„Kai dvare žiedais sninga“

Taip pavadinta „Baltoji vakarienė“ gegužės 19-osios vakare buvo surengta Šilutės H. Šojaus dvaro kiemelyje. Pirmą kartą Šilutėje taip paminėta Europos muziejų naktis. Šventė prasidėjo 19 val. Prie 25 stalų ir staliukų susėdo per 250 dvaro svečių. Su muzikantais, dailininkais, vaidintojais ir šokėjais čia šventė beveik 300 žmonių.

Svečiai registravosi iš anksto

Baltų gėlių žiedais išpuošti vartai vedė į „Baltąją vakarienę“. Pro juos ir iš visų H. Šojaus dvaro rūmų pusių rinkosi iš anksto užsiregistravę šventės svečiai. Stalai ir staliukai padengti baltomis staltiesėmis, suneštinės vaišės, dekoracijos (gėlių puokštės ir balionai) – baltos spalvos. Ponai ir ponios taip pat vilkėjo baltais drabužiais, moterys buvo pasipuošusios ir baltomis skrybėlaitėmis, ne viena rankoje laikė baltų nėrinių skėtį. Saulėtą vakarą muziejaus kiemelis panašėjo į baltų žiedų prisnigtą sodą…

Išsipuošusi dvaro ponia (muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė) ir dvaro ponios, panelė sukosi tarp svečių stalų, kalbino juos, primindamos dvaro tradicijas, gyvenimą, dvi dvaro „tarnaitės“ pilstė svečiams kavą ir arbatą (kafiją ir tiją). Buvo ir pasakojimų, ir žinių patikrinimo. Nustebo svečiai išgirdę, kad tamsiai raudonų rožių puokštė reiškia gėdą, rausvų – priminimas saugoti paslaptį, įvairiaspalvė tulpė – komplimentą, kad jūsų gražios akys, dryžuoti gvazdikai – atleisk, bet negaliu būti su tavimi, o dovanoti riešutai – kvailumą. Šypsojosi vyrai, išgirdę senąsias tradicijas, kiek anais laikai derėjo turėti marškinių, kelnių, nosinių…

Kokius ženklus moteris siunčia vėduokle, ilga istorija. Priminta ir ji. Priminta, kaip dvare buvo įprasta sveikintis ponioms, ponams. Buvo vakarienėje ir tądien šventusių gimtadienį. Viena iš jų – Savivaldybės kanceliarijos vedėja Dana Junutienė.

Baltos staltiesės, baltos vaišės

Atsineštos vaišės baltumu beveik nesiskyrė nuo baltų staltiesių. Neįgaliųjų nukrautas stalas ir jo papuošimas bei gausus būrys originalumu išsiskyrė iš visų kitų. Tačiau akis paganyti buvo galima prie visų būrelių. Štai Šilutės Rotary klubo (prezidentas Alfredas Markvaldas), nariai su žmonomis apsėdo ilgą stalą. Atvyko visi rajono vadovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, pastarasis su savo moterimi vilkėjo vien baltos spalvos drabužiais, atėjo su vaišių padėklais rankose. Prie visų stalų ir staliukų susėdo draugai, pažįstami, giminaičiai ar šeimos, taip pat organizacijų nariai, didesni ar mažesni kolektyvai, kuriuos sieja pomėgiai, darbas, kita veikla. Šventė buvo gera proga saulėtą pavakarę praleisti su tais, kurie svarbūs, įdomūs, su kuriais susitikti ir pavakaroti kartais tiesiog pritrūksta laiko.

Senoji muzika

Vakarą koncertu pradėjo Šilutės meno mokyklos jaunieji muzikantai, juos vainiku su baltais žiedais apjuostoje scenoje keitė iš Klaipėdos atvykęs senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, kurio vaikai, jaunimas ir suaugusieji, išsipuošę dvaro stiliaus kostiumais, padovanojo renesanso ir ankstyvojo baroko epochos muzikos ir šokių. Beje, šiame muzikantų būryje groja ir Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė.

Pasirodė Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“, vadovaujamas Jono Kavaliausko. Šokiai, dainos, šiuolaikinio stiliaus muzika ir smuikininkė, vaidyba ir pasakojimai priminė, kaip Mažojoje Lietuvoje baltindavo drobes, jomis dengdavo stalą, apklodavo lovą, iš jos siūdavo drabužius, o štai balinimas saulėje trukdavo ilgai, procesas apipintas tradicijomis bei papročiais.

Tai buvo kitokia Europos muziejų naktis Šilutėje. Iki šio „Mėlynąją vakarienę“ buvo surengę saugiškiai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų