Ką S. Skvernelis laiko Lietuvoje viduriniąja klase?

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad nėra progresinių mokesčių priešininkas ir Vyriausybė neatsisako esminės mokesčių pertvarkos. Tačiau, anot S. Skvernelio, į mokesčių pertvarką reikia žiūrėti sistemiškai, neeksperimentuojant.

LLP Skvernelis Portretas Vyriausybë Informacija Teisësauga
S. Skvernelis: G. Landsbergio reakcija yra neadekvati. Dainiaus Labuèio (ELTA) nuotr.
Vilnius, lapkrièio 16 d. (ELTA). Premjeras Saulius Skvernelis, aptardamas Ramûno Karbauskio diskusijas sukëlusá pasisakymà, apie tai, kad valdantieji ypaè glaudþiai bendradarbiauja su teisësaugos institucijomis ir disponuoja plaèia informacija, teigë, jog iðsakytuose teiginiuose jis nemato nieko dviprasmiðko. Vyriausybës vadovas, ávertindamas konservatoriø lyderio Gabrieliaus Landsbergio pirmadiená iðsakytus bûgðtavimus, dël valdanèiøjø galimai disponuojamos áslaptintos informacijos, tikino, kad nëra ko baimintis. edið

„Ji (Mokesčių reforma) bus padaryta remiantis objektyviais kriterijais, o ne vienu ar kitu spontanišku veiksmu. Taip, manau, esame pribrendę (progresiniams mokesčiams), bet turime labai aiškiai ir suprantamai tiek visuomenei, tiek politikams pasakyti, kokie yra pliusai ir minusai, kokia gali būti tiesioginė nauda ir kokia gali būti netiesioginė žala. Dėl to spontaniškų sprendimų aš nepalaikysiu“, – kalbėjo šalies Premjeras.
Kaip vieną didžiausių progresinių mokesčių minusų S. Skvernelis įvardijo tai, kad gali būti surenkama mažiau mokesčių. Taip pat, anot Ministro Pirmininko, įvedant progresinius mokesčius itin svarbu nežlugdyti besiformuojančios viduriniosios klasės ir iniciatyvių, daug dirbančių žmonių.
„Žinių radijuje“ S. Skvernelis teigė, kad viduriniąją klasę Lietuvoje galima apibrėžti pagal pajamas, kurios svyruoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Šiame pajamų segmente išsidėsčiusią visuomenę, anot Premjero, galima vadinti „viduriniuoju sluoksniu“.

Elta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos name?

Ieškote buto? Pirmas kriterijus, kurį reikia apgalvoti, ar planuojate pirkti butą naujos statybos name, ar senos. Ar geriau sumokėti kiek mažiau, tačiau pirkti butą, kuris stovi sename (net ir renovuotame) name, ar naujos statybos? Juk dažnai sumokėjus kiek daugiau – investicija gana greitai atsiperka. Jeigu Jus domina butai Klaipėda – remkitės apačioje pateiktu gidu, kuris galbūt padės Jums greičiau apsispręsti dėl tinkamo pasirinkimo. Buto būklė Sutvarkyti vidaus apdailą pagal poreikius galima bet kada, tačiau kalbant apie buto būklę reikia įvertinti

Valstybės dienai – Kintų muzikos festivalio pradžia

Po ilgo ir niūraus periodo visada ateina šviesa. Kintų muzikos festivalis, stipriai redaguotas dėl karantino, vis dėlto paskelbs gyvenimo džiugesio šventę Valstybės dienos proga. „Ir visos sutemos tebūnie šviesios“ – žodžiai iš Vaclovo Augustino koncertinės programos, atliekamos choro „Jauna muzika“, tapo viso festivalio devizu. Suvieniję jėgas su Šilutės kultūros ir pramogų centru, šiemet pakviesime klausytojus jautriai muzikai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 6 d. 19 val. Prieš koncertą – 17 val. atsinaujinusioje po remonto Kintų meno rezidencijoje maloniai pakviesime neabejingus

Naujasis Telšių vyskupas – Algirdas Jurevičius

Birželio 29 d., pirmadienį, šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Telšių katedroje įvyko naujojo vyskupo Algirdo Jurevičiaus ingresas – iškilminga pareigų ėjimo pradžia. Popiežius Pranciškus A. Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 d. Pareigas jis perėmė iš Kęstučio Kėvalo, neseniai pradėjusio eiti Kauno arkivyskupo metropolito pareigas. Laiškas Birželio 22 d. paskelbtas A. Jurevičiaus laiškas: „Brangūs Telšių vyskupijos dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo atstovai bei pasauliečiai, Dievo valia ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu netrukus pradėsiu eiti Telšių vyskupijos ganytojo pareigas. Suprantu Jūsų liūdesį išleidžiant

Politikos katilas vėl kunkuliuoja…

Birželio 26 d. „Pamario“ laikraščio numeryje išspausdintas rašinys „Vaikų gyvenimas tarsi skervėjyje…“ informavo, kad nuo kitų metų Lietuvoje nebebus vaikų globos namų, juos pakeičia bendruomeniniai vaikų namai, kai gyvenama po 8 šeimynose. Gal ir gerai, kai po vienu valdišku stogu nebūna kelių dešimčių globotinių. Tad nelieka ir Saugų vaikų globos namų. Ir Šilutės rajone mažėja globojamų vaikų, jų šeimynų, dvi gyvena sodybose Šilutėje, 1 – Švėkšnoje ir tik viena belikusi Saugų vaikų globos namuose. Tad valdžia sumažino ir vaikus globojančių