Kada motinos neverkia

Močiutė kalbino braškes, trešnes pardavinėjančią merginą ir kraipė galvą: „Toks uogų brangumas. Nematyta, už indelį prašyti daugiau negu tris eurus! Tų uogų ji nepirko, tik stovėjo ir vis stebėjosi. Šalia prekyvietės iš prabangaus automobilio iššokęs vyras, rodos, labai skubėjo. Gi močiutė vis stebėjosi ir stebėjosi…

Nekantrus vyras klausėsi jos kalbos. Žinoma, kad labai brangu, kad senas žmogus iš varganos pensijos tiek mokėti neišgali.
Pagaliau niekieno neraginama ji nuėjo. Vyras paprašė į du maišelius supilti po indelį braškių, greitai sumokėjo ir nuskubėjo… paskui aną močiutę. Kažką tarpusavyje aiškinosi, netrukus vienas braškių maišelis atsidūrė močiutės rankoje. Su kitu maišeliu vyras nuskubėjo prie automobilio ir greitai nuvažiavo. „Yra gerų žmonių…“ – prakalbo tai mačiusi moteris. O močiutė vis tebestovėjo su tuo maišeliu rankoje, gūžčiodama pečiais, kažką murmėdama pati sau.


„Va, apdovanojo geras žmogus, o aš nei vardo paklausiau, nei deramai padėkojau. Tai gėda. Baisi ta senatvė: nei susigaudau, nei suprantu. Sakykit, kas tas vyras?“ – klausė man einant pro šalį, tačiau atsakyti negalėjau, nes to geradario nepažįstu.
Pritariau, kad tai buvo geras žmogus, kad gerų yra labai daug. Pasisukus eiti, ji žingsniavo greta. Dabar jau nesistebėjo kainomis, nekalbėjo ir apie tą gerą žmogų. „Ar pirkote uogų?“ – paklausė, tarsi nenorėdama likti viena. Pradėjome kalbėtis. Kad pas gimines atvažiavusi, kad savo žmogų prieš kelerius metus palaidojo, kad dvi dukros užsienyje, sūnus – Vilniuje. Iš visos šeimos jai šunelis belikęs. Kol buvo gyvas vyras, iš dviejų pensijų gyvenę „kaip ponai“, o vienai – sunkiau. Bet dukros iš užsienio padeda, tik jos… Sakau, o sūnui iš Vilniaus juk arčiau, jis gali dažniau aplankyti, gal taip ir daro? Močiutė tarytum susigūžė ir nutilo.
… Į vestuves sūnus jos nepakvietė, tik atvažiavęs parodė būsimos marčios nuotrauką. Gražuolė kaip iš žurnalo, iš ponų tokia… Močiutė atsiduso. Ji neatrodė susigraudinusi. Tiesiog ramiai pasakojo, kaip po vestuvių kartą paskambinęs sūnus pakvietė atvažiuoti į Vilnių, pamatyti, kaip įsikūrė, kaip gyvena. Nuojauta jai kuždėjusi, kad nereikia taip toli važiuoti, dar kas kelionėje atsitiks. Tačiau sūnus vis skambino ir kvietė. Ar motinos širdis atlaikys?
Gavusi iš kaimynės šviežių kiaušinių, nupirkusi sūrį su kmynais, kurį vaikai labai mėgdavę, dar uogienės įsidėjo ir sėdo į autobusą. Vilniuje pasitiko sūnus, esą marti užsiėmusi. Automobilis, Dieve mano, tokio ji nebuvo regėjusi. Viduje visas baltas kaip gulbė, muzika iš visur sklinda. Sūnus džiaugėsi, kad motina pagaliau ryžosi aplankyti. Jiedu kalbėjosi, juokavo. Tik kelionei artėjant į pabaigą, sūnus labai surimtėjo. Išgirdęs apie lauktuves, paprašė jų marčiai nerodyti. Esą visko turi nusipirkę, visko yra. Gražaus namo kieme marti nelaukė, nepravėrė ir durų, neapkabino ir įėjusios į vidų. Kai ji su sūnumi susėdo prie stalo virtuvėje, aukštakulniais įkaukšėjusi gražuolė tik tepasakė: „Tai atvažiavo…“ Sūnus pašokęs kvietė ją prisėsti, siūlė įpilti arbatos, tačiau marti iškaukšėjo. Tą vakarą jos daugiau nematė.
Anksti rytą atbudusi, kaip visą gyvenimą buvo įpratusi, išėjo į sodelį. Ko tik ten nebuvo: baseinėlis, gėlynai, suoleliai, pavėsinės, kėdės su pagalvėlėmis… Sako, kiti žmonės tokių baldų per gyvenimą namuose neturi, o čia… Vyras, kaip vėliau paaiškėjo, sodininkas kažką dirbo. Vyras prie gėlių… Nematyta – stebėjosi ji. Ilgokai pabuvusi, tylutėliai įėjo į namus. Virtuvės durys buvo praviros. Iš ten girdėjosi piktas marčios balsas ir nuolankus – jos sūnaus.
Ji išgirdo tai, ko tikrai geriau nežinoti. Marti – iš didelių ir turtingų ponų, tai namas ir viskas tame sode, ir automobilis – viskas esą jos, o jis, vargšas kaimietis, čia dar savo „nuskurusius“ gimines kviečiasi…
Kai ji gręžėsi tyliai išslinkti į sodą, pasirodė sūnus. „Ar tu, mama, čia seniai esi?“ – paklausė, sukdamas akis į šoną. „Ne, vaikeli, ką tik atsikėliau, ką tik…“ – ji nuramino sūnų ir paprašė aprodyti kiemą. Kai abu vaikščiojo, ji viskuo stebėjosi, tarsi tai matytų pirmą kartą. Pagyrusi sūnų, kad taip gražiai gyvena, jau ant laiptų į namą tarstelėjo: „Tai va, ir būsiu aplankiusi, gal tu mane palydėk į stotį, važiuosiu, nes kaimynė, žinai, šunelio nepašers, užmirš, ji tokia yra, vis skuba ir skuba…“ Sūnus nebandė jos atkalbinėti: pavešiąs į autobusų stotį.
Pakeliui jiedu tylėjo. Autobusų stotyje sūnus tepasakė: „Matai, mama, gerai gyvenu, visko turiu. Man gerai“.
„Tai ir gerai, vaikeli. Žinai, mes gyvenome kitaip. Tai nors tu būsi prie ponų“, – apkabino senoji sūnų, kuris taip ir nepažvelgė motinai į akis.
Ji pasakojo neįprastai ramiai: nei jaudulio, nei ašaros.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite