Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“

Nuo kairėje esančio ūkinio pastato kamino Pranas Kasparas gandrams įruošė patogų nuosavą būstą ant aukšto stulpo, tačiau gandrai pastovi ir ant atokiau matomo kaimyno namo naujo rausvos spalvos stogo bei palieka dėmių – tai ir įplieskė nesutarimų.

Laiškas iš užsienio
„Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu.
„Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet. Tačiau prieš dvejus metus gretimoje sodyboje įsikūręs kaimynas įspėjo senelį, kad gandrų neliktų, nes jie apdergia jo naują namo stogą. Mūsų senelis yra 77 metų. Kaimynas jam liepė lipti ant stogo ir nuvalyti gandro išmatas. Senelis pasisiūlė suvirinti trikampį, dėl kurio gandrai vengtų kaimyno namo stogo, tačiau to kaimynas atsisakė. Paskambinusi močiutė papasakojo, kad kaimynas su seneliu neva bendravęs labai nepagarbiai. Esą senelis naktimis neužmiega ir svarsto, kad gandralizdžio turi nelikti, nes slegia nesutarimai su kaimynu. Juk gandras sugrįžęs pavasarį neras savo lizdo!
Mūsų seneliai visus 50 metų gražiai sutarė su kaimynais, net eidavo į vestuves. Gal naujasis kaimynas mano, kad, vaikams ir anūkams išvykus gyventi į užsienį, su senais žmonėmis galima elgtis kaip nori? Gandralizdis turi iškilti! Žinome, kad jų naikinti negalima. Prašome pagalbos, nes esame susirūpinę dėl senelių sveikatos ir savijautos“, – tokių minčių laiške pateikė Kamilija Kasparaitė.
Gandralizdyje – trys jaunikliai
Penktadienį kartu su Šilutės seniūno pavaduotoju Algirdu Ivanausku nuvykome į Grabupius. Kasparų sodybos ilgai ieškoti nereikėjo.Tujų gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėtą sodybą iš kitų išskyrė ant betoninio buvusio elektros linijos stulpo su metaliniu pagrindu sukrautas didelis gandralizdis, jame stovėjo trys šiųmečiai gandriukai. A. Ivanauskas prisiminė, kad seniūnija padėjo žmogui gauti ir pastatyti šį stulpą specialiai gandrams, o metalinį pagrindą ant stulpo sumeistravęs pats sodybos šeimininkas. Stulpas su gandrų namais stovi šalia ūkinio pastato, gal pora metrų nuo tvoros, kuri skiria Kasparų ir naujųjų kaimynų (Tujų g. 6) sodybas.
Garbaus amžiaus P. Kasparas pasakojo, kad iš pradžių gandrai krovę lizdą ant jų ūkinio pastato kamino. Žmogus supratęs, kad reikia pagalbos. Pagelbėjus Šilutės seniūnijai, surastas, atvežtas ir pastatytas senas nebereikalingas elektros stulpas, teko padaryti lizdo „pamatus“. Lietuvos nacionaliniu paukščiu vadinamam gandrui nauji „namai“ patiko.
Gretimoje sodyboje, kurios namą nuo gandralizdžio skiria gal 30 metrų, vyksta remontas. Stogas jau perdengtas. Gandras kartais pastovi ant jų naujai užkloto namo stogo, žinoma, ten palikdamas baltomis dėmėmis virstančių išmatų. Garbaus amžiaus P. Kasparas ir jo žmona sakė nenorintys pyktis su kaimynais. Tačiau ką daryti? Gal prieš dvi savaites senolis lipo ir ilgu šepečiu valė jį… Esą valyti liepęs kaimynas, kuris reikalauja, kad gandralizdžio neliktų.

Reginos ir Prano Kasparų sodyboje esančiame gandralizdyje – trys šiųmečiai gandrų jaunikliai.

„Ganau aš jį… Kai tik pamatau, bėgu…“ – pasakojo senolis, kaip nuo gandro viešnagės saugo kaimynų stogą. Žmona įsiterpė, kad kaimynas kategoriškai reikalauja, jog čia, gyvenvietėje, gandralizdžio neliktų. Esą gandrai teršia gamtą, aplinką… „Dabar, kai lizde trys gandriukai, tebūna. Bet kai išskris…“ – kalbėjo garbaus amžiaus vyras, tarsi susitaikęs su kaimyno reikalavimu.
P. Kasparas išsitraukė mažytį bloknotuką: 2012 metais gandras pradėjo kurtis ant ūkinio pastato kamino, ten ant grotelių lipino ir pradėjo nešti žabus, o jie vis krito… „Sakau, ką tu, vargše, vargsi. Padėjo Algirdas Ivanauskas, su jo pagalba pastatėme šį betoninį stulpą, suvirinau lizdui laikyti pagrindą, bet tą patį rudenį gandrai nieko ten nepasidarė. 2013 metais gandriukų neturėjo, 2014 metais buvo tik 1, 2015 metais – du, 2016 metais – 4 turėjo, tris užaugino. Šiais metais iš keturių štai trys lizde stovi. Ketvirta vada. Jau dideli, suaugusieji gandrai netrukus parskris, maisto vaikams parneš“, – pasakojo sodybos šeimininkas, o jo žmona pridūrė, kad jaunikliai jau dideli, greitai skraidys. „Kai išmoksta skraidyti, jų čia nebūna. Atlekia tik atsisveikinti, rugpjūčio 24 dieną, per šventą Baltramiejų, kuris vadinamas gandrų išskridimo diena. Atlekia, ratą apsuka, sparnais pamojuoja…“ – kalbėjo moteris.
Lietuvoje minima ir kovo 25-oji – Gandrinės, tai gandrų parskridimo diena.
Pasiteiravus, ar 77 metų P. Kasparas valė kaimyno namo stogą, žmogus atsakė: „O kur dingsi? Gerai, kad aplink tvarkomą namą yra stovai, lipau, pasiėmęs šepetį su 3 metrų ilgio kotu, kibiru vandens…“
A. Ivanauskas sakė, kad gandrais sodyboje pasirūpinta gerai, jie turi lizdą, kurio negalima liesti. Mat gandras – laukinis paukštis, gali skraidyti, pastovėti kur panorėjęs, sodybos šeimininkas už gandrą neatsako, nes tai ne kokios naminės vištos, žąsys, ne avis, kitas koks naminis gyvulys ar gyvūnas.
Kitoje pusėje, ant kitos sodybos ūkinio pastato stogo abiejų galų, matyti baltos spalvos dėmių – ten gandrai pastovėdavę, tačiau kaimynai nieko nesako, džiaugiasi, kai gandrai ir po kiemą pavaikšto, po daržus.
Kaimynų namuose nebuvo, tad nepavyko pasikalbėti. „Šiemet tai gandrai jau iškris, o kaip bus kitąmet? Turi šio lizdo nelikti, tegul styro tik stulpas, nenorime su kaimynais pyktis“, – kalbėjo P. Kasparas, tačiau A. Ivanauskas patikino, kad lizdo naikinti negalima. Jeigu kaimynai dar bandys drumsti ramybę, įsikiš seniūnija.
Reginos ir Prano Kasparų sūnus Darius, dukros Skaidrė ir Audronė, 5 anūkai ir 1 proanūkė yra išvykę į užsienį.

Specialisto komentaras
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė telefonu paaiškino, kad gandrai Lietuvoje – saugoma paukščių rūšis, panaikinti gandralizdį būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, išduodamas Vilniuje, kai pateikiamos labai rimtos, svarbios, argumentuotos priežastys.
Privačioje sodyboje gyvenančių gandrų lizdo be leidimo negali ardyti nei sodybos šeimininkas, nei svetimi žmonės. Kaimynai neturi teisės to reikalauti. Savavališkai ardyti gandralizdį draudžiama. Už tai gresia baudos.
Pasvarsčius, kad pikti žmonės gali gandrus nunuodyti, nušauti, agentūros vedėja priminė ir baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus.

Ar žinote?
Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga – net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia pavasarį grįždami į gimtuosius namus, ar rudenį skrisdami žiemoti, kur šilčiau.
Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą, jį atnaujina – neša šakas, žabus, velėnas, sausą žolę ir kitas „statybines“ medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
Vasarą net 80 proc. gandro raciono sudaro žiogai! Baltasis gandras gali išgyventi per 30 metų. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.
Baltasis gandras nuo seno laikomas šventu paukščiu, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti… Gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno.
Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • Kamilija Kasparaite

    Labai dekoju poniai Stasei Skutulienei, ponui Ivanauskui, Silutes seniunijai ir Pamario laikrasciui uz sios istorijos paviesinimu ir problemos sprendimu. Dar karta labai dekojame!

    Kamilija Kasparaite

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo