Kada tėvams nerimauti neverta dėl vaikų laiko leidžiamo prie išmaniųjų įrenginių

Elektronikos prietaisų asociacijos (EPA) užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog daugiau negu 50 proc. tėvų mano, kad vaikai praleidžia per daug laiko prie išmaniųjų elektroninių prietaisų. Psichologės Jūratės Bortkevičienės teigimu, tėvams svarbu susirūpinti, kai su išmaniaisiais įrenginiais laikas leidžiamas nesaikingai, po kelias valandas ir daugiau per dieną bei nekokybiškai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad net 56 proc. tėvų mano, jog vaikai su išmaniaisiais įrenginiais praleidžia per daug laiko. Tik 43 proc. apklaustųjų teigė, kad praleidžiamo laiko kiekis yra normalus ir vos 1 proc. tėvų mano, kad vaikai prie išmaniųjų įrenginių praleidžia per mažai laiko.

Anot psichologės J. Bortkevičienės, tėvams, kurie mano, kad jų vaikai per daug laiko leidžia su išmaniaisiais įrenginiais, svarbu atkreipti dėmesį į veiklas, kurios domina atžalas ir jas kontroliuoti. Tėvų įsitraukimas ir aiškių naudojimosi technologijomis taisyklių apibrėžimas yra svarbūs procesai, kurie padės suformuoti teisingus vaiko įpročius. „Gyvendami technologijų amžiuje turime suvokti, jog viena svarbiausių tėvų misijų tampa kontroliuoti vaikų laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų įrenginių. Taip pat svarbu skatinti tą laiką praleisti kokybiškai ne tik pramoginiais tikslais, tačiau ir lavinant technologinį raštingumą“, – sako J. Bortkevičienė. Vien filmukų ar „Youtube“ vaizdo medžiagos žiūrėjimo vaikams reikėtų vengti, tačiau tai derėtų papildyti informacijos paieška ar lavinamosiomis programėlėmis, intelektiniais žaidimais.

Naujausios tendencijos diktuoja, jog išmanieji įrenginiai vaikus pasiekia vis ankstesniuose jų vystymosi etapuose. Remiantis tyrimais, net 16 proc. išmaniaisiais telefonais aprūpina mažesnius nei 6 m. vaikus, todėl labai svarbu diegti teisingus naudojimo išmaniaisiais įrenginiais įpročius, kurių svarbiausias  –  režimas. Reikėtų aiškiai apibrėžti, kada galima naudotis prietaisais, o kada to reikėtų vengti, pavyzdžiui, valgio metu, bendraujant su žmonėmis akis į akį ar ilsintis.

Pasak J. Bortkevičienės, išmaniųjų įrenginių pagalba galima ugdyti net ir pačius mažiausius vaikus (rekomenduojama nuo trijų metų), tačiau svarbiausias elementas visgi turi išlikti tėvų įsitraukimas. „Keičiantis vaiko augimo etapams, galime siūlyti skirtingas veiklas išmaniuosiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, judesių, garsų atkartojimą, ugdomuosius vaizdo įrašus – gera emocija ir naujų dalykų pažinimas mažiesiems. Atsiradus platesniam žingeidumui, verta mokyti naudotis paieškos sistemomis ir akcentuoti išmaniųjų įrenginių teikiamą naudą, tokią kaip greitą, bet kokios formos ir kalbos, informacijos pasiekiamumą“, – pataria J. Bortkevičienė.

J. Bortkevičienė pasakoja, kad paauglystės etape tėvams svarbiausia neprarasti kontrolės vaiko atžvilgiu ir lavinti vaiko emocinį intelektą, gebėjimą vertinti ir analizuoti informacijos gausą. „Socialinėje erdvėje gausu informacijos, kuri gali formuoti ir keisti vaiko požiūrį į pasaulį, todėl labai svarbu, kad tėvai padėtų vaikams teisingai vertinti ją, analizuoti komentarus bei formuluoti atsakymus – ypač tai aktualu paaugliams, linkusiems prioretizuoti socialinę erdvę komunikacijai su draugais“, – teigia J. Bortkevičienė. Pasak psichologės, pastebėjus, kad vaikas turi išskirtinių gabumų, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, jį reikėtų skatinti gilinti savo žinias, tokiose veiklose kaip programavimo būreliai, robotikos, kompiuterių mokyklos.

Apibendrinant, J. Bortkevičienė teigia, kad nerimauti dėl vaikų praleidžiamo laiko prie išmaniųjų įrenginių neteks, jeigu vaiko įpročiai bus formuojami teisingai, o veiklos bus pasirinktos tikslingai.

EPA atstovė priduria, jog tėvai norintys aprūpinti savo vaikus elektroniniais prietaisais ir siekiantys mokyti vaikus ne tik atsakingai jais naudotis, tačiau ir tausoti aplinką, turėtų apsvarstyti galimybę įsigyti prietaisus iš antrinės rinkos, rinktis jų taisymą, vietoj išmetimo, jeigu tai ekonomiškai naudinga, bei paaiškinti vaikams apie tai, kokią žalą aplinkai gali padaryti netinkamai, pavyzdžiui, kartu su buitinėmis atliekomis, išmesti elektronikos prietaisai. Irdami jie teršia dirvožemį, patenka į vandenį, todėl tinkamiausias ir saugiausiais būdas išmesti sugedusius, nebereikalingus prietaisus – specialiai elektronikai skirti konteineriai.

J. Baltrūnaitė primena, smulkios elektronikos atliekos (planšetės, telefonai, elektroniniai žaislai ir kt.) yra ne­mo­ka­mai su­ren­ka­mos at­ski­rai tam skir­tuo­se spe­cia­liuo­se kon­tei­neriuo­se, jų EPA visoje Lietuvoje yra pastačiusi daugiau nei 4 tūkst. prekybos centruose, bibliotekose, pašto skiriuose ir kitose dažnai lankomose vietose. Tiesa, norint atsikratyti stambiagabaritės elektronikos (pavyzdžiui šaldiklių, skalbimo mašinų, indaplovės ir pan.), ji nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 5 dienomis, jos metu buvo apklausti 509 tėvai iš visos Lietuvos.

 

 Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,