Johaneso Bobrovskio 100-mečio garbei

Verbų sekmadienį Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo pirmasis tarptautinio vargonų muzikos festivalio „Vargonų muzika Vilkyškiuose 2017“ koncertas, skirtas vokiečių rašytojo, poeto, muziko Johaneso Bobrovskio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Johaneso Bobrovskio 100-metis minėtas Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje, kadangi rašytojo gyvenimas buvo susijęs su bažnyčia.

Tądien svečiai prieš renginį turėjo progą aplankyti J. Bobrovskio memorialinį darbo kambarį ir ekspoziciją, kurie įrengti Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos namuose.
Pasak tenykščio kunigo Mindaugo Kairio, aukojusio šventines Verbų pamaldas, simboliška ir prasminga ši šventė, mat ir J. Bobrovskio gyvenimas buvo susietas su bažnyčia. Jau vaikystėje jis atmintinai cituodavo Šventąjį Raštą, mokėjo giesmes. Karaliaučiuje lankė pamaldas skirtingose bažnyčiose, išmoko groti vargonais, giedojo katedros chore, paskatintas tėvų, įsijungė į krikščioniškąjį jaunimo judėjimą. Johanesas Bobrovskis itin aktyviai dalyvavo Išpažįstančios bažnyčios pamaldose, 1936 m. Bobrovskio šeima, priklausiusi Karaliaučiaus Maraunenhofo parapijai, gavo bendrą oficialų IB nario pažymėjimą Nr. 36.
Anot kunigo, svarbu žinoti tai, kad Johanesas Bobrovskis po 1945 m. balandžio 9 d. įvykio, kai nacių stovykloje buvo nužudytas liuteronų kunigas Ditrichas Bonhoferis, daugiau nebešventė.

Kunigas Mindaugas Kairys (centre su šeima) buvo pasveikintas gimtadienio proga.
Astos Andrulienės nuotr.

„Šiandien Johaneso Bobrovskio kūriniai yra išversti daugiau kaip į 30 pasaulio kalbų. Vilkyškių miestelio bažnyčios bokštas, gatvės vingis, senelių žodis ar panemunės ankstyvas rytas giliu įspūdžiu sugulė į J. Bobrovskio romanų ir eilėraščių eilutes. Visi šie įspūdžiai virsta dvasine atrama ir rašalu plunksnai. Džiaugiamės, kad tarp kūrybinių šio rašytojo polių pateko ir mūsų parapijos, miestelio, tautos ir valstybės istorinės patirties epizodai“, – kalbėjo kunigas Mindaugas Kairys.
Pasibaigus šventinėms pamaldoms, Turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė susirinkusius pakvietė nusikelti į praeitį, į 1989-uosius, kai Vilkyškių bažnyčioje buvo sandėliuojami grūdai. Filmuotoje medžiagoje matosi, kokia graudi ir apgailėtina buvo bažnyčios situacija. Keliauti laiku buvo pasiūlyta norint priminti, jog žmogui yra duota galių griauti ir kurti…

Koncerte įvairiais instrumentais grojo Saulius Petreikis, vargonavo Rimvydas Mitkus.

Pasak Ilonos Meirės, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos mokytojai ugdymo procesą sieja su J. Bobrovskio kūryba ir gyvenimu. Vyksta integruotos pamokos, įvairi kūrybinė veikla. Gimnazijos moksleiviai parodė programą apie kelionę siauruku, pagal romaną „Lietuviški fortepijonai“.
Šventinį minėjimą vainikavo multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio ir vargonininko Rimvydo Mitkaus koncertas.
Už festivalio koncertų organizavimą gėlėmis padėkota Laurai Motuzaitei–Kairienei, už Johaneso Bobrovskio vardo garsinimą ir atstovavimą Leipcigo knygų mugėje – Ilonai Meirei, už krašto istorijos išsaugojimą ir puoselėjimą bei įvairių visuomenių iniciatyvų skatinimą – Kristinai Blankaitei.
Gimimo dienos proga buvo pasveikintas kunigas Mindaugas Kairys.
Vilkyškių vargonų muzikos festivalio koncertas buvo vienas iš daugelio čionykščių renginių. Šiemet Vilkyškius paskelbus Mažosios kultūros sostine, sostinės vėliavnešiai, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Darius Jurkšaitis ir bendruomenės pirmininkė Laura Grodeckienė, ir šį karatą persirengę dvarininkais, susirinkusius kvietė dalyvauti ir kituose Mažosios kultūros sostinės renginiuose.
Renginyje dalyvavo viena iš Mažosios kultūros sostinės iniciatorių LR Seimo narė Goda Burokienė, kuri nuoširdžiai pasidžiaugė prasmingais Vilkyškių – Mažosios kultūros sostinės – renginiais.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia