Kada traktoriui vairuoti užtenka turimo vairuotojo pažymėjimo

Norint vairuoti traktorių atskiro traktorininko pažymėjimo nebereikia. Teisę vairuoti traktorių ar savaeigę žemės ūkio mašiną patvirtina turimas vairuotojo pažymėjimas, primena Žemės ūkio ministerija, vis dar sulaukianti klausimų šia tema.

Pavyzdžiui, populiariausias B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti lengvąjį automobilį taip pat suteikia teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius (variklio galia iki 60 kW).

Turimas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti C1, C, C1E, CE, D, D1, DE arba D1E kategorijų motorines transporto priemones, patvirtina teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas (javų ir kitus kombainus, purkštuvus, krautuvus).

Neturintiems vairuotojo pažymėjimo yra sudaryta galimybė baigti traktorininkų teorinio ir praktinio mokymo kursus pagal patvirtintas mokymo programas. Traktorininkus rengia žemės ūkio mokyklos, kurioms išduotos licencijos vykdyti šias programas. Išlaikiusieji kvalifikacijos egzaminą gauna traktorininko pažymėjimą, kuris leidžia vairuoti traktorių be vairuotojo pažymėjimo.

Asmenims, siekiantiems įgyti traktorininko pažymėjimą, tačiau jau turintiems vairuotojo pažymėjimą arba reikiamų praktinių žinių dirbti su traktoriais, Žemės ūkio ministerija numatė tam tikrą lengvatą – jiems traktorininkų kursų mokymo valandų skaičius yra sumažintas.

Ūkininkams, jų šeimos nariams ir kitiems žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, turintiems praktinių įgūdžių ir siekiantiems įgyti teisę vairuoti TR1, TR2, kategorijų traktorius bei SZ kategorijos savaeiges mašinas, suteikta galimybė traktorininkų kvalifikacijos egzaminus laikyti eksternu. Būtent šis būdas pastaruoju metu yra pats populiariausias.

Mokytis vairuoti TR1 kategorijos traktorius gali asmenys, ne jaunesni kaip 15 metų (be teisės važiuoti keliais, kol sukaks 16 metų), o TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas – ne jaunesni kaip 17 metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena įstaiga, rengianti traktorininkus, turi skirtingus įkainius, patvirtintus jos direktoriaus.

Žemės ūkio ministerijos inf.


Hits: 485

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite