Jonas Jatautas dūrė pirštu į biurokratų ataskaitą ir pareiškė…

Nužudyta socialinė darbuotoja. Du maži vaikai mirė įmesti į šulinį. Šeši vaikai atgabenti į ligoninę, nes per šalčius gyveno nešildomame name. Trys vaikai per gaisrą žuvo liepsnose… Pernai Šilutės rajone dėl girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje policija sulaukė 933 pranešimų, tai 360 tokių įvykių daugiau negu 2014 metais. Šilutės rajone yra 258 socialinės rizikos šeimos, jose auga 580 vaikų. Ar rajono valdžiai tikrai rūpi šios šeimos, jų vaikai?

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Audra Barauskienė (pirma iš kairės) pripažįsta, kad socialinių darbuotojų kaita yra didelė – vos 4 iš 15 dirba nuo 2007 metų, o per tą laiką pasikeitė net 22 moterys.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Audra Barauskienė (pirma iš kairės) pripažįsta, kad socialinių darbuotojų kaita yra didelė – vos 4 iš 15 dirba nuo 2007 metų, o per tą laiką pasikeitė net 22 moterys.

Ar tikrai rūpi?
Jonas JATAUTAS, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys:
– Vaikų aukos absurdiškos ir nežmoniškos. Turime žvelgti į problemų socialines šaknis. Jei ko nors nesieki, tai ir priemonių nereikia ieškoti, ir atsakomybės neužsikrauni.
Jokia valdžia rajone per 15 pastarųjų metų nekėlė sau uždavinio nuosekliai ir kryptingai mažinti rizikos šeimų skaičių. Ar galima jį sumažinti? Taip. Ar galima jį likviduoti? Deja, ne. Žmogaus prigimtis kartais yra nevaldoma. Joje tūno ir angelas, ir žvėris.
Ką daryti su vaikais rizikos šeimose? Žiauraus elgesio su vaikais atvejais gali būti apribojamos tėvystės teisės (LR Civilinis kodeksas, str. 3.180). Kad išvengus vaikų luošinimo ir žūties šeimose, turi efektyviai veikti socialinės tarnybos, kurios atsiskaito už savo darbą Savivaldybės administracijai, o ši – rajono Tarybai. Ar jos veikia efektyviai? Tai viena medalio pusė. Kita pusė medalio: ar tarnybų įžvalgos verčia politikus sukti galvas, kaip pasiekti apčiuopiamų rezultatų, mažinant socialinės rizikos augimą iš esmės?
Per penkerius mėnesius Taryboje dar neteko svarstyti nedarbo, skurdo bei užimtumo problemų, siejant jas su investicijų pritraukimu į darbo vietų ir naujų verslų kūrimą, švietimo, kultūros ir sveikatos priežiūros aktualijų.

Rajono Tarybos narys Jonas Jatautas žeria kritikos, kad apie socialinę globą ir paramą valdžios ataskaitose rašoma gražiai, tam pritariama nesigilinus, o realybė yra kitokia ir pavojingesnė.

Rajono Tarybos narys Jonas Jatautas žeria kritikos, kad apie socialinę globą ir paramą valdžios ataskaitose rašoma gražiai, tam pritariama nesigilinus, o realybė yra kitokia ir pavojingesnė.

Iš savivaldybės administracijos 2014 m. veiklos ataskaitos: „Per paskutiniuosius metus socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas, kuris organizuojamas nuo 2007 metų, vyksta sklandžiai, tačiau analizuojant statistinius duomenis matyti, kad socialinės rizikos šeimų daugėja. Sudėtinga išskirti šio proceso priežastis, kadangi tai lemia jų visuma. Vis tik manytume, kad socialinės rizikos šeimų gausėjimą daugiausiai lemia nedarbas, skurdas, užimtumo stoka, jaunėjantys ar net nepilnamečiai asmenys, tampantys tėvais. Taip pat stebima tendencija, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą patenka asmenys, patys užaugę socialinės rizikos šeimose ar valstybinėse vaikų globos institucijose.”
Iki pernai vykusių savivaldos rinkimų dirbusi rajono Taryba pritarė administracijos ataskaitai, bet tuo ir apsiribojo. Siūlau dabartinei rajono Tarybai tuo neapsiriboti ir pareikalauti iš administracijos konkrečių pasiūlymų, kaip nuosekliai ir kryptingai mažinti socialinės rizikos šeimų skaičių savivaldybėje.

Padidino atlyginimus
Socialinių darbuotojų etatų skaičių ir atlyginimus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiais metais algos padidintos: išskaičiavus mokesčius, galbūt sieks 450 eurų (minimali – 350 eurų). Socialinės rizikos šeimos, retai – sutuoktiniai, dažniausiai – sugyventiniai, nes vienišos motinos, oficialiai neturinčios vyro, gauna iš Savivaldybės didesnę piniginę paramą. Vaikučių šios „vienišosios“ turi ir po 3, 4, 5, 6 bei daugiau. Kuo vaikų daugiau, tuo didenė piniginė parama. Gali būti 400-500 eurų per mėnesį. Šeimų – vyrų ir žmonų – mažai, nes gyventi santuokoje finansiškai neapsimoka. Visi jie, kaip bepavadintume, ir maitinasi, ir girtauja iš mokesčių mokėtojų pinigų – jų vaikus irgi išlaiko ir išlaikys mokesčių mokėtojai, kurie, beje, turi ir patys išgyventi, ir savo vaikus užauginti, išmokyti, padėti atsistoti ant kojų. Tiesa, Lietuvoje nebe naujiena, kad pensininkai tėvai padeda išgyventi vaikams, anūkams, proanūkiams iš savo nedidelės pensijos… Galbūt jau galima viešai paklausti: ko galime tikėtis iš socialinės rizikos šeimoje augančių 7-8 vaikų? Galbūt jau galima suabejoti, ar nusipelno girtaujanti pora padėkos, kad į pasaulį paleido 7-8 vaikus. Dažnai tokių šeimų dukros eina motinos išmintu gyvenimo keliu.
Iš darbo išėjo 22 moterys

Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis teigia, kad vienai moteriai globoti 14-22 problematiškas šeimas yra nepakeliama našta – ministerija galėtų skirti lėšų dar bent 5 etatams išlaikyti, tuomet vienai socialinei darbuotojai tektų iki 13 socialinės rizikos šeimų.

Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis teigia, kad vienai moteriai globoti 14-22 problematiškas šeimas yra nepakeliama našta – ministerija galėtų skirti lėšų dar bent 5 etatams išlaikyti, tuomet vienai socialinei darbuotojai tektų iki 13 socialinės rizikos šeimų.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Audra Barauskienė, atsakinga už socialinių paslaugų teikimą, pripažino, kad šiuo metu rajone socialinės rizikos šeimas prižiūri ir globoja 15 darbuotojų. Šiame būrelyje tik 4 dirba nuo 2007 metų, kai seniūnijose buvo įsteigti tokie etatai. Tai Lina Juzaitienė (Vainutas), Jūratė Mockienė (Gardamas), Daiva Gicevičienė (Kintai), Eglė Vermontienė (Šilutė). Nuo 2007 metų iš socialinių darbuotojų pasitraukė 22 moterys, šiuo metu išeiti planuoja dar viena. Visos, išskyrus vieną socialinę pedagogę, turi universitete ar kolegijoje įgytą socialinio darbuotojo diplomą. Į šeimas važiuoja seniūnijų transportu arba nuosavu, kai mokama kompensacija. Dabar moterys vėl aprūpintos dujiniais balionėliais, jeigu tektų gintis. Jos atsakingos už 258 socialinės rizikos šeimas ir jose augančius 580 vaikų, nors šie skaičiai nuolat kinta. Moteriai tenka prižiūrėti nuo 14 iki 22 tokių šeimų – labai didelis krūvis.
Sausį Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis pateikė raštą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuriame teigia, jog vienas socialinis darbuotojas turėtų aptarnauti bent iki 13 problemiškų šeimų, tad mūsų rajone reikėtų didinti etatų skaičių nuo 15 iki 20, papildomai skiriant finansavimą dar 5 etatams išlaikyti. Primename, kad šie socialinių darbuotojų etatai yra finansuojami iš valstybės biudžeto.

Apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo
Gardamo seniūnijoje dirbanti Jūratė Mockienė globoja 15 problemiškų šeimų; 10 – Gardamo seniūnijoje, 5 – Švėkšnos seniūnijoje, iš viso jose auga 33 vaikai. „Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo kai kuriems padėtų, yra norinčių kabintis į gyvenimą, tačiau iš savo kišenės gydytis yra brangu“, – teigia J. Mockienė, dirbanti nuo 2007 metų. Beje, ji apie savo ateitį kalbėjo miglotai. Panašu, kad tėra svarbu turėti darbą netoli namų.
Juknaičių seniūnijoje Raimonda Gedrimaitė dirba 8 mėnesius, globoja 19 šeimų, jose auga 36 vaikai. Į šeimas važinėja asmeniniu trasportu, daugelyje prižiūrimų šeimų girtauja ir moteris, ir vyras, yra tokiose šeimose ir dirbančių suaugusiųjų. Socialinio darbo specialistė teigia, kad norinčių gydytis nuo alkoholizmo tikrai atsiratų, jeigu netektų mokėti tiek, kiek dabar nustatyta. Esą šie žmonės neturi tiek pinigų.
Dvejus metus 15 problemiškų šeimų globojanti Rusnės seniūnijos socialinė darbuotoja Birutė Knapkienė sakė, kad šiose šeimose yra 63 vaikai, šeimoje yra 3, 4, net 8 vaikai. Tačiau specialistė mano, kad priverstinis gydymas nuo alkoholizmo būtų naudingas ne visiems – daugelis vyrų ar moterų nepripažįsta, kad yra alkoholikai, jie įsitikinę, kad gali ir negirtauti, jeigu panorės. Iš 15 globojamų porų su vaikais tik trys yra santuokoje, 12 – sugyventiniai. Moterys ne tik girtauja, yra nesugebančių tvarkytis buityje, elgtis su vaikais, tačiau gavusios pinigų skuba puoštis.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 73

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite