Jos didenybės Muzikos paviliota

FONDASGegužės 19 d. Hugo Šojaus dvaro konferencijų ir koncertų salėje vyks vakaras-koncertas „Gyventi muzika“. Koncertas skirtas Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės kūrybinio kelio ir veiklos Šilutėje 20-mečiui. Koncerto pavadinimas taikliai atspindi Liudmilos asmenybę – dirbti tai, kuo gyvena.

Šiemet išleistame didžiulės apimties 2 tomų leidinyje „Asmenybės“ tarp daugiau kaip 2000 1990-2015 metais labiausiai nusipelniusių asmenybių net du puslapiai skirti Meno mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės asmenybei, jos pasiekimams ir svarbiems biografijos faktams.

Šiemet išleistame didžiulės apimties 2 tomų leidinyje „Asmenybės“ tarp daugiau kaip 2000 1990-2015 metais labiausiai nusipelniusių asmenybių net du puslapiai skirti Meno mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės asmenybei, jos pasiekimams ir svarbiems biografijos faktams.

Su muzika nuo vaikystės
Liudmilą muzika paviliojo dar vaikystėje. Jos mama turėjusi retą žemo tembro balsą – kontraltą – ir svajojo tapti dainininke. Likimas lėmė tą svajonę įgyvendinti Liudmilai. Pamėgusi muziką nedvejodama su ja eina per gyvenimą. Meile muzikai uždegė ir savo vaikus.
Namuose nuolat skambėjo muzika, su vaikais subūrė šeimyninį kamerinį ansamblį, kuris yra vykęs net į Vokietiją. Nenuostabu, kad namuose, kur nuolat skamba muzika, o mama dirba mokytoja, vaikai Lukas, Emilija ir Skaistė muzikos mokėsi Šilutės vaikų meno mokykloje. Abejonių jiems nebuvo ir renkantis profesiją.
Vyriausias sūnus Lukas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atlikimo meno magistro studijų programos studentas ir dirba Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniame pučiamųjų orkestre. Jauniausia dukra Skaistė grojimo fortepijonu profesinių įgūdžių mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Skaistė yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų Slovakijoje, Kroatijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje laureatė. Vidurinioji dukra Emilija taip pat mokėsi Šilutės meno mokykloje. Nors dabar ji studijuoja Tarptautiniame universitete anglų kalbą, jos gyvenime taip pat gausu muzikos.
Atsidavimas su atsaku
Atsidavusios darbui mokytojos siekis yra mokiniams skiepyti meilę muzikai, o gabiausius paruošti įvairiems konkursams. 1995 m. pavasarį pradėjusi dirbti Šilutės rajono vaikų meno mokykloje, L. Kašėtienė įskiepijo meilę muzikai ir išugdė daug muzikalių vaikų. Jos ugdytiniai yra per 40 regioninių, respublikinių ir tarptautinių konkursų diplomantai ir laimėtojai. Jos ugdytinius sėkmė lydėjo visuose nacionaliniuose Balio Dvariono ir kituose konkursuose. Visų pasiekimų išvardinti čia negalėsime dėl nedidelės laikraščio apimties.
Mokytoja didžiuojasi Kasparo Mikužio ir Mildos Daunoraitės laimėjimais tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, sėkmingais jų koncertais Lietuvoje ir Europoje. Milda Daunoraitė gegužės pradžioje Stokholme vykusiame tarptautiniame muzikos konkurse laimėjo pirmąją vietą, o Kasparas Mikužis tapo laureatu tarptautiniame pianistų konkurse Košice. Sėkmė lydėjo L. Kašėtienės ugdytinius kovo mėnesį vykusiame fortepijoninių duetų konkurse Sankt Peterburge. Mildos Daunoraitės ir Kasparo Mikužio fortepijoninis duetas laimėjo pirmąją, Lauros Birbalaitės ir Gabrielės Paužuolytės – antrąją vietas.
Pamario kraštui garbė, kad Kasparo Mikužio, Mildos Daunoraitės, Skaistės Kašėtaitės vardai bus įrašyti netrukus pasirodysiančioje knygoje „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“. Šių gabių vaikų pasiekimams išvardinti taip pat reikėtų ne vienos laikraščio pastraipos. Priminsime, kad K. Mikužis ir M. Daunoraitė yra jaunieji virtuozai, M. Sogny tarptautinio SOS TALENTS fondo globotiniai, nuolat koncertuojantys Paryžiuje, Ženevoje, kituose Europos miestuose. Jų pasirodymą 2012 m. Batumio (Gruzija) koncertų salėje transliavo tarptautinis „Mezzo“ kanalas. Šio koncerto globėjais buvo Lietuvos ir Gruzijos prezidentai Valdas Adamkus ir Michailas Saakašvili. Tais pačiais metais jaunieji atlikėjai koncertavo pasauliniame Nobelio taikos premijos laureatų aukščiausio lygio susitikime Varšuvoje.

Liudmila Kašėtienė (centre) su savo ugdytiniais Milda Daunoraite, Kasparu Mikužiu, Laura Birbalaite ir Gabriele Paužuolyte.

L. Kašėtienės mokiniai renkasi studijas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, garsina mūsų kraštą muzikiniais laimėjimais, yra daugybės šalies ir tarptautinių konkursų dalyviai bei laureatai, muzikuoja kartu su garsiais muzikos atlikėjais, pasirodo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos prestižinėje scenoje, kurioje įprastai skamba profesionali muzika, atliekama muzikos virtuozų iš įvairiausių pasaulio šalių.
Įvertinimas
2011 m. Liudmilos Kašėtienės profesinė veikla auklėjant jaunąją kartą, jos aktyvus dalyvavimas renginiuose, socialinėse akcijose, viešajame kultūriniame gyvenime, šiuolaikiškas muzikinių sumanymų įgyvendinimas, Pamario krašto garsinimas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, muzikinės kultūros puoselėjimas ir aktualinimas tarp jaunosios kartos atstovų buvo įvertintas „Lietuvininkų vilties“ premija. Šiek tiek anksčiau – 2007 m. – ji pelnė Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ premiją, jai įteikta LRT akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ metų nominacija „Šviesiausi metų mokytojai“, apdovanota III tarptautinio jaunųjų atlikėjų konkurso „Grandus ad Parnassum“ Kaune specialiuoju prizu ir diplomu už profesionalumą.
Vakaro-koncerto „Gyventi muzika“ metu koncertuos L. Kašėtienės dabartiniai ir buvę ugdytiniai. Žavės svečių iš Vilniaus klarnetų kvartetas „Bad reed“. Vakaro metu netrūks staigmenų, kurias parengė jos didenybė Muzika.

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite