Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“

Nuo kairėje esančio ūkinio pastato kamino Pranas Kasparas gandrams įruošė patogų nuosavą būstą ant aukšto stulpo, tačiau gandrai pastovi ir ant atokiau matomo kaimyno namo naujo rausvos spalvos stogo bei palieka dėmių – tai ir įplieskė nesutarimų.

Laiškas iš užsienio
„Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu.
„Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet. Tačiau prieš dvejus metus gretimoje sodyboje įsikūręs kaimynas įspėjo senelį, kad gandrų neliktų, nes jie apdergia jo naują namo stogą. Mūsų senelis yra 77 metų. Kaimynas jam liepė lipti ant stogo ir nuvalyti gandro išmatas. Senelis pasisiūlė suvirinti trikampį, dėl kurio gandrai vengtų kaimyno namo stogo, tačiau to kaimynas atsisakė. Paskambinusi močiutė papasakojo, kad kaimynas su seneliu neva bendravęs labai nepagarbiai. Esą senelis naktimis neužmiega ir svarsto, kad gandralizdžio turi nelikti, nes slegia nesutarimai su kaimynu. Juk gandras sugrįžęs pavasarį neras savo lizdo!
Mūsų seneliai visus 50 metų gražiai sutarė su kaimynais, net eidavo į vestuves. Gal naujasis kaimynas mano, kad, vaikams ir anūkams išvykus gyventi į užsienį, su senais žmonėmis galima elgtis kaip nori? Gandralizdis turi iškilti! Žinome, kad jų naikinti negalima. Prašome pagalbos, nes esame susirūpinę dėl senelių sveikatos ir savijautos“, – tokių minčių laiške pateikė Kamilija Kasparaitė.
Gandralizdyje – trys jaunikliai
Penktadienį kartu su Šilutės seniūno pavaduotoju Algirdu Ivanausku nuvykome į Grabupius. Kasparų sodybos ilgai ieškoti nereikėjo.Tujų gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėtą sodybą iš kitų išskyrė ant betoninio buvusio elektros linijos stulpo su metaliniu pagrindu sukrautas didelis gandralizdis, jame stovėjo trys šiųmečiai gandriukai. A. Ivanauskas prisiminė, kad seniūnija padėjo žmogui gauti ir pastatyti šį stulpą specialiai gandrams, o metalinį pagrindą ant stulpo sumeistravęs pats sodybos šeimininkas. Stulpas su gandrų namais stovi šalia ūkinio pastato, gal pora metrų nuo tvoros, kuri skiria Kasparų ir naujųjų kaimynų (Tujų g. 6) sodybas.
Garbaus amžiaus P. Kasparas pasakojo, kad iš pradžių gandrai krovę lizdą ant jų ūkinio pastato kamino. Žmogus supratęs, kad reikia pagalbos. Pagelbėjus Šilutės seniūnijai, surastas, atvežtas ir pastatytas senas nebereikalingas elektros stulpas, teko padaryti lizdo „pamatus“. Lietuvos nacionaliniu paukščiu vadinamam gandrui nauji „namai“ patiko.
Gretimoje sodyboje, kurios namą nuo gandralizdžio skiria gal 30 metrų, vyksta remontas. Stogas jau perdengtas. Gandras kartais pastovi ant jų naujai užkloto namo stogo, žinoma, ten palikdamas baltomis dėmėmis virstančių išmatų. Garbaus amžiaus P. Kasparas ir jo žmona sakė nenorintys pyktis su kaimynais. Tačiau ką daryti? Gal prieš dvi savaites senolis lipo ir ilgu šepečiu valė jį… Esą valyti liepęs kaimynas, kuris reikalauja, kad gandralizdžio neliktų.

Reginos ir Prano Kasparų sodyboje esančiame gandralizdyje – trys šiųmečiai gandrų jaunikliai.

„Ganau aš jį… Kai tik pamatau, bėgu…“ – pasakojo senolis, kaip nuo gandro viešnagės saugo kaimynų stogą. Žmona įsiterpė, kad kaimynas kategoriškai reikalauja, jog čia, gyvenvietėje, gandralizdžio neliktų. Esą gandrai teršia gamtą, aplinką… „Dabar, kai lizde trys gandriukai, tebūna. Bet kai išskris…“ – kalbėjo garbaus amžiaus vyras, tarsi susitaikęs su kaimyno reikalavimu.
P. Kasparas išsitraukė mažytį bloknotuką: 2012 metais gandras pradėjo kurtis ant ūkinio pastato kamino, ten ant grotelių lipino ir pradėjo nešti žabus, o jie vis krito… „Sakau, ką tu, vargše, vargsi. Padėjo Algirdas Ivanauskas, su jo pagalba pastatėme šį betoninį stulpą, suvirinau lizdui laikyti pagrindą, bet tą patį rudenį gandrai nieko ten nepasidarė. 2013 metais gandriukų neturėjo, 2014 metais buvo tik 1, 2015 metais – du, 2016 metais – 4 turėjo, tris užaugino. Šiais metais iš keturių štai trys lizde stovi. Ketvirta vada. Jau dideli, suaugusieji gandrai netrukus parskris, maisto vaikams parneš“, – pasakojo sodybos šeimininkas, o jo žmona pridūrė, kad jaunikliai jau dideli, greitai skraidys. „Kai išmoksta skraidyti, jų čia nebūna. Atlekia tik atsisveikinti, rugpjūčio 24 dieną, per šventą Baltramiejų, kuris vadinamas gandrų išskridimo diena. Atlekia, ratą apsuka, sparnais pamojuoja…“ – kalbėjo moteris.
Lietuvoje minima ir kovo 25-oji – Gandrinės, tai gandrų parskridimo diena.
Pasiteiravus, ar 77 metų P. Kasparas valė kaimyno namo stogą, žmogus atsakė: „O kur dingsi? Gerai, kad aplink tvarkomą namą yra stovai, lipau, pasiėmęs šepetį su 3 metrų ilgio kotu, kibiru vandens…“
A. Ivanauskas sakė, kad gandrais sodyboje pasirūpinta gerai, jie turi lizdą, kurio negalima liesti. Mat gandras – laukinis paukštis, gali skraidyti, pastovėti kur panorėjęs, sodybos šeimininkas už gandrą neatsako, nes tai ne kokios naminės vištos, žąsys, ne avis, kitas koks naminis gyvulys ar gyvūnas.
Kitoje pusėje, ant kitos sodybos ūkinio pastato stogo abiejų galų, matyti baltos spalvos dėmių – ten gandrai pastovėdavę, tačiau kaimynai nieko nesako, džiaugiasi, kai gandrai ir po kiemą pavaikšto, po daržus.
Kaimynų namuose nebuvo, tad nepavyko pasikalbėti. „Šiemet tai gandrai jau iškris, o kaip bus kitąmet? Turi šio lizdo nelikti, tegul styro tik stulpas, nenorime su kaimynais pyktis“, – kalbėjo P. Kasparas, tačiau A. Ivanauskas patikino, kad lizdo naikinti negalima. Jeigu kaimynai dar bandys drumsti ramybę, įsikiš seniūnija.
Reginos ir Prano Kasparų sūnus Darius, dukros Skaidrė ir Audronė, 5 anūkai ir 1 proanūkė yra išvykę į užsienį.

Specialisto komentaras
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė telefonu paaiškino, kad gandrai Lietuvoje – saugoma paukščių rūšis, panaikinti gandralizdį būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, išduodamas Vilniuje, kai pateikiamos labai rimtos, svarbios, argumentuotos priežastys.
Privačioje sodyboje gyvenančių gandrų lizdo be leidimo negali ardyti nei sodybos šeimininkas, nei svetimi žmonės. Kaimynai neturi teisės to reikalauti. Savavališkai ardyti gandralizdį draudžiama. Už tai gresia baudos.
Pasvarsčius, kad pikti žmonės gali gandrus nunuodyti, nušauti, agentūros vedėja priminė ir baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus.

Ar žinote?
Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga – net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia pavasarį grįždami į gimtuosius namus, ar rudenį skrisdami žiemoti, kur šilčiau.
Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą, jį atnaujina – neša šakas, žabus, velėnas, sausą žolę ir kitas „statybines“ medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
Vasarą net 80 proc. gandro raciono sudaro žiogai! Baltasis gandras gali išgyventi per 30 metų. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.
Baltasis gandras nuo seno laikomas šventu paukščiu, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti… Gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno.
Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • Kamilija Kasparaite

    Labai dekoju poniai Stasei Skutulienei, ponui Ivanauskui, Silutes seniunijai ir Pamario laikrasciui uz sios istorijos paviesinimu ir problemos sprendimu. Dar karta labai dekojame!

    Kamilija Kasparaite

    Įvertink: Thumb up 30 Thumb down 2

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės ligoninėje – keturi nauji gydytojai

Daugelis Lietuvos rajoninių ligoninių baiminasi, kad nebeliks gydytojų. Neva į provinciją jauni specialistai nevažiuoja. Tačiau VšĮ Šilutės ligoninės kolektyvą vien šiemet papildė 7 nauji gydytojai, keturi iš jų atvyko rugpjūtį. To nebuvo 20 metų Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad tokio gausaus kolektyvo papildymo Šilutės ligoninėje nebuvo daugiau kaip 20 metų. Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad veržlus ir šiuolaikiškas jaunimas sėkmingai įsilieja į ligoninės specialistų gretas, o vyresni kolegos noriai bendradarbiauja su jaunaisiais gydytojais. Anot D. Steponkaus, jaunam, vos

Bendruomeniniai namai – visiems

Šio mėnesio pabaigoje Žemaičių Naumiestyje laukiama įkurtuvių: oficialiai veiklą pradės bendruomeniniai šeimos namai. Kokių atsiras naujovių? Svarbiausia, ko gero, tai, kad šiuose namuose dirbantys specialistai bandys padėti visiems, kas kreipsis pagalbos. Tai namai – visiems Šilutės rajono gyventojams. Europos Sąjungos finansuojamų Šeimos namų steigimą ir plėtrą paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Savivaldybėms tai nieko nekainuoja. Tokių namų Lietuvoje jau pristeigta nemažai, kai kuriose savivaldybėse – ne po vienus. Veikla – padėti šeimoms spręsti krizines situacijas,

„Bėdų turgaus“ nebebus…

Edita Mildažytė daugeliui pažįstama iš Lietuvos televizijos laidos „Bėdų turgus“. Ji – šios laidos autorė ir vedėja, taip pat prodiuserė, labdaros projektų organizatorė. „Bėdų turgaus“ istorijos – apie ligų, vargo, bėdų prislėgtus žmones, kuriems ši laidos vedėja su komanda padėjo nors šiek tiek atsitiesti. Su garsia žurnaliste, renginių vedėja, garsia moterimi Edita MILDAŽYTE kalbėjomės ne tik apie „Bėdų turgų“. – Tai kiek metų laidai „Bėdų turgus“? Ar joje dalyvavo Šilutės, Pagėgių krašto gyventojų? – Jau šešiolika. Tiek metų esu su

Kintuose nuskambėjo simfoninės muzikos festivalis Praėjusią savaitę išdidžiai nuvilnijo baigiamieji Kintų muzikos festivalio akordai.

Liepos 21-ąją prasidėjęs Kintų muzikos festivalis, kuris čia vyko jau šeštą kartą, iškilmingais muzikos garsais pasibaigė rugpjūčio 4-ąją, penktadienį. Kiekvieno koncerto vakarą sukvietęs daugybę žmonių, festivalio uždarymo koncertas vos sutalpino visus norinčius pasiklausyti ir pamatyti pamėgtus jaunuosius muzikantus. Koncerte dalyvavo latvių smuiko virtuozė Kristine Balanas, grojo 2015 m. Kintų muzikos festivalyje suburtas tarptautinis jaunųjų muzikantų simfoninis orkestras, NIKO, dirigavo Martynas Stakionis ir Gediminas Gelgotas. Kintų muzikos festivalio direktorė Audra Juodeškienė padėkojo muzikantams, meno vadovui Gediminui Gelgotui, be kurio, anot festivalio