Kada už keičiamą akies lęšiuką mokėti nereikia

Apie 100 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta rega. Liga nereta ir gana gerai žinoma žmonėms, ypač vyresnio amžiaus. Efektyvus jos gydymas – kataraktos operacija, per kurią akyje pašalinamas drumstas lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis lęšiukas. Šios operacijos ir operuojant implantuojami lęšiukai apdraustiesiems apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Kaip daugumos kitų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų medicinos paslaugų atveju, taip ir atsiradus regos sutrikimų, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis patikrina regėjimą ir prireikus siunčia konsultuotis pas gydytoją oftalmologą. Gydytojas oftalmologas išsamiai įvertina akių būklę, skiria reikiamus tyrimus ir nustatęs, kad reikia keisti akies lęšiuką, siunčia atlikti kataraktos operacijos.

„Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų. Gydantis gydytojas pacientui turi suteikti visą reikiamą informaciją ir pasiūlyti nemokamą operaciją, įskaitant nemokamą kokybišką lęšiuką. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją. Į jos kainą įskaičiuota ir akies lęšiuko kaina, kuri šiuo metu yra 44,02 euro. Taigi pacientas, kuris dėl operacijos kreipiasi šia tvarka, neturi mokėti nei už operaciją, nei už jos metu sunaudotas medžiagas ar medikamentus, nei už lęšiuką“, – tvarką paaiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Jolita Klara Kedaitė.

Pasitaiko, kad pacientai pasinaudoja galimybe gydymo įstaigoje pasirinkti implantuoti akies lęšiuką, kurio kaina viršija apmokamą iš PSDF. Ligonių kasos atstovė pabrėžia, kad tokiais atvejais apdraustieji vis tiek neturi mokėti visos pasirinkto bangesnio lęšiuko kainos – savo lėšomis reikia susimokėti pasirinkto brangesnio lęšiuko ir PSDF lėšomis apmokamo lęšiuko kainų skirtumą.

Svarbu tai, kad siūlydama apdraustam pacientui brangesnį akies lęšiuką (kaip ir prašydama primokėti už kitas paslaugas) gydymo įstaiga turi jį aiškiai ir pasirašytinai supažindinti su PSDF lėšomis apmokamo ir brangesnio lęšiuko skirtumais (pranašumo, kainos ir pan.), taip pat užtikrinti, kad žmogus savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.

Kitais būdais įsigijusiems akies lęšiukus pacientams išlaidos nekompensuojamos. Už kataraktos operaciją ir jos metu implantuojamą lęšiuką taip pat reikia mokėti, jei žmogus nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, neturi siuntimo gauti šios paslaugos arba pasirenka ją gauti gydymo įstaigoje, dėl kataraktos operacijų neturinčioje sutarties su ligonių kasa.

Jeigu apdraustieji dėl kataraktos operacijos kreipiasi nustatyta tvarka, tačiau vis tiek kyla klausimų, kodėl gydymo įstaigoje prašoma primokėti už akies lęšiuką ar operaciją, svarbu iškart to teirautis gydančio gydytojo. Nepavykus išsiaiškinti, reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos paaiškinimas netenkintų, su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima kreiptis į ligonių kasą.

Šiuo metu PSDF lėšomis apmokamas kataraktos operacijas atlieka 15 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų įvairiuose šalies miestuose. Šių gydymo įstaigų sąrašas skelbiamas ligonių kasų interneto svetainėje interaktyvioje paieškoje (ieškos srityje rinktis paslaugas „kataraktos operacijos“, „akies ir jos priklausinių procedūros“).

Praeitais metais ligonių kasos apmokėjo beveik 29 tūkst. kataraktos operacijų. Tam prireikė 15 mln. eurų iš PSDF.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite