Ką daryti, kad žvakių, elektrinių girliandų ir kalėdinių dekoracijų sukurtos Kalėdų magijos nesunaikintų ugnis

Artėjant gražiausioms metų šventėms, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų neprarasti budrumo ir ypač atidžiai laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Tuo labiau kad šiuo metu beveik kiekvienuose namuose spindi kalėdinės eglutės, žaižaruoja elektrinės girliandos, šviečia kalėdinės dekoracijos, dega žvakės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus kalėdinio ir naujametinio laikotarpio metu – nuo gruodžio 24-osios iki sausio 1 d.  šalyje kilo 1181 gaisras, juose žuvo 18 žmonių, 29 gyventojai patyrė traumų, o 28 gyventojai buvo išgelbėti.

Pagrindinės šių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (25 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (21 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (19 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6 proc.), neatsargus rūkymas (3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3 proc.), pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimai (2 proc.), tyčinė žmonių veika – padegimai (2 proc.).

Jau ir šį lapkritį bei gruodį kilo po vieną gaisrą dėl paliktų neužgesintų žvakių

Lapkričio 22 d. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Skudučių gatvėje, gyvenamajame name pilna dūmų. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad ant staliuko buvo paliktos žvakutės stikliniame inde, kuriam sprogus užsidegė ant stalo stovėjęs generatorius ir šiaudinė staltiesė. Gaisro metu apdegė staliukas. Laimei, kad namuose buvo ir veikė autonominis dūmų detektorius.

Gruodžio 7 d. pranešta, kad Mažeikiuose, Skuodo gatvėje, įmonės patalpose dega kabinetas. Kabinete nuo žvakės buvo užsidegęs stalas. Darbuotojai gaisrą užgesino iki atvykstant ugniagesiams. Priešgaisrinė signalizacija įmonėje buvo. Abiejų gaisrų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys.

Per penkerius metus kalėdiniu laikotarpiu dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų bei pažeidimų kilo 104 gaisrai, jų metu žuvo 2 žmonės, 1 gyventojas patyrė traumų, o 4 gyventojai buvo išgelbėti. Ypač atsargiai namuose ir lauke reikėtų naudoti ir elektrines girliandas. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, prieš kabinant girliandas reikėtų jas išskleisti, išvynioti ir atidžiai apžiūrėti, ar nėra pažeidimų.

„Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus: ar elektros laidai, jų izoliacija, transformatoriai ir elektros kištukai nepažeisti, nesulaužyti, ar visos lemputės tvirtai laikosi lizduose, ar nėra sudužusių, – pataria pareigūnas. – Jeigu girlianda atrodo tvarkingai, prieš kabindami būtinai įjunkite ją į elektros tinklą ir įsitikinkite, kad ji veikia tinkamai. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar nekaista ir nekibirkščiuoja laidai, ar girlianda veikia be pertrūkių, ar nesijaučia svylančių laidų ar plastmasės kvapo. Jeigu pastebite kuriuos nors iš minėtų požymių, girliandos nenaudokite, nes ji gali kelti ne tik elektros smūgio, bet ir gaisro pavojų.“

Jis taip pat pataria puošiant namus girliandomis pasirūpinti, kad laidų neprispaustų varstomos durys ar langai, baldai ir kiti daiktai, o prieš kabinant girliandas lauke, įsitikinti, ar jos yra tinkamos naudoti lauko sąlygomis: „Lauke jas veikia žema temperatūra ir drėgmė, todėl būtina paskaityti gamintojo instrukciją. Tvirtinant girliandas svarbu nepažeisti jos laidų izoliacijos, todėl geriau nenaudoti aštrių tvirtinimo elementų – vinių, metalinių kabių, saugiau yra naudoti plastikines tvirtinimo detales. Taip pat būtina pažiūrėti, kad laidų jungtys būtų apsaugotos nuo drėgmės, kad jų neapsemtų vanduo, kad per laidus nebūtų vaikščiojama ar važinėjama. Elektros laidų ilgintuvai taip pat turi būti parenkami tinkami naudoti lauko sąlygomis.“

Pareigūnas primena, kad einant miegoti ar išvykstant iš namų elektrines girliandas ir kitas dekoracijas namuose ir lauke būtina išjungti. Net ir būnant namuose, jas būtina išjungti bent keletui valandų per parą. „Kasmet ugniagesiai gauna iškvietimų dėl kibirkščiuojančių ar užsidegusių elektrinių girliandų ir dekoracijų, todėl neverta rizikuoti savo saugumu“, – sako A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite