Jos didenybė vasaros uoga – vyšnia

Vyšnios – mėgstamos ir laukiamos vasaros uogos, be kurių tradicinė lietuviška vasara sunkiai įsivaizduojama. Kas neturi  savo sode, šių uogų ieško prekybos centruose.  Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad jau  liepos pradžioje naujas vyšnių derlius pasiekė prekybos vietas. 

„Pirkėjai labai laukia šviežio derliaus uogų, todėl nuolat bendradarbiaujame tiek su vietiniais, tiek ir užsienio tiekėjais, kad galėtume užtikrinti platų jų asortimentą. Kol lietuviškų vyšnių reikia palaukti, naujojo derliaus uogos į parduotuves jau atkeliauja iš Vengrijos. Tai, kad lietuviai noriai į savo krepšelius deda šios rūšies uogas, rodo ir pardavimų duomenys: paprastai per sezoną nuperkama apie 70 tūkst. kilogramų vyšnių“, – teigia V. Budrienė.

Pasak komunikacijos vadovė, vasarą paklausios būna ir braškės, trešnės, šilauogės. Šviežių uogų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo apie 20 proc.

Vyšnios valgomos ne tik vienos, iš jų gaminami įvairiausi kompotai, sultys, verdamos uogienės, jomis gardinami pyragai ir kiti desertai. Vyšnios yra ne tik skanios, bet ir itin naudingos organizmui. Jose gausu vitaminų bei antioksidantų. Be to, vyšnias įtraukus į racioną gali pagerėti miego kokybė.

Į Europą atnešė paukščiai

Prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė pasakoja, kad vyšnios pirmiausia augo derlingose vietovėse tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Į Europą greičiausiai jas atnešė paukščiai. Pirmieji šias uogas pradėjo auginti senovės graikai, vėliau jomis susižavėjo romėnai, kurie vis didino užauginamą jų skaičių. XV a. sukultūrintos naminės vyšnios paplito visoje Europoje, o nuo XVII a. šios uogos pasiekė ir Ameriką.

J. Sabaitienė sako, kad į kasdienį racioną vyšnias įtraukti labai paprasta. Vyšnios dažnai derinamos su šokoladu, jomis gardinami įvairūs tortai, pyragai, keksiukai, iš vyšnių gaminami ir gaivūs sorbetai ar ledai. Šios uogos puikiai tinka įvairioms vaisių salotoms, jos derinamos su natūraliu jogurtu ir granola, blyneliais, vafliais. Iš vyšnių verdamos uogienės, džemai, netgi gaminami padažai ar salsos, kurios yra derinamos prie įvairių mėsos patiekalų.

Gerina miego kokybę, puikiai tinka sportuojantiems

Vyšnios, priklausomai nuo rūšies, gali būti nuo ryškiai iki tamsiai raudonos, beveik juodos spalvos. Tačiau nepriklausomai nuo veislės – šios uogos yra labai maistingos ir organizmą stipriai aprūpinančios skaidulomis, vitaminais bei antioksidantais. Be to, vyšniose yra mažai kalorijų. Viename puodelyje uogų tėra 97 kalorijos, todėl jos puikiai tinka tiems, kurie meta svorį, o reguliarus jų vartojimas padeda kovoti su antsvoriu.

Vyšnios pasižymi vitaminų C, A ir K, kalio, magnio ir kalcio gausa.  Be to, jose galima rasti ir natūralaus melatonino – medžiagos, kurios vartojimas gerina miego kokybę. Ekspertė teigia, kad reguliarus vyšnių vartojimas gerina širdies darbą, mažina su senėjimu susijusius procesus. Jas valgyti itin sveika sportuojantiems, mat vyšniose esančios gerosios medžiagos pagreitina raumenų atsistatymą bei sumažina fizinio krūvio sukeltą raumenų skausmą.

J. Sabaitienė pateikia vištienos salotų su vyšniomis bei gaivinančio kokteilio receptų.

Vištienos salotos su vyšniomis

Jums reikės keptos, kubeliais supjaustytos vištienos krūtinėlės, saujos špinatų, 1 puodelio susmulkinto „Gorgonzola“ sūrio, saujos susmulkintų šviežių vyšnių, 1 puodelio susmulkintų graikinių riešutų, šlakelio aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus, šlakelio raudonojo vyno acto, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų.

Gaminimas: sudėkite špinatus į didelį salotų dubenį. Ant viršaus dėkite vištieną, sūrį, vyšnias ir graikinius riešutus. Gautą mišinį pagardinkite druska, pipirais, aliejumi ir actu. Viską gerai sumaišykite.

Glotnutis su vyšniomis ir bananais

Jums reikės 300 g vyšnių, 150 g natūralaus jogurto, banano, ½ arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto.

Gaminimas: visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir sutrinkite. Jeigu norisi vėsiau – į gėrimą galite įdėti ledo kubelių. Skanaus!

Vaida Budrienė 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite