K. S. Šaulys sugrįžo į Švėkšną
Atnaujinta.
Saulėtą šeštadienį, pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą, Švėkšnoje, miestelio centre, atidengtas paminklas K. S. Šauliui.
Paminklo, skirto 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui atminti, atidengimo iškilmės prasidėjo konferencija Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos K. S. Šaulio vardu pavadintoje salėje. Sveikinimo žodį tarė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, susirinkusieji išgirdo K. S. Šaulio balso įrašą. Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai skaitė pranešimus, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė signataro tremties laiką ir jo moralinę paramą tremtiniams, „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytoja Daiva Vileikienė supažindino, kaip signataro atminimą yra įprasminusi gimnazija.
Konferencijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Telšių vyskupu ordinaru vakar paskirtas Kęstutis Kėvalas, kitų aukštų dvasininkų, gausybė kunigų. Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas. Jis kalbėjo, kad iš 20 Nepriklausomybės akto signatarų 4 buvo kunigai, vienas iš jų – K. S. Šaulys, kuriam „darbas dėl Lietuvos nebuvo tapatus asmeninei gerovei“. Bažnyčioje tautiniais rūbais pasipuošęs jaunimas laikė Lietuvos, Šilutės rajono visų 11-os seniūnijų vėliavas, dalyvavo gausus būrys K. S. Šaulio giminaičių, europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Juozas Olekas, Eugenijus Gentvilas, diplomatas Vygantas Ušackas, rajono seniūnijų delegacijos, daug Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų. Bažnyčioje buvo perskaitytas premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimas.
Aidint pučiamųjų orkestro muzikai, iš bažnyčios procesija pasiekė skverelį. Aktorė Virginija Kochanskytė perkirpti paminklo atidengimo juostą pakvietė Europos Parlamento narę L. Andrikienę, rajono merą V. Laurinaitį, skulptūros autorių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Arūną Sakalauską, fundatorių ir garbiojo signataro gentainį Vytautą Lygnugarį bei Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį.
Paminklą pašventino vyskupas K. Kėvalas. Ant paminklo kolonos iškalti tokie žodžiai: „Giliai įsisąmoninusi, susipratusi, laisvę mylinti tauta yra galingas, nenugalimas veiksnys kovoje dėl laisvės išlaikymo“ – po šiais žodžiais nurodytas ir jų autorius – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prelatas profesorius Kazimieras Steponas Šaulys.
V. Lygnugaris, kurio senelis Juozas Šaulys buvo signataro K. S. Šaulio brolis, pasidalijo prisiminimais, dėkodamas visiems, kurie padėjo įgyvendinti didžią svajonę – artėjant Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejui, įprasminti Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą, tarp jų – ir „dėdės Kazimiero“, kaip yra girdėjęs jį vadinant mažas būdamas.
Garbaus amžiaus Pranas Lomsargis prisiminė, kaip 1882 m. stempliškis Petras Šaulys atvežė į Švėkšną mokytis savo sūnų Kaziuką, kuris šio paminklo vietoje tikriausiai bus bėgiojęs, žaidęs…
Anot klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko, sugrįžo prelatas K. S. Šaulys namo, į Švėkšną, kur baigė pradžios mokyklą, nukelia skrybėlę ir parsineša knygą, kurioje sudėta visa Lietuva…
Po daugelio garbingų svečių kalbų, įteiktų dovanų, iš Stemplių per visas Šilutės rajono seniūnijas savaitę žygeivių neštas ir Švėkšnoje kelionę baigęs Nepriklausomybės Aktas–metraštis su žygeivių bei bendruomenių narių parašais buvo perduotas Šilutės savivaldybės vadovams.
1,6 metro ilgio Akto kopija papuoštas metraštis, suvyniotas į ritinį, ateities kartoms primins, – kai artėjo Lietuvos valstybės 100 metų sukaktis, Šilutės rajone vyko žygis per visas seniūnijas, gabenant Aktą ir perduodant jį tarsi garbės estafetę.
Paminklo K. S. Šauliui atidengimas Švėkšnoje buvo ir žygio po Šilutės rajoną iškilmingos pabaigtuvės.
Šilutės krašto žmonės jau švenčia Lietuvos valstybingumo 100–metį.
„Pamario“ inf.
Petro Skutulo nuotr.