Kai kupa kupolės per Kupoles         

Petro Skutulo nuotr.

Nuostabus dabar metas… Saulė pačioje savo kelio viršūnėje, dienos pačios ilgiausios ir šviesiausios. Visa augalija klesti, veši, kupa. Tai vasaros saulėgrąža. Po jos gamta ima krypti į rudenį, tad privalu tą pakilimą atšvęsti, paminėti, kad būsimas derlius būtų gausus, sveikata gera, gyvenimas sėkmingas.

Šiandien žinome keletą šventės pavadinimų: Joninės, Rasos, Kupolės. Pirmenybė teikiama pastarajam pavadinimui, kupėjimas – tai branda, vešėjimas, žydėjimas. Šventė turi įvairių apeigų, susietų su vandeniu, ugnimi, augalais. Rasos šventė reiškė vasaros pradžią, per ją buvo garbinama suklestėjusi augalija. Tai išimtinai tik linksmybės šventė – lietuvis sužaliavusios gamtos prieglobstyje džiaugsmingai sveikina daug žadančią vasarą.

Joninių išvakarėse, dar saulei nenusileidus, merginos eidavo į pievas kupoliauti žolynų, vadinamųjų kupolių. Kupolėmis vadinami įvairūs žolynai: paprastoji jonažolė, vaistinė ramunė, dirvinis kupolis ir pan. Iš jų pindavo vainikus, juos plukdydavo upėje, mesdavo į ugnį, į medį, eidamos miegoti dėdavosi po pagalve. Žoles rinkdavo ir vaistams, ir burtams. Motiejus Pretorijus rašė: „Prieš Jonines samdinius, daugiausia mergas, siunčia į laukus rinkti Jono žolių. Kai prirenka, šeimininkas arba šeimininkė paima tiek žolių, kiek yra žmonių, ir kiša į sieną arba už sijos, tam tikslui, kad pražystų, ir jie stebi žoles; kieno nežydi, apie tą sako, kad jis serga, gal net numirs.“

Rytprūsių gyventojai dar XIX amžiuje Joninių nakties dvyliktą valandą eidavo į kaimynų laukus, kur nuo kiekvieno sklypo nuskindavo po skirtingą gėlę. Tokių gėlių privalėdavo priskinti septynias, jas parsinešti namo, išvirti ir nuovirą duoti savo karvėms išgerti, nuo to padaugėdavę pieno tų kaimynų, nuo kurių sklypų būdavo nuskintos gėlės, sąskaita. Tai magija per atstumą – kaimynų karvių pienas atitenka burtininko karvėms.

Moterys dar dieną prieš Jonines skuba prisirinkti vaistažolių, tikėdamos, kad po birželio 24-osios žolės praranda gydomąsias savybes. Kaimų mergaitės, apsirengusios dailiais, margais rūbais, išeidavo į pievas skinti devyneriopų gėlių, tarp jų būtinai turėdavo būti ramunių bei jonažolių. Susitikusios būrį merginų iš kitų kaimų, sveikindavosi dainomis. Grįžusios į savo kaimą, dainuodamos apvainikuodavo ilgą kartį (kopolį), kurį papuošdavo dar ir margais, plevėsuojančiais kaspinais. Kopolį pastatydavo kaimo gale, netoli rugių laukų, ir per dvi naktis ir vieną dieną mergaitės jį saugodavo, gindavo nuo jaunuolių, kurie stengėsi kopolį pavogti. Laimingai išsaugojusios kopolį, dainuodamos nuimdavo žolynus ir pasidalindavo juos į lygias dalis. Nuimtosios žolės saugojo nuo piktųjų dvasių, raganysčių, o jų nuovirai padėdavo gydyti ligas. Prie kupolių pridėdavo dilgėlių pundelį, kuris turėjo nubaidyti raganas. Be to, šių žolių dėdavo į javus, norėdami juos apsaugoti nuo pelių.

Ištekėjusios lietuvininkės suskindavo devynių žolių puokštes po saulėlydžio, nekalbėdamos parsinešdavo į savo kiemus ir mesdavo per galvą ant namo stogo, kad apsaugotų namus nuo ligų ir kitų nelaimių. Gerai, jeigu gėlių žiedai suguldavo į viršų, blogiau, jei gėlės nukrisdavo kotais į viršų.

1832 metais viename aprašyme apie Prūsų Lietuvoje (Lazdėnuose) švenčiamas Jonines pasakojama, kad „… kiekvieno kaimo jaunos mergaitės būriais traukia į laukus, renka ramunes ir kitas gėles. Prisirinkusios gėlių, susirenka kaimo aikštėje, kur dainuodamos apipina jomis aukštą kartį – kupolę, prie kurios dar priraišioja daug spalvotų kaspinų. Kupoliaudamos mergaitės dainuoja „ginčo“ dainas. Apie karties puošimą kupolėmis dar XVII a. rašė Pretorijus. Jis mini, kad pasėję javus per Jonines lietuviai pririšdavo įvairių žolynų puokštę prie ilgos karties, ją linksmindamiesi iškeldavo ir pritaisydavo prie vartų ar kitoje vietoje, pro kurią rudenį bus vežami javai. Tokia kartis buvo vadinama kupole arba kaupole, o pati šventė – Kupolės švente. Rytprūsiuose šis paprotys buvo išlikęs dar XIX amžiuje. Statydavo ir šakotą kupolę, ant kurios merginos mėtydavo vainikus.

Antrojo pasaulinio karo metais Mažojoje Lietuvoje vietoj Joninių kupolės ir laužo paplito iš Vokietijos atkeliavęs paprotys – „gegužės medžio“ statymas. Prie jo dainuotos vokiškos dainos, žaidimai. Vokietijoje gegužės medis stovėjo iki šv. Jono dienos, kurią jis buvo sudeginamas. Tyrinėtojų teigimu, tai nebūtinai reiškė seno simbolio sunaikinimą, bet buvo dar vienas ritualo elementas, simbolizuojantis saulę, jos šilumą, skirtą gyvūnijai ir augalijai

Tyrinėjant dainas, aiškus Kupolės santykis su augalija, tarsi ji būtų augimo dievybė. Karties – kupolės – puošimas vainikais ir kaspinais rodytų, kad Kupolė – moteriškosios lyties antgamtinė būtybė, Saulės išauginta dukra. Kupoliavimas, vainikų pynimas, karčių, o vėliau kryžių puošimas buvo glaudžiai susijęs su pasėlių derlingumo gerinimu, apsauga nuo stichinių nelaimių.

Taigi, visuotinai tikėta, kad šios šventės išvakarėse surinkti augalai turi magišką galią, gydo įvairias ligas, atneša laimę, išburia ateitį. Tad siūlome prisiminti ir gaivinti Mažojoje Lietuvoje gyvavusius Joninių (Kupolių) papročius su augalais – gal ir jums jie padės prisikviesti laimę.

Etnografė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Monografija VIEŠVILĖ – jau spaustuvėje

2020 m. gruodžio 8 d. į spaustuvę išsiųsta jau baigta parengti 40-oji 2 dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „VIEŠVILĖ“ (I d. – 1420 p., II d. – 1410 p.). Labai gaila, kad, nežiūrint gražių pažadų, Pagėgių savivaldybė (kuriai prieškariu ir pokario metais priklausėme ir mes), savivaldybės taryba iki šiol taip ir nerado galimybės paremti minėtą leidinį, nors leidinyje bus išsamiai aprašyti 23 kaimai esantys dešiniajame Jūros upės krante. Tai Kriokiškiai, Aušgiriai, Pagenaičiai, Žukai, Vėžininkai, Sokaičiai, Nosėdai, Mociškiai, Baltupėnai, Adomiškių, Lindikų,

Ką minėsime šiais metais?

Kasmet Lietuvoje minimos iškilių asmenybių sukaktys, reikšmingos istorijos datos. Primename, ką Seimo nutarimais minėsime 2021-aisiais. Šilutės rajono gyventojams verta žinoti, kad anapus marių esanti kaimynė Neringa šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė, tad, jeigu COVID-19 plitimas bus sutramdytas, neliks suvaržymų, Neringoje vyks gausybė įvairių renginių. Iš Šilutės vertės ten plaukti ne tik dėl ramaus poilsio, bet ir pasisemti kultūros. Seimo nutarimai, kam skirti šie metai Sausio 23 d. sukako 100 metų, kai gimė viena žymiausių pasaulio archeologių Marija Gimbutienė, padėjusi pagrindus

Patarimai persirgusiems COVID-19

Gydytojai primena COVID-19 persirgusiems asmenims, kad šios ligos sukelti simptomai išlieka net tris mėnesius. Dažniausiai – didelis nuovargis, dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, kosulys, sutrikusios uoslės, skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas bei galvos svaigimas. Skaičiuojama, kad tokie simptomai gali varginti 10-20 proc. pacientų, persirgusių COVID-19. 7-8 pacientai iš dešimties persirgusių skundžiasi nuovargiu. Ir nėra svarbu, ar pacientas jaunas, buvo sportininkas. Jėgas iš daugelio pasiglemžia sumažėjęs kūno svoris, sumenkęs fizinis pajėgumas, apatiška psichologinė būsena, sutrikęs miegas arba didelis mieguistumas. Pastebima,

Visoje Lietuvoje pūgos, o Pamaryje – tarsi pavasarį…

gismeteo.lt pranešė: „Antradienį numatomi itin nemalonūs orai. Įsismarkaus vakarų, šiaurės vakarų krypties vėjas. Gūsiai stiprės iki 14–18 metrų per sekundę, kils pūgos. Tiek naktį, tiek dieną daug kur numatomas sniegas. Daugiausia snigs šalies rytuose, kai kur ir vidurio Lietuvoje. Mažiau kritulių klius pajūriui, kraštiniams šiaurės vakariniams šalies rajonams. Matomumas bus prastas. Naktį temperatūra svyruos nuo –3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dienos metu daug kur bus apie nulį, kiek šilčiau prie jūros“. 2021.01.26 14.32 val. LRT.lt informavo: „Vienas didžiausių

Taip pat skaitykite