Kai kuriais augalais draudžiama prekiauti

Botanikai perspėja, kad  kai kuriuos laukinius augalus žmonės renka dideliais kiekiais ir net pardavinėja. Tai kelia pavojų jų negausioms populiacijoms, todėl augalų rūšių, kuriomis draudžiama prekiauti, sąrašas papildytas visų rūšių pataisinių ir gegužraibinių šeimų augalais, meškiniais česnakais ir kitomis dekoratyviomis augalų rūšimis, kurias reikia saugoti.

Draudžiama!

Šiuos augalus ir jų dalis draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jie nuskinti, nupjauti, išrauti, surinkti ar kitaip paimti iš gamtos jų natūralaus paplitimo vietose Lietuvos  teritorijoje.

Tokie pakeitimai nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše. Iki šiol Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše buvo nustatyta, kad draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais bei išrauti, iškasti su šaknimis ar kitais naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, pavasarinę raktažolę, lieknąją plukę ir didžiažiedę rusmenę.

Tačiau nuo šiol šiuos augalus bei meškinius česnakus, visų rūšių gegužraibinių šeimos ir pataisinių šeimos augalus (išskyrus, kai pataisų, neįrašytų į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos kaip vaistinė žaliava) draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti.

Pataisai auga lėtai

Aplinkos ministerija šiuos pakeitimus parengė atsižvelgusi į tai, kad pataisinių šeimos (jai be pataisų dar priskiriama augalų gentis – padraika ir statusis atgiris) augalai lėtai auga, todėl jais prekiaujant gali sumažėti natūrali šių augalų populiacija. Dauguma žmonių šių augalų neatskiria nuo pataisų, todėl tikėtina, kad jie gali būti naudojami  velykiniam stalui papuošti.

Baudos nemenkos

Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.

Prekybą meškiniais česnakais siūloma uždrausti įvertinus informaciją, kad juos žmonės pradėjo rinkti dideliais kiekiais ir pardavinėti. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius pažymi, kad intensyvus meškinių česnakų naudojimas kelia grėsmę rūšies apsaugos būklei, nes masiškai pjaunant meškinių česnakų lapus kartu su žiedynstiebiu  augalas praranda galimybę sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Tai ypač kenkia negausioms jų populiacijoms.

Didžioji dalis lietuviškųjų orchidėjų – gegužraibinių šeimos augalų mūsų šalyje yra saugomi  ir pagal tarptautinę CITES konvenciją, tačiau šias rūšis sudėtinga atskirti, dažni jų naikinimo atvejai. Dėl to uždrausta prekiauti visomis šios šeimos augalų rūšimis. Siekiant apsaugoti dekoratyvių rūšių – paprastųjų burbulių, miškinių lelijų, pavasarinių raktažolių, lieknųjų plukių ir didžiažiedžių rusmenių – populiacijų mažėjimą dėl jų naudojimo ir buveinių pokyčių ar nykimo, taip pat uždrausta jų prekyba.

Prašo saugoti ir darželio gėles

Šis draudimas taikomas tik natūraliose buveinėse augantiems augalams, jų žiedams, sėkloms bei kitoms dalims. Tačiau prašome saugoti mūsų šalies vietines augalų rūšis ir gėlių darželiuose ar ant palangių sodinti tik teisėtai užaugintus, padaugintus ir parduotus augalus.

Pasaulyje nelegali prekyba saugomais, dekoratyviais, tradicinėje medicinoje, kosmetikos ar kitose pramonės srityse naudojamais augalais ir gyvūnais pagal gaunamas pajamas užima trečią vietą po nelegalios prekybos ginklais ir narkotikais.

pamarys.eu pagal Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite