K. S. Šaulys sugrįžo į Švėkšną

Atnaujinta.

Saulėtą šeštadienį, pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą, Švėkšnoje, miestelio centre, atidengtas paminklas K. S. Šauliui.

2017 m. rugsėjo 16 d., šeštadienį, po vidurdienio, Švėkšnoje iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui prelatui Kazimierui Steponui Šauliui.
Iškilmėse dalyvavo gausus būrys garbingų svečių ir švėkšniškių.
Petro Skutulo nuotr.

Paminklo, skirto 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui atminti, atidengimo iškilmės prasidėjo konferencija Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos K. S. Šaulio vardu pavadintoje salėje. Sveikinimo žodį tarė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, susirinkusieji išgirdo K. S. Šaulio balso įrašą. Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai skaitė pranešimus, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė signataro tremties laiką ir jo moralinę paramą tremtiniams, „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytoja Daiva Vileikienė supažindino, kaip signataro atminimą yra įprasminusi gimnazija.
Konferencijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Telšių vyskupu ordinaru vakar paskirtas Kęstutis Kėvalas, kitų aukštų dvasininkų, gausybė kunigų. Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas. Jis kalbėjo, kad iš 20 Nepriklausomybės akto signatarų 4 buvo kunigai, vienas iš jų – K. S. Šaulys, kuriam „darbas dėl Lietuvos nebuvo tapatus asmeninei gerovei“. Bažnyčioje tautiniais rūbais pasipuošęs jaunimas laikė Lietuvos, Šilutės rajono visų 11-os seniūnijų vėliavas, dalyvavo gausus būrys K. S. Šaulio giminaičių, europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Juozas Olekas, Eugenijus Gentvilas, diplomatas Vygantas Ušackas, rajono seniūnijų delegacijos, daug Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų. Bažnyčioje buvo perskaitytas premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimas.

Iškilminga eisena iš Švėkšnos bažnyčios patraukė paminklo A. S. Šauliui link.

Aidint pučiamųjų orkestro muzikai, iš bažnyčios procesija pasiekė skverelį. Aktorė Virginija Kochanskytė perkirpti paminklo atidengimo juostą pakvietė Europos Parlamento narę L. Andrikienę, rajono merą V. Laurinaitį, skulptūros autorių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Arūną Sakalauską, fundatorių ir garbiojo signataro gentainį Vytautą Lygnugarį bei Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį.
Paminklą pašventino vyskupas K. Kėvalas. Ant paminklo kolonos iškalti tokie žodžiai: „Giliai įsisąmoninusi, susipratusi, laisvę mylinti tauta yra galingas, nenugalimas veiksnys kovoje dėl laisvės išlaikymo“ – po šiais žodžiais nurodytas ir jų autorius – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prelatas profesorius Kazimieras Steponas Šaulys.
V. Lygnugaris, kurio senelis Juozas Šaulys buvo signataro K. S. Šaulio brolis, pasidalijo prisiminimais, dėkodamas visiems, kurie padėjo įgyvendinti didžią svajonę – artėjant Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejui, įprasminti Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą, tarp jų – ir „dėdės Kazimiero“, kaip yra girdėjęs jį vadinant mažas būdamas.
Garbaus amžiaus Pranas Lomsargis prisiminė, kaip 1882 m. stempliškis Petras Šaulys atvežė į Švėkšną mokytis savo sūnų Kaziuką, kuris šio paminklo vietoje tikriausiai bus bėgiojęs, žaidęs…
Anot klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko, sugrįžo prelatas K. S. Šaulys namo, į Švėkšną, kur baigė pradžios mokyklą, nukelia skrybėlę ir parsineša knygą, kurioje sudėta visa Lietuva…
Po daugelio garbingų svečių kalbų, įteiktų dovanų, iš Stemplių per visas Šilutės rajono seniūnijas savaitę žygeivių neštas ir Švėkšnoje kelionę baigęs Nepriklausomybės Aktas–metraštis su žygeivių bei bendruomenių narių parašais buvo perduotas Šilutės savivaldybės vadovams.
1,6 metro ilgio Akto kopija papuoštas metraštis, suvyniotas į ritinį, ateities kartoms primins, – kai artėjo Lietuvos valstybės 100 metų sukaktis, Šilutės rajone vyko žygis per visas seniūnijas, gabenant Aktą ir perduodant jį tarsi garbės estafetę.
Paminklo K. S. Šauliui atidengimas Švėkšnoje buvo ir žygio po Šilutės rajoną iškilmingos pabaigtuvės.
Šilutės krašto žmonės jau švenčia Lietuvos valstybingumo 100–metį.
„Pamario“ inf.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys dvasininkų.

Prie paminklo (iš kairės): paminklo autorius klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, paminklo fundatorius K. S. Šaulio giminaitis Vytautas Lygnugaris, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Paminklą pašventino naujasis Telšių vyskupas K. Kėvalas.

Pranas Lomsargis prisimena K. S. Šaulį, kai jis lakstė dar Kaziuku vadinamas.

Petro Skutulo nuotr.

Hits: 1240

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Taip pat skaitykite