ renginiuose. Dešimties dienų dalykinėje kelionėje į Italiją dalyvavo penkiuose teminiuose susitikimuose su Italijos kaimo plėtros tinklo atstovais. Projekto dalyviai susipažino su šios Pietų Europos šalies Florencijos, Paduvos, Parmos, Kampanijos (Campania) ir Venecijos regionų kraštovaizdžiu ir jų kaimo plėtros tinklo atstovais.

Ramučiuose vykusiame seminare lektorė dr. Vilma Atkočiūnienė skaitė du pranešimus.

Ramučiuose vykusiame seminare lektorė dr. Vilma Atkočiūnienė skaitė du pranešimus.

Šilutės rajono bendruomenių atstovai susitikimuose dalijosi kaimo plėtros patirtimi. Susitikime su Veneto regiono bendruomenių nariais pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo. Penkios mūsų kaimo bendruomenės numato bendradarbiauti su partneriais iš Italijos, Veneto regiono, rengiant ir įgyvendinant ES finansuojamus projektus, kraštovaizdžio turtinimo ir kultūrinio, istorinio paveldo populiarinimo ir puoselėjimo, integruotų informacinių technologijų taikymo ir kitose srityse.
Susitikimai su įvairių ES šalių narių kaimų judėjimo dalyviais, kaimo bendruomenių atstovams suteikė galimybę susipažinti su kaimynų pasiekimais, pamatyti ir pabendrauti su Italijos kaimo bendruomenių atstovais, užmegzti naujus kontaktus dvišaliams projektams, rasti naujoviškų idėjų jungtinio projekto dalyvių kaimų projektams rengti ir įgyvendinti. Išskirtinis dėmesys projekte taip pat skiriamas kaimo jaunimo įtraukimui į bendruomenių veiklą tam, kad ateityje deramai galėtų šeimininkauti savo gyvenamojoje vietovėje.

Kaimo bendruomenės „Navata“ pirmininkė Laimutė Rupainienė (dešinėje) pasirašė bendradarbiavimo su italais ketinimų protokolą.
Petro Skutulo nuotr.

Įgyvendinant projektą, Ramučių bendruomenės namuose buvo surengtas seminaras „Bendradarbiavimas puoselėjant savitą kraštovaizdį ir teikiant turizmo paslaugas“. Seminare aptarta kelionėje po Italiją įgyta patirtis. Dalykinės išvykos dalyviai dalijosi įspūdžiais ir diskutavo, kokią kaimynų patirtį galima pritaikyti Pamario krašto kaimuose ir ką galėtume pasiūlyti jiems. Lektorė dr. Vilma Atkočiūnienė skaitė pranešimus „2007-2013 m. Kaimo plėtros programos patirtis“ ir „Lietuvos kaimo tinklo paskirtis įgyvendinant Kaimo plėtros programą“.
Abu pranešimai aptarti po jų įvykusiose diskusijose. Seminaro pabaigoje Ramučių kaimo bendruomenės „Navata“ pirmininkė Laimutė Rupainienė įteikė projekto partneriams simbolinius suvenyrus, priminsiančius apie sėkmingą bendradarbiavimą ir skatinančius toliau darbuotis išvien. Projekto rezultatų sklaidai išleistas specialus leidinys, ženkleliai, lipdukai bei polietileno maišeliai su visų penkių projekte dalyvavusių bendruomenių ir paties projekto logotipais.

Vaidotas VILKAS

Po dalykinio susitikimo su Veneto regiono bendruomenės atstovais šilutiškiai buvo pakviesti apžiūrėti šiame regione veikiančią siurblinę. Skirtingai nei Pamario krašte, Italijos pietuose siurblinės tarnauja ne vandens pertekliui reguliuoti, bet dirbamiems laukams drėkinti.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite