Ką svarbu žinoti gamtoje pastebėjus vienišą stirniuką ar paukštelio jauniklį?

Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukiniu gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar gyvūnas yra sužeistas arba akivaizdžiai sergantis ir, jei taip, – apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba sergantis, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai pakonsultuos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su gyvūnų globa susijusius klausimus.

„Pastebime, kad žmonės labai dažnai laukinių gyvūnų jauniklius parsineša namo ar nori jiems kažkaip padėti, nes jaunikliai atrodo palikti tėvų. Tačiau gamtoje viskas vyksta kitaip, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė puiki ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai dažniausiai palieka“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.

Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą.

Laukinių gyvūnų nereikėtų nemaitinti šiltuoju metų laiku

Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.

Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais

Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų, bei jų jauniklių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas.

Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių.   Laukinės gyvūnijos įstatymas  įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.

Primename, kad pastebėjus sužeistą arba akivaizdžiai sergantį laukinį gyvūną, apie tai reikia informuoti skubiosios pagalbos tarnybų operatorius telefonu 112. Tokie pranešimai perduodami Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistais ir juos įvertinus, informacija perduodami Laukinių gyvūnų globos centro veterinarams, kurie pasirūpina sužeistais gyvūnais.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Gydytojai rekomenduoja hidrolizuotą kolageną. Kas tai?

Apie kolageno papildus ir jų naudą girdėjo daugelis. Tačiau ne visiems pažįstamas hidrolizuotas kolagenas, kurio sudėtyje gausu aukščiausios kokybės I, II ir III tipo kolageno peptidų. Kuo ypatingas šis papildas ir ką žinoti apie jo vartojimą? Atsakome! Kokybiškas maisto papildas Hidrolizuotas kolagenas, paprastai išgaunamas iš galvijų, yra populiarus miltelių formos papildas, kuris nuo kitų kolageno papildų skiriasi savo forma, bet ne veiksmingumu. Šios rūšies kolagenas suskaidomas į mažesnius peptidus, kad būtų lengviau įsisavinamas, todėl jis labai efektyviai veikia odos sveikatą,

Geriausios antklodės visiems metų laikams. Kaip išsirinkti?

Antklodės yra svarbi miego dalis, daranti įtaką ne tik komfortiškam miegui, bet ir bendrai gyvenimo gerovei. Pasirinkus tinkamą antklodę, ypač vilnonę, galima pagerinti miego kokybę ir savijautą visais metų laikais. Vilnonės antklodės yra ypač vertinamos dėl jų natūralių savybių, kurios suteikia šilumą, reguliuoja drėgmės lygį ir leidžia odai kvėpuoti. Vilna yra gamtos duota medžiaga, turinti  puikias izoliacines savybes. Tai reiškia, kad vilnonė antklodė gali suteikti šilumos, kai reikia, tačiau tuo pat metu gali būti naudojama visais metų laikais, reguliuojant kūno

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkant rankinę vyrui?

Laikai, kai vyrai buvo santūrūs dėl aksesuarų, seniai praėjo. Vis labiau populiarėja tokie vyriški aksesuarai kaip elegantiškas laikrodis, sąsagos, krepšys ar rankinė. Tinkamai priderinti prie stiliaus ir progos suteikia vyriško charakterio ir elegancijos.   Vyriška odinė rankinė per petį yra praktiškas ir stilingas aksesuaras, galintis papildyti bet kurio vyro garderobą. Renkantis tokią rankinę, svarbu atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, kurie padės išsirinkti kokybišką ir ilgalaikį gaminį. Atkreipkite dėmesį į odos kokybę. Aukštos kokybės oda yra patvari, atspari dėvėjimuisi ir

Šilutės ligoninėje atnaujinta įranga akių ligų diagnostikai

Konsultacinės poliklinikos akių ligų kabinetas pasipildė šiuolaikišku, išskirtines diagnostines galimybes turinčiu optiniu koherentiniu tomografu. Akių vidines struktūras (visus tinklainės sluoksnius) leidžiantis pamatyti prietaisas gerokai pagerina ankstyvąją akių ligų diagnostiką ir gydymą. Neskausmingas prietaisas Nuo šiol pacientams, sergantiems glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija, diabetine retinopatija ir kitomis akių ligomis, nereikės vykti į kitus miestus, norint patikslinti diagnozę ir atlikti tyrimą. Šis neinvazinis, šviesos metodu pagrįstas tyrimas neturi jokių skausmingų pojūčių, yra saugus, patogus ir atliekamas per trumpą laiką (nuo 5 iki 10

Taip pat skaitykite