Jūros šventei skirtoje monetoje – gintaro gabalėlis

Liepos 21 d. centrinis bankas į apyvartą išleido kolekcinę 5 eurų sidabro monetą, skirtą Jūros šventei (iš serijos „Lietuvių tradicinės šventės“). Monetos centre – gintaro gabalėlis, Baltijos jūros simbolis. Kartu išleidžiama ir analogiško dizaino (išskyrus gintarą) 1,50 euro nominalo vario ir nikelio lydinio moneta, pusantrokas. 

„Jūros šventė – viena didžiausių, ryškiausių ir seniausiai rengiamų švenčių Lietuvoje, šiemet vykstanti jau 61-ą kartą. Jūros šventei skirtos monetos ne tik įamžina ir įprasmina šią šventę, bet ir išreiškia mūsų pagarbą jūrai ir jūrininkams, taip pat Lietuvai kaip jūrinei valstybei“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, Jūros šventei skirtoje sidabro monetoje pirmąkart Lietuvos banko monetų leidybos istorijoje panaudotas gintaras. „Įdomu paminėti, kad būtent gintaras mūsų protėvių buvo naudojamas kaip mainų priemonė ir atliko pinigų funkciją, o šiandien gintaro ir pinigų keliai vėl susisieja“, – kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Per ilgus gyvavimo dešimtmečius šventė patyrė begales įvairiausių pokyčių ir laikui bėgant įgijo vis naujų spalvų, kūrėsi ir tebesikuria naujos tradicijos. Šventės rengėjai kasmet šiai vasaros fiestai suteikia vis kitokį prieskonį, tapo vis kitokį jos paveikslą, kviesdami susipažinti su dar vienu šventės veidu iš tūkstančių. Tačiau visada yra viską jungianti gija – pagarba jūrai ir jūros žmonėms“, – monetų elektroniniame lankstinuke rašo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Monetų averse – tarsi įspausti smėlyje ant jūros kranto Vyčio simbolis, Klaipėdos miesto herbas ir užrašas „Lietuva“, taip pat nominalas „5 €“, metai „2021“, Lietuvos monetų kalyklos logotipas. Monetos reverse – šventinę nuotaiką sukuriantys Jūros šventės ir Klaipėdos simboliai, tarsi sūkurys įtraukiantys į pramogų ir pojūčių jūrą.

Sidabro monetos briaunoje – stilizuotos jūros bangos ir žuvėdros. Naujųjų kolekcinių monetų aversą sukūrė Eglė Ratkutė ir Adelė Žemaitienė, reverso autorius – Rytas Jonas Belevičius. Jūros šventei skirta 5 eurų sidabro moneta išleidžiama 2 500 vnt. tiražu, o pusantrokas – 30 000 vnt. tiražu. Sidabro monetos išpirktos el. parduotuvėje vykusio išankstinio pardavimo metu, o pusantrokų dar galima įsigyti tiek el. parduotuvėje, tiek Lietuvos banko kasose (pirmąją išleidimo dieną – ne daugiau kaip 5 vnt. asmeniui).

Pusantrokų galės įsigyti ir Jūros šventės lankytojai. Jais Lietuvos bankas prekiaus liepos 24 d., šeštadienį, Atgimimo aikštėje (ties sankryža su Danės gatve) nuo 10 iki 15 val. (ir ilgiau – kol bus parduotos visos atsivežtos monetos). Vienam pirkėjui bus parduodama ne daugiau kaip 5 vnt. monetų. Čia taip pat lankytojų lauks pramogos ir konkursai: kviesime nusifotografuoti su specialiomis monetų dekoracijomis, pasitikrinti savo žinias apie Lietuvos banką. Konkursų dalyviai galės bandyti laimėti Lietuvos banko suvenyrų, pusantrokų ir net sidabro monetą. Maloniai kviečiame atvykti! Šventės metu kviečiame nepamiršti ir saugumo reikalavimų: nesibūriuoti, dėvėti kaukes (rekomenduojama), dezinfekuoti rankas. Prašome nesilankyti, jei turite ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių. Saugokime save ir kitus!

Renginio metu bus fotografuojama, nuotraukas Lietuvos bankas naudos visuomenės informavimo tikslais. Jeigu renginio dalyvis nesutinka, kad informavimui būtų naudojamas jo atvaizdas, jis turi apie tai pranešti organizatoriams.

LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite