Kada visoje Lietuvoje veiks išmanieji skaitikliai?

išmanieji skaitikliaiLietuvoje kelią sparčiai skinasi pažangios daiktų interneto technologijos. Jos nuotoliniu būdu sujungia daugybę įvairių daiktų ne tik namuose, bet ir mieste. Pavyzdžiui, išmaniesiems vandens ir elektros skaitikliams pritaikyta technologija leis gyventojams pamiršti skaitiklių nurašymą, padės efektyviai taupyti vandenį ir elektrą. Kada šios technologijos veiks visoje Lietuvoje?

Pamiršime skaitiklių nurašymą

Pirmasis išmanusis vandentiekis Baltijos šalyse pernai pradėtas diegti Vilniuje. Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau įdiegė beveik 8 tūkst. nuotolinio nuskaitymo skaitiklių.

Išmani technologija leis vandens apskaitą vykdyti nuotoliniu būdu: iki šiol darbuotojai fiziškai leisdavosi į šulinius, lankydavo pastatų rūsius ir rankiniu būdu surinkdavo duomenis. Technologija taip pat leis greičiau fiksuoti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų, lokalizuoti avarijas tinkluose ir taip taupyti vandens išteklius.

Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais „Navitus LT“ ir „Bitė Lietuva“. Būtent šiam projektui „Bitė Lietuva“ paleido pirmąją Baltijos šalyse ir Lenkijoje siaurajuosčio daiktų interneto technologiją. „Bitė“ yra pirmasis mobiliojo ryšio operatorius visame regione, kurio tinkle veikia realus komercinis NB-IoT sprendimas. Taip pat „Bitė“ paleido ir pažangią daiktų interneto technologiją LTE CAT-M, pirmoji Lietuvoje pasiūlė virtualios eSIM paslaugą.

„Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

 „Siaurajuostis daiktų internetas gali pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, leidžia greičiau fiksuoti gedimus, taupyti pinigus bei padidinti darbo efektyvumą. Tokių išmanių sprendimų diegimas svarbus ir valstybei, nes sudaro galimybę Lietuvos proveržiui visoje Europoje“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

„Sėkmingas pavyzdys sujudino Lietuvos vandens, šilumos ir karšto vandens tiekimo bendroves. Sulaukėme daug skambučių ir kvietimų pristatyti savo sprendimą, keliose bendrovėse Kaune, Šiauliuose ir mažesniuose miesteliuose įdiegėme pilotinius projektus. Mūsų bendrovės inžinieriai greitai adaptavo aparatinės įrangos patobulinimus, kurie išplėtė sistemos funkcionalumą ne tik vandens apskaitai, temperatūrų matavimui ar šilumos skaitiklių nuskaitymui“, – pasakoja „Navitus LT“ direktorius Mindaugas Lapkus.

Patogiau taupyti elektrą

Daiktų interneto sprendimas pritaikytas ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) diegiamuose išmaniuosiuose elektros skaitikliuose. Šie bus pradėti diegti didžiausiame regiono išmaniųjų skaitiklių projekte jau kitąmet.

Išmanieji skaitikliai informaciją apie energijos vartojimą perduos saugiu ryšiu, tad gyventojai galės pamiršti apie skaitiklių rodmenų nurašymą, matyti tikslų savo vartojimą, gauti naujų paslaugų iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartoti energiją.

„Siekiant geriausio technologinio ryšio sprendimo išmaniesiems skaitikliams, kartu su šio projekto startu praktiškai visoje šalies teritorijoje užtikrinsime net dvi pažangias daiktų interneto technologijas – NB-IoT ir LTE CAT-M. Jos užtikrina puikią duomenų skvarbą net ir ten, kur kitoms technologijoms būtų sudėtinga, o tai būtina diegiant išmaniuosius skaitiklius“, – paaiškina G. Butėnas.

„Daug metų buvo manoma, kad nuotolinis duomenų nuskaitymas atsiperka tik elektros energijos tiekimo tinklams. Dabar matome, kad praktiškai visoms komunalinių paslaugų sritims išmanūs sprendimai privalo būti diegiami, jei ne tik kalbame, bet ir siekiame būti tvaresni ir sukurti žiedinės ekonomikos modelį Lietuvoje“, – tvirtina M. Lapkus.

Technologijos pranašumas patikimumas

Pasak „Bitės“ technologijų vadovo, „daiktų internetas leidžia prie interneto prijungti daiktus, kad jie galėtų sąveikauti, perduoti informaciją. Vis dėlto, pavyzdžiui, išmanieji skaitikliai gali būti giliuose šuliniuose, po vandeniu, kur juos pasiekti internetui bus itin sudėtinga. Būtent todėl skaitiklių sprendimui diegėme daiktų interneto technologijas NB-IoT ir LTE CAT-M, kurios užtikrina ryšį net ir labai sudėtingomis sąlygomis: po vandeniu arba giliai po žeme, kur nėra elektros. Įprastos ryšio technologijos tokių galimybių suteikti negali“.

Egzistuoja ir alternatyvus daiktų internetui sprendimas – „LoRa“. Pagrindinis šios technologijos skirtumas tarp anksčiau minėtų dviejų technologijų – „LoRa“ naudoja nekomercinius, nesertifikuotus dažnius, į kuriuos paslaugos teikėjas neturi jokių išskirtinių teisių. Todėl geriausią paslaugos kokybę užtikrina esant apytuštiems dažniams ir tinklams, o realiomis naudojimo sąlygomis dažnai būna nepatikima.

„NB-IoT“ technologijoje naudojami komerciniai kontroliuojami ir valdomi dažniai, kuriuos visi operatoriai naudoja išskirtinėmis teisėmis, tad ir dirbti juose gali tik jie. Tai nesukelia dažnių apkrovos, užtikrinamas naudojimo saugumas bei garantuojama paslaugos kokybė.

„Laisvai“ nelicencijuotuose dažniuose veikianti „LoRa“ to, deja, pasiūlyti negali ir tai bene didžiausias iš pažiūros šios pigesnės technologijos trūkumas“, – paaiškina G. Butėnas.

Jaunius Špakauskas,

„Bitė Lietuva“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas


Taip pat skaitykite:

http://www.pamarys.eu/naujos-kartos-ismaniuju-namu-sistemos-pavers-jusu-busta-komforto-zona/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite