Juknaičių šventė su dovana Lietuvai

„Su gimtadieniu, Lietuva!“ Po šių žodžių į saulėtą dangaus mėlynę pakilo Lietuvos vėliavos spalvų balionai: geltoni, žali, raudoni. Tokią dovaną Lietuvai, kitąmet minėsiančiai 100 metų jubiliejų, šeštadienį pasiuntė Juknaičių seniūnijos ir bendruomenių šventės šeimininkai. Mat tradicinė Juknaičių šventė „Visada jauni“ kitais metais vyks jau po valstybės jubiliejaus, po Vasario 16-osios.

Piliakalnių metai paminėti ant Juknaičių Alkos kalno.

Šie metai Lietuvoje – Tautinio kostiumo, Piliakalnių metai ir, žinoma, artėjančio Lietuvos šimtmečio sutiktuvės. Būtent šios temos ir buvo pagrindinės juknaitiškių kasmetinėje šventėje „Visada jauni“, šiemet dar pavadintai „Ką kalneliai byloja“.
Ant Alkos kalnelio
Galbūt retas pamariškis žino, kad šalia Juknaičių yra Alkos kalnas, aukščiausia Šilutės rajone vieta. Tiesa, tas aukštis – tik 33 metrai virš jūros lygio, sovietmečiu jį gerokai aparė ir sumažino. Pasakojama, kad ant šio kalno buvęs aukuras ir kunigaikščio rūmai, tačiau, žmonėms apsikrikštijus, senieji dievai įnirtę ir per puotą žmonės bei pastatai su trenksmu kalne prasmegę… Esama ir kitokių istorijų.
Kai šventės dalyvių eisena atėjo ant Alkos kalnelio, čia jau liepsnojo laužas, plevėsavo Juknaičių seniūnijos vėliava, kurioje pavaizduota žirgas ir sakalas. Keliasdešimt žmonių su dainingomis vietos moterimis užtraukė: „Vai ko nusižvengei, bėrasai žirgeli“, „Ant kalno mūrai“. Dešimtmetė Deimantė Krasnovaitė, pasipuošusi Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais, šišioniškių tarme paporino apie Alkos kalną (mokytoja Rasa Gailiuvienė). Nuo laužo užsidegę fakelus, šventės dalyviai sugrįžo į Juknaičių parką, prie ežerėlio, kur seniūnas Alfredas Gaubys, bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė su jaunimu nuo kalno parsineštais fakelais uždegė laužą, pakelta Juknaičių vėliava.
Šventės vedantieji Jūratė Šukienė ir Vygantas Stoškus, taip pat pasipuošę Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais, pasidžiaugė šių rūbų grožiu ir papasakojo, kuo jie išskirtiniai.
Žiūrovų rinkosi vis daugiau.
Iškilmės
Juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, dovanų atvežęs šermukšnio sodinuką. Garbė pasirašyti Juknaičių Garbės knygoje šiemet buvo suteikta Juknaičių pagrindinės mokyklos direktorei Violetai Šimelionienei bei Juknaičių seniūnijos žemės ūkio specialistui Vytautui Barkauskui. Į šventę atvykęs Zigmantas Dokšas Europietiškiausios šeimos nominaciją įteikė Mildai ir Viktorui Daubarams iš Kanteriškių kaimo.
Darniausia daugiavaike šeima paskelbta Vitalijos ir Tado Gečų, kurie augina vaikus Jokūbą, Ievą ir Arną. Šeimą apdovanojo Violeta ir Alvidas Šimelioniai. Šeimos galva nedalyvavo – Tadas Gečas išvykęs į galiūnų konkursą, kur, anot ponios Violetos, pelnęs garbingą vietą.
Gražiausios sodybos iškaba šiemet teko Jūratei ir Dmitrijui Stanišauskams, įsikūrusiems Žirgo gatvėje.
Pagerbta ir gražią asmeninę sukaktį atšventusi „Juknaičių“ vyresnio amžiaus žmonių šokių kolektyvo vadovė Loreta Margarita Černeckienė bei konkursuose pergales pelnantis visas šokių kolektyvas. Salos etnokultūros ir informacijos centro Rusnėje direktorė Birutė Servienė įteikė padėkas seniūnui, bendruomenės pirmininkei ir gražiai šventei vadovavusiems J. Šukienei ir V. Stoškui. Šis centras rūpinasi kultūros skaida Rusnės, Juknaičių ir Usėnų seniūnijose.
Šoko Juknaičių pagrindinės mokyklos moksleiviai, o netrukus prasidėjo „Draugystės suktinis“ su kolektyvo „Juknaičiai“ šokėjais bei svečiais iš Bikavėnų – atvyko liaudiškos muzikos kapela „Lolytė“ (vadovas Kazys Budrys).
Vėliau linksmino grupė „Vairas“, šilutiškių grupė „Prieskonis“ (vadovas V. Stoškus).
Kiemeliuose
Juknaičių bendruomenės palapinėje stalą puošė didelis sūris ir kitų vaišių. Šalia įsikūrusi Pašyšių bendruomenė į drugelio formos pastatytą „lėkštę“ sukrovė margaspalvių keksiukų, virė šiupinį su aviena, Leitgirių kiemelyje moterys aiškino, kad esančios iš ten, kur giria, tai ant stalo buvo gausybė moterų kepinių – grybų, riešutų ir kitokių miško gėrybių, čia irgi kūrenosi laužas, apie kruopynės puodą sukosi šeimininkės.
Iš Ventės atvykę vyrai maišė didžiulį žuvienės katilą. Helmutas Jokaitis priminė, kad ventiškiai Žuvienės virimo čempionate laurus skynė… Žmonės iš Kūgelių kaimo ne kugelį kepė, o bulvinius blynus, kurie čirškėjo tokioje didelėje keptuvėje, kad apie ją sukosi trys moterys, o vietoms dar kelioms būtų užtekę. Viena Kūgelių kaimo šeimininkė šalia kepė ant iešmo pamautus du paukščius. Kaip įprasta, „Berštų“ medžiotojų klubo puode, kuriame telpa per 120 litrų, kunkuliavo sriuba su stirniena ir bebro šlaunele. Taip aiškino Birutė Jankauskienė, medžiotojo žmona, mokinti skaniai patiekti žvėrieną.
Buvo gardžių vaišių, netrūko ir valgytojų. Juk buvo ir sporto rungčių. Visus nurungė Leitgirių sportininkai, antri liko svečiai iš Ventės, trečia vieta atiteko Pašyšių komandai.
Lauko žaidimų kampelis vaikams buvo… su ilga eilute.
Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia