Ką žinome apie karaliumi karūnuotą Mindaugą?

Žemaičių valstiečio sūnus Simona Daukantas, parašęs kelis garsius veikalus apie Lietuvos senovę, karalių Mindaugą kildina iš pirmo didžiojo Lietuvos kunigaikščio Rimgaudo. Neva buvęs pastarojo sūnus. Apie prieštaringą Mindaugo asmenybę, jo valdymą, pagrįstą kardu, gudrumu, suokalbiais, žinoma kur kas daugiau iš įvairių metraščių, kronikų, istorikų veikalų. Jo karūnavimo diena – liepos 6-oji – tapo Lietuvos valstybės diena.Mindaugas ant lito

Lietuvaičiai, supratę, kad, nesusijungę į vieną galybę, neatmuš kryžeivių, 1227 metais įsikūrusių mozūrų kunigaikščio Konrado duotose Kulmijos ir Dobrynės žemėse, žynių pamokyti vadovautis bičių protu, pirmuoju valdovu buvo išrinkę Vaidevutį.
Ar vėlesnio didžio kunigaikščio Rimgaudo sūnus Mindaugas teisingai ar neteisingai valdovu tapo, niekas nežino – taip rašė S. Daukantas. Pasak jo, tėvūnai Gedvilas, Sprudeikis ir Višmutas nenorėję Mindaugo virš visų iškilusio matyti, bet buvę nužudyti. To negana, Mindaugas dar Višmuto žmoną paėmęs.

Karai ir vaidai
Lietuvos žemes, nutįsusias toli į Rytus, Mindaugo valdymo pradžioje puolė gudai (rusai), totoriai. Pastarieji, laimėję sunkų mūšį prieš lietuvius prie Okuniovkos, į Lietuvą nebesiveržė, pasuko į lenkų ir vengrų kraštus. Bet Mindaugas ramybės neturėjo. Jo broliai Tautvilas, valdęs Polocką, Gedvydis, įsėdęs į Vitebsko kunigaikščio kėdę, Arvydas, tapęs Smolensko kunigaikščiu, metė pagonybę ir persikrikštijo stačiatikiais.
Supykęs Mindaugas paskelbė jiems karą ne vien todėl, kad išsižadėjo senojo tikėjimo, bet ir matydamas juos esant slaptais konkurentais į jo vietą. Broliai taip pat nesnaudė, ieškojo sąjungininkų tiek gudų pusėje, tiek pas Rygos kalavijuočius. Lietuvių tarpusavio vaidai jų priešus itin tenkino. Gedvydis ir Tautvilas kalavijuočiams už pagalbą pažadėjo atiduoti Žemaitiją, o už patirtus nuostolius užmokėti iš Mindaugo klėčių, kai jas užgrobs. Tokie dalykai dėjosi apie 1245-1247 metus.

Sutiko krikštytis
Ne itin sekėsi Mindaugui kariauti su gudais ir kalavijuočiais. Jo apsiaustam Polockui į pagalbą atskubėjo Naugardo kunigaikštis Aleksandras Nevskis, po to pats buvo apgultas Vorutos pilyje. Gerai, kad apgulėjai kalavijuočiai ir gudai tarpusavyje susivaidijo, paliko pilį, gviešdamiesi grobio pasiplėšti lietuviškas apygardas siaubdami. Manoma, jog gudrusis Mindaugas padėjo susikivirčyti gudams ir kalavijuočiams. Deja, atokvėpio nesulaukė. Ties Embūtės pilimi kalavijuočiai su danais, nors lietuviai rodė narsumo stebuklus, užsiautę iš užnugario, paklojo apie 20 tūkstančių Mindaugo karių.
Vos išsprūdęs Mindaugas, nebetekęs karinės galios ir nebesivildamas nė iš kur pagalbos, norėjo susitikti su kalavijuočių magistru A. Stuklandu. Atšiaurus vokietis neketino derėtis, liepė Mindaugui eiti į Romos bažnyčią, o žemaičius, jau seniau pažadėtus ordinui jo brolių Tautvilo ir Gedvydžio, atiduoti nugalėtojui. Taip ir įvyko.
1252-aisiais, rugpjūčio 7 d., užrašė Mindaugas kalavijuočiams Žemaitiją ir Kuršą, anuos net savo karšinčiais paskyręs, jei bevaikiu mirtų, nors turėjo tris sūnus, dukrą ir jauną žmoną…
Už tas nuolaidas Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke. Priėmęs krikštą ir užmezgęs tiesioginius ryšius su popiežiumi Inocentu IV, Mindaugas siekė sustiprinti savo valdoviškas pozicijas, atsikratyti išorės priešų, didinti Lietuvos karinę galybę. Daug didžiūnų tam pritarė, bet atiduoti svetimųjų valdžion žemaičiai ir jų valdovas Treniota neslėpė savo priešiškumo. Treniota, kalbėdamasis su Mindaugu, jo draugystę su vokiečių riteriais pavadino kvailyste.
Žemaičiams Ordinas buvo agresorius, o įžvelgti galimo krikščionybės veiksmingo ideologinio vaidmens, dar tik formuojantis feodalinei visuomenei, jie nesugebėjo.
Treniotos akistata su Mindaugu užfiksuota eiliuotoje Livonijos kronikoje.

Puolė ant kelių Perkūno šventykloje
Žemaičiai nepasidavė kryžiuočiams. 1260 m. kovo 20 dieną Kurše jie sutriuškino kryžiuočių ir kalavijuočių kariaunas. Padėjo galvas abiejų ordinų magistrai. Gavęs žinią Mindaugas tėškęs nuo galvos karūną ir nuskubėjęs melstis į pagonių dievo Perkūno šventyklą.
Gražuolė žmona Morta neįstengė atkalbėti Mindaugo nemesti krikščionybės. Galbūt jam labiau rūpėjo įtikti žemaičiams, kurie sakė, kad jo klausys, jei į tėvų tikėjimą sugrįš. Tad ir Mindaugas šoko kariauti su kryžiuočiais, buvo net Karaliaučių apgulę žemaičiai kartu su sukilusiais prūsais. Lietuvos galybę pajuto ir Livonija, ir gudų žemės, ir Mozūrija. Atsitiesusi ir susivienijusi Lietuva Mindaugui, matyt, buvo svarbiau nei blizgutis ant galvos.
Mirtis Mindaugą užklupo 1264 metais, kai Lietuva kardu ir diplomatija buvo sulipdyta į gana patvarų politinį junginį. Deja, kruvinos praeities randai, kai mirtimi buvo baudžiami saviškiai, kai valdovas, siekdamas savo tikslų, nevengė klastos, atsišaukė tuo pačiu: kerštu.
Mindaugą nužudė kunigaikščių Daumanto ir Treniotos pavaldiniai. Pirmasis, regis, keršijo už pagrobtą žmoną, kurią Mindaugas pasiliko sau po Mortos mirties, antrasis troško didesnės valdžios, didesnės įtakos valstybėje. Dėl jos didžiūnai ne kartą rengdavo sąmokslus, kurstė tarp krašto žmonių vaidus, nepasitikėjimą. Ir ne visada nugalėdavo teisybė, nors daugumos lietuvių širdys buvo jai atviros, tetroško vienybės ir gražaus gyvenimo bočių žemėje po taikiu dangumi.

Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite