Alfredas Stasys Nausėda
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys

Praėjo vieneri Seimo darbo metai. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios frakcijai Seime priklausau, tesi rinkėjams duotus pažadus: mums svarbiausia – skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, šeimai palankios aplinkos kūrimas, užimtumo skatinimas, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros sričių esminė pertvarka. Žinome, koks svarbus valstybei gyvybingas kaimo gyvenimas. Gyvenimas mieste kol kas labai skiriasi nuo gyvenimo kaime – dideliems pokyčiams reikia laiko. Žmonės pradeda nusivilti.
Paminėsiu skaičių. Skurdui mažinti ir pensijoms didinti skirta milijardas eurų. Todėl nuo sausio 1 d. didėja valstybės remiamos pajamos, o minimalus mėnesio atlyginimas didėja nuo 380 iki 400 eurų, neapmokestinamas pajamų dydis nuo 310 išauga iki 380 eurų, visiems vaikams kas mėnesį bus skirtos 30 eurų išmokos, ateityje jos didės. Per metus vidutinė pensija padidėja 63 eurais.
Pavyko sumažinti gyventojų išlaidas šildymui ir karštam vandeniui. Pradedami didinti sveikatos apsaugos, mokslo darbuotojų, pedagogų atlyginimai. Nuo rugsėjo 1 d. startuos „Kultūros paso“ programa. Ji moksleiviams suteiks galimybę nemokamai lankytis teatruose, kino teatruose, koncertuose, muziejuose. Tam tikrų teigiamų poslinkių įvyko mažinant vaistų kainas ir alkoholio prieinamumą. Vyksta valstybinių įmonių pertvarka, pradėta aukštojo mokslo reforma.
Žemės ūkis
Šilutės rajone ypač jaučiama tendencija, kai asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, renkasi ūkininkų įdirbtus valstybinės žemės plotus ir ūkininkaujantys asmenys dėl to patiria nuostolių, net netenka žemės. Netrūksta ir spekuliuotojų žeme – pigiau nusiperka, brangiau parduoda. Būtina užbaigti vadinamąjį žemės grąžinimo išvadų kilnojimą. Kaimo reikalų komitete vieningai pritarėme nuostatai, kad atkuriant nuosavybės teises nebus pagal išvadas perduodama neatlygintinai nuosavybėn valstybinė žemė, jeigu ji ūkininkaujančių fizinių ir juridinių asmenų nepertraukiamai buvo naudojama žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip trejus metus. Buvo parengtas ir svarstomas įstatymo pakeitimas, tačiau gavome išvadą, kad tokia nuostata galėtų prieštarauti Konstitucijai…
Bandoma Žemės įstatyme įtvirtinti ilgesnį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos maksimalų terminą. Dabar galioja 25 metų terminas. Tačiau jei nuomininkui nepranešama, kad baigėsi nuomos laikas, jis pavėluoja ar neatvyksta pasirašyti naujos sutarties, praranda teisę toliau šia žemę naudoti. Manau, kad bandymas įteisinti maksimalų žemės nuomos terminą iki 50 metų situaciją pagerintų, tačiau tik iš dalies.
Todėl kartu su kolegomis įregistravau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą, kad, esant mūsų siūlomoms aplinkybėms, už nuosavybę atlyginama pinigais. Jeigu šis įstatymo projektas būtų priimtas, tai po 27 metų būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas kaimo vietovėse.
Pritariu Žemės ūkio ministerijos vadovybės veiksmams dėl vadinamųjų „sofos“ ūkininkų. Pusė pareiškėjų deklaruoja didelius pievų plotus neturėdami nei gyvulių, nei technikos, todėl kitais metais asmenys, kurie deklaruoja didesnius kaip 30 ha plotus, turės pateikti įrodymus apie žemės ūkio produkcijos pardavimą arba turimą ar nuomojamą žemės ūkio techniką. Taip pat bus siekiama, kad išmoka už ūkininkavimą vietovėje su gamtinėmis kliūtimis būtų skiriama tik pareiškėjams, laikantiems gyvulių.
Mokesčių sritis
Įvertinus žemdirbių veiklos sąlygas ir gaunamas pajamas, mokesčių pakeitimai jiems tapo labiau palankūs. Šie siūlymai jau svarstomi kartu su kitų metų biudžetu. Pasiūlyta, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas priklausytų nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio išskaičiavus sąnaudas. Individualios veiklos pelno apmokestinimas būtų nuo 5 iki 15 proc. ir priklausytų nuo apmokestinamojo pelno dydžio: pelnas, neviršijantis 10 000 eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. Mokesčio tarifas palaipsniui didėtų didėjant apmokestinamajam pelnui ir pasiektų 15 proc. ties 30 000 eurų pelno per metus. Žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims GPM tarifo didinimo nuostatos įsigaliotų taikant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį: 2018 m. uždirbtos apmokestinamosios pajamos būtų apmokestinamos ne 15 proc., o 10 proc. tarifu.
Pelno mokesčio tarifas priklausys nuo įmonės dydžio: 5 proc. – mažoms įmonėms ir žemės ūkio veikla užsiimantiems kooperatyvams, 15 proc. – visoms kitoms žemės ūkio įmonėms. Labai svarbu, kad tiesioginės ir kompensacinės išmokos žemdirbiams nebus apmokestinamos. Numatoma didinti dyzelinių degalų, naudojamų žemės ūkyje, akcizų tarifą, todėl žemdirbiams teks už litrą degalų mokėti gal 4 centais brangiau. Manau, kad buvo per didelis lengvatinio kuro naudotojų ratas.
Melioracija
Katastrofiškai trūksta lėšų valstybės melioracijos statiniams, polderiams, tvenkinių hidrotechnikos statiniams, melioracijos priežiūros darbams, baigiasi melioracijos finansavimas iš ES finansinės paramos lėšų. Visi pripažįstame, kad melioracijos statinių būklė kasmet prastėja, o įsisavinamos lėšos nepadengia jų nusidėvėjimo.
Gausūs šių metų lietūs paaštrino melioracijos problemas. Šilutės kraštas tiesiog skęsta. Žemdirbių nerimą sukėlė svarstymai dėl likusio valstybės nuosavybėje melioracijos turto (drenažo, rinktuvų, griovių, polderių, tvenkinių užtvankų, vandens pralaidų, tiltų ir kt.) privatizavimo arba perdavimo žemės ūkio subjektams. Manau, negalima perduoti ūkininkams neveikiančių arba blogos kokybės melioracijos statinių.
Kiek lėšų kitais metais gali skirti Vyriausybė melioracijai?
Valstybės biudžeto projekte lėšos melioracijai ne didinamos, bet mažinamos ir nuo 2012 m. kasmet skiriama tik po 10 mln. eurų. Kaimo reikalų komitete pasiūlėme melioracijai skirti 50 mln. eurų ir nemažinti specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms. Be to, įregistravau pasiūlymą Šilutės rajono polderiams atskira eilute kitais metais skirti papildomai 1,7 milijono eurų. Polderių eksploatacijai jau šiais metais trūksta 100 tūkst. eurų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, bendrojo naudojimo keliams, tvenkiniams, polderiams remontuoti ir rekonstruoti reikia 6,8 mln. eurų, o magistraliniams grioviams rekonstruoti – apie 10 mln. eurų. Be viso to, reikalingi spendimai, kaip bus kompensuoti žemdirbiams nuostoliai dėl hidrometeorologinių reiškinių ir afrikinio kiaulių maro. Vien dėl lietaus jau dabar nuostoliai žemdirbiams viršija 40 mln. eurų. Pritarčiau, jog būtų galima parduoti dalį valstybinės žemė ūkio paskirties žemės ir tam tikrą dalį pinigų skirti ūkininkams remti.
Kalbama apie melioracijos fondo steigimą. Vargu ar ši diskusija duotų naudos. Vieno ha drenažo rekonstravimas vidutiniškai kainuoja apie 4000 eurų. Norint melioracijos fonde sukaupti reikiamų rekonstrukcijai lėšų, žemės savininkai kasmet į šį fondą turėtų įnešti 20-40 eurų už hektarą.
Svarbūs rajonui darbai
Bus tvarkomas kelias Šilutė – Rusnė bei pastatyta estakada. Šiuo metu turi vykti konkursas dėl projektavimo darbų, tikiuosi, kliūčių neatsiras. Yra problemų su Šilutės miesto daugiafunkcio sporto komplekso statyba, visuomeninių pastatų renovavimu. Šilutės miesto gyventojai prašo pagalbos mažinant geležinkeliu riedančių traukinių keliamą triukšmą, asfaltuoti žvyrkelius. Nors į 2018-2020 metų asfaltavimo programą patenka 62 žvyrkelių ruožai, t. y. apie 300 km, iš jų tik 7 žvyrkelio ruožams (apie 22 km) prioritetą teikė Kelių direkcija ir Savivaldybė. Tai keliai Galzdonai – Usėnai – Degučiai (0,562 km), Švėkšna – Bliūdsukiai – Šyliai (0,8 km), Verdainė – Pašyšiai (2,797 km), Povilai – Minija (5,564 km), Šilutė – Ramučiai – Gardamas (5,123 km), Saugos – Kukorai – Petreliai (2,306 km), Rūguliai – Minija (4,450 km).
Krašto žmonės pagrįstai reikalauja pagalbos dėl potvynių, kurie jau tampa mūsų krašto kasdienybe. Reikia valyti upes, kanalus, tvarkyti pylimus, privažiavimus ir t. t.Tikiuosi, kad kartu su Šilutės rajono savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu, administracijos darbuotojais pavyks padaryti daug darbų.