K. S. Šaulys sugrįžo į Švėkšną

Atnaujinta.

Saulėtą šeštadienį, pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą, Švėkšnoje, miestelio centre, atidengtas paminklas K. S. Šauliui.

2017 m. rugsėjo 16 d., šeštadienį, po vidurdienio, Švėkšnoje iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui prelatui Kazimierui Steponui Šauliui.
Iškilmėse dalyvavo gausus būrys garbingų svečių ir švėkšniškių.
Petro Skutulo nuotr.

Paminklo, skirto 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui atminti, atidengimo iškilmės prasidėjo konferencija Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos K. S. Šaulio vardu pavadintoje salėje. Sveikinimo žodį tarė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, susirinkusieji išgirdo K. S. Šaulio balso įrašą. Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai skaitė pranešimus, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė signataro tremties laiką ir jo moralinę paramą tremtiniams, „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytoja Daiva Vileikienė supažindino, kaip signataro atminimą yra įprasminusi gimnazija.
Konferencijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Telšių vyskupu ordinaru vakar paskirtas Kęstutis Kėvalas, kitų aukštų dvasininkų, gausybė kunigų. Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas. Jis kalbėjo, kad iš 20 Nepriklausomybės akto signatarų 4 buvo kunigai, vienas iš jų – K. S. Šaulys, kuriam „darbas dėl Lietuvos nebuvo tapatus asmeninei gerovei“. Bažnyčioje tautiniais rūbais pasipuošęs jaunimas laikė Lietuvos, Šilutės rajono visų 11-os seniūnijų vėliavas, dalyvavo gausus būrys K. S. Šaulio giminaičių, europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Juozas Olekas, Eugenijus Gentvilas, diplomatas Vygantas Ušackas, rajono seniūnijų delegacijos, daug Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų. Bažnyčioje buvo perskaitytas premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimas.

Iškilminga eisena iš Švėkšnos bažnyčios patraukė paminklo A. S. Šauliui link.

Aidint pučiamųjų orkestro muzikai, iš bažnyčios procesija pasiekė skverelį. Aktorė Virginija Kochanskytė perkirpti paminklo atidengimo juostą pakvietė Europos Parlamento narę L. Andrikienę, rajono merą V. Laurinaitį, skulptūros autorių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Arūną Sakalauską, fundatorių ir garbiojo signataro gentainį Vytautą Lygnugarį bei Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį.
Paminklą pašventino vyskupas K. Kėvalas. Ant paminklo kolonos iškalti tokie žodžiai: „Giliai įsisąmoninusi, susipratusi, laisvę mylinti tauta yra galingas, nenugalimas veiksnys kovoje dėl laisvės išlaikymo“ – po šiais žodžiais nurodytas ir jų autorius – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prelatas profesorius Kazimieras Steponas Šaulys.
V. Lygnugaris, kurio senelis Juozas Šaulys buvo signataro K. S. Šaulio brolis, pasidalijo prisiminimais, dėkodamas visiems, kurie padėjo įgyvendinti didžią svajonę – artėjant Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejui, įprasminti Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą, tarp jų – ir „dėdės Kazimiero“, kaip yra girdėjęs jį vadinant mažas būdamas.
Garbaus amžiaus Pranas Lomsargis prisiminė, kaip 1882 m. stempliškis Petras Šaulys atvežė į Švėkšną mokytis savo sūnų Kaziuką, kuris šio paminklo vietoje tikriausiai bus bėgiojęs, žaidęs…
Anot klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko, sugrįžo prelatas K. S. Šaulys namo, į Švėkšną, kur baigė pradžios mokyklą, nukelia skrybėlę ir parsineša knygą, kurioje sudėta visa Lietuva…
Po daugelio garbingų svečių kalbų, įteiktų dovanų, iš Stemplių per visas Šilutės rajono seniūnijas savaitę žygeivių neštas ir Švėkšnoje kelionę baigęs Nepriklausomybės Aktas–metraštis su žygeivių bei bendruomenių narių parašais buvo perduotas Šilutės savivaldybės vadovams.
1,6 metro ilgio Akto kopija papuoštas metraštis, suvyniotas į ritinį, ateities kartoms primins, – kai artėjo Lietuvos valstybės 100 metų sukaktis, Šilutės rajone vyko žygis per visas seniūnijas, gabenant Aktą ir perduodant jį tarsi garbės estafetę.
Paminklo K. S. Šauliui atidengimas Švėkšnoje buvo ir žygio po Šilutės rajoną iškilmingos pabaigtuvės.
Šilutės krašto žmonės jau švenčia Lietuvos valstybingumo 100–metį.
„Pamario“ inf.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys dvasininkų.

Prie paminklo (iš kairės): paminklo autorius klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, paminklo fundatorius K. S. Šaulio giminaitis Vytautas Lygnugaris, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Paminklą pašventino naujasis Telšių vyskupas K. Kėvalas.

Pranas Lomsargis prisimena K. S. Šaulį, kai jis lakstė dar Kaziuku vadinamas.

Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite