Jūros šventei skirtoje monetoje – gintaro gabalėlis

Liepos 21 d. centrinis bankas į apyvartą išleido kolekcinę 5 eurų sidabro monetą, skirtą Jūros šventei (iš serijos „Lietuvių tradicinės šventės“). Monetos centre – gintaro gabalėlis, Baltijos jūros simbolis. Kartu išleidžiama ir analogiško dizaino (išskyrus gintarą) 1,50 euro nominalo vario ir nikelio lydinio moneta, pusantrokas. 

„Jūros šventė – viena didžiausių, ryškiausių ir seniausiai rengiamų švenčių Lietuvoje, šiemet vykstanti jau 61-ą kartą. Jūros šventei skirtos monetos ne tik įamžina ir įprasmina šią šventę, bet ir išreiškia mūsų pagarbą jūrai ir jūrininkams, taip pat Lietuvai kaip jūrinei valstybei“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, Jūros šventei skirtoje sidabro monetoje pirmąkart Lietuvos banko monetų leidybos istorijoje panaudotas gintaras. „Įdomu paminėti, kad būtent gintaras mūsų protėvių buvo naudojamas kaip mainų priemonė ir atliko pinigų funkciją, o šiandien gintaro ir pinigų keliai vėl susisieja“, – kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Per ilgus gyvavimo dešimtmečius šventė patyrė begales įvairiausių pokyčių ir laikui bėgant įgijo vis naujų spalvų, kūrėsi ir tebesikuria naujos tradicijos. Šventės rengėjai kasmet šiai vasaros fiestai suteikia vis kitokį prieskonį, tapo vis kitokį jos paveikslą, kviesdami susipažinti su dar vienu šventės veidu iš tūkstančių. Tačiau visada yra viską jungianti gija – pagarba jūrai ir jūros žmonėms“, – monetų elektroniniame lankstinuke rašo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Monetų averse – tarsi įspausti smėlyje ant jūros kranto Vyčio simbolis, Klaipėdos miesto herbas ir užrašas „Lietuva“, taip pat nominalas „5 €“, metai „2021“, Lietuvos monetų kalyklos logotipas. Monetos reverse – šventinę nuotaiką sukuriantys Jūros šventės ir Klaipėdos simboliai, tarsi sūkurys įtraukiantys į pramogų ir pojūčių jūrą.

Sidabro monetos briaunoje – stilizuotos jūros bangos ir žuvėdros. Naujųjų kolekcinių monetų aversą sukūrė Eglė Ratkutė ir Adelė Žemaitienė, reverso autorius – Rytas Jonas Belevičius. Jūros šventei skirta 5 eurų sidabro moneta išleidžiama 2 500 vnt. tiražu, o pusantrokas – 30 000 vnt. tiražu. Sidabro monetos išpirktos el. parduotuvėje vykusio išankstinio pardavimo metu, o pusantrokų dar galima įsigyti tiek el. parduotuvėje, tiek Lietuvos banko kasose (pirmąją išleidimo dieną – ne daugiau kaip 5 vnt. asmeniui).

Pusantrokų galės įsigyti ir Jūros šventės lankytojai. Jais Lietuvos bankas prekiaus liepos 24 d., šeštadienį, Atgimimo aikštėje (ties sankryža su Danės gatve) nuo 10 iki 15 val. (ir ilgiau – kol bus parduotos visos atsivežtos monetos). Vienam pirkėjui bus parduodama ne daugiau kaip 5 vnt. monetų. Čia taip pat lankytojų lauks pramogos ir konkursai: kviesime nusifotografuoti su specialiomis monetų dekoracijomis, pasitikrinti savo žinias apie Lietuvos banką. Konkursų dalyviai galės bandyti laimėti Lietuvos banko suvenyrų, pusantrokų ir net sidabro monetą. Maloniai kviečiame atvykti! Šventės metu kviečiame nepamiršti ir saugumo reikalavimų: nesibūriuoti, dėvėti kaukes (rekomenduojama), dezinfekuoti rankas. Prašome nesilankyti, jei turite ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių. Saugokime save ir kitus!

Renginio metu bus fotografuojama, nuotraukas Lietuvos bankas naudos visuomenės informavimo tikslais. Jeigu renginio dalyvis nesutinka, kad informavimui būtų naudojamas jo atvaizdas, jis turi apie tai pranešti organizatoriams.

LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta dirbti suvirintoju užsienyje?

Suvirintojo specialybė yra paklausi visame pasaulyje. Todėl neatsitiktinai vis daugiau suvirintojų ieško darbo užsienyje, mat ten galima uždirbti kur kas daugiau, nei mūsų šalyje. Užsienio šalyse suvirintojo darbas – vienas iš paklausiausių darbų, todėl užsienio kompanijos linkusios mokėti didelį darbo užmokestį, kad tik galėtų prisikviesti pas save licencijuotą darbuotoją, kuris išmanytų savo darbą. Daugelis užsienio šalių stipriai augo išvystę pramonę ir gamybą, todėl iš to kyla didesnis poreikis suvirintojų paieškoms. Kai kuriose šalyse suvirintojai uždirba reikšmingai daugiau nei vidutinė tos

Kaip sumažinti gartraukio skleidžiamą triukšmą?

gartraukis

Gartraukis virtuvėje yra svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Jis padeda efektyviai pašalinti maisto gaminimo metu atsiradusius kvapus, garus, riebalų daleles. Šis įrenginys ne tik sumažina nemalonių kvapų pasklidimą po visus namus, bet ir užtikrina švaresnę ir geresnę oro kokybę namuose. Tačiau daugeliui žmonių nepatinka garsus gartraukio veikimas, ypač jeigu virtuvė yra sujungta su bendra namų erdve. Kaip išvengti didelio triukšmo? Visų pirma reikėtų žinoti tai, jog absoliučiai tylaus gartraukio nėra, tačiau yra keletas sprendimo

Alternatyvios finansavimo galimybės Lietuvos įmonėms – daugiau nei tradicinės paskolos

Globalizacijos ir skaitmeninių technologijų inovacijų laikais tokių šalių kaip Lietuva finansinis kraštovaizdis sparčiai keičiasi. Tradiciniai bankai ir jų ilgai taikomos paskolų suteikimo procedūros dažnai laikomi nepatogiais ar ribojančiais, todėl Lietuvos įmonės aktyviai ieško alternatyvių finansavimo sprendimų. Siekdami įvairinti veiklą ir rasti tinkamų finansavimo galimybių, daugelis verslininkų lengviau atsikvėpė radę alternatyvias finansines paslaugas. Jos atitinka specifinius šiuolaikinių įmonių poreikius. Fintech ir jų vaidmuo verslo finansavimui Vienas iš svarbiausių šių pokyčių Lietuvoje variklių yra fintech sektorius. Šios technologijomis paremtos finansinės platformos, teikiančios

Registrų centras: jaunavedžiai tuoktuvėms rinkosi rugpjūčio savaitgalius

Pasibaigusi kalendorinė vasara jau leidžia suskaičiuoti ir apibendrinti, koks buvo šių metų vestuvių sezonas. Kaip ir kiekvienais metais populiariausios tuoktuvių datos buvo rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. Tačiau ilgiau nei įprastai išsilaikiusi šiluma nemažą dalį jaunavedžių paskatino savo šventei pasirinkti ir rugsėjo savaitgalius, pastebi visos šalies metrikacijos duomenis išanalizavęs Registrų centras. Registrų centro administruojamos Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausia santuokos sudarymo data šiais metais buvo rugpjūčio 19-oji, šeštadienis – šią dieną amžinos meilės įžadais apsikeitė net 352 poros. Nedaug

Taip pat skaitykite