Ką S. Skvernelis laiko Lietuvoje viduriniąja klase?

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad nėra progresinių mokesčių priešininkas ir Vyriausybė neatsisako esminės mokesčių pertvarkos. Tačiau, anot S. Skvernelio, į mokesčių pertvarką reikia žiūrėti sistemiškai, neeksperimentuojant.

LLP Skvernelis Portretas Vyriausybë Informacija Teisësauga
S. Skvernelis: G. Landsbergio reakcija yra neadekvati. Dainiaus Labuèio (ELTA) nuotr.
Vilnius, lapkrièio 16 d. (ELTA). Premjeras Saulius Skvernelis, aptardamas Ramûno Karbauskio diskusijas sukëlusá pasisakymà, apie tai, kad valdantieji ypaè glaudþiai bendradarbiauja su teisësaugos institucijomis ir disponuoja plaèia informacija, teigë, jog iðsakytuose teiginiuose jis nemato nieko dviprasmiðko. Vyriausybës vadovas, ávertindamas konservatoriø lyderio Gabrieliaus Landsbergio pirmadiená iðsakytus bûgðtavimus, dël valdanèiøjø galimai disponuojamos áslaptintos informacijos, tikino, kad nëra ko baimintis. edið

„Ji (Mokesčių reforma) bus padaryta remiantis objektyviais kriterijais, o ne vienu ar kitu spontanišku veiksmu. Taip, manau, esame pribrendę (progresiniams mokesčiams), bet turime labai aiškiai ir suprantamai tiek visuomenei, tiek politikams pasakyti, kokie yra pliusai ir minusai, kokia gali būti tiesioginė nauda ir kokia gali būti netiesioginė žala. Dėl to spontaniškų sprendimų aš nepalaikysiu“, – kalbėjo šalies Premjeras.
Kaip vieną didžiausių progresinių mokesčių minusų S. Skvernelis įvardijo tai, kad gali būti surenkama mažiau mokesčių. Taip pat, anot Ministro Pirmininko, įvedant progresinius mokesčius itin svarbu nežlugdyti besiformuojančios viduriniosios klasės ir iniciatyvių, daug dirbančių žmonių.
„Žinių radijuje“ S. Skvernelis teigė, kad viduriniąją klasę Lietuvoje galima apibrėžti pagal pajamas, kurios svyruoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Šiame pajamų segmente išsidėsčiusią visuomenę, anot Premjero, galima vadinti „viduriniuoju sluoksniu“.

Elta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti