Johaneso Bobrovskio 100-mečio garbei

Verbų sekmadienį Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo pirmasis tarptautinio vargonų muzikos festivalio „Vargonų muzika Vilkyškiuose 2017“ koncertas, skirtas vokiečių rašytojo, poeto, muziko Johaneso Bobrovskio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Johaneso Bobrovskio 100-metis minėtas Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje, kadangi rašytojo gyvenimas buvo susijęs su bažnyčia.

Tądien svečiai prieš renginį turėjo progą aplankyti J. Bobrovskio memorialinį darbo kambarį ir ekspoziciją, kurie įrengti Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos namuose.
Pasak tenykščio kunigo Mindaugo Kairio, aukojusio šventines Verbų pamaldas, simboliška ir prasminga ši šventė, mat ir J. Bobrovskio gyvenimas buvo susietas su bažnyčia. Jau vaikystėje jis atmintinai cituodavo Šventąjį Raštą, mokėjo giesmes. Karaliaučiuje lankė pamaldas skirtingose bažnyčiose, išmoko groti vargonais, giedojo katedros chore, paskatintas tėvų, įsijungė į krikščioniškąjį jaunimo judėjimą. Johanesas Bobrovskis itin aktyviai dalyvavo Išpažįstančios bažnyčios pamaldose, 1936 m. Bobrovskio šeima, priklausiusi Karaliaučiaus Maraunenhofo parapijai, gavo bendrą oficialų IB nario pažymėjimą Nr. 36.
Anot kunigo, svarbu žinoti tai, kad Johanesas Bobrovskis po 1945 m. balandžio 9 d. įvykio, kai nacių stovykloje buvo nužudytas liuteronų kunigas Ditrichas Bonhoferis, daugiau nebešventė.

Kunigas Mindaugas Kairys (centre su šeima) buvo pasveikintas gimtadienio proga.
Astos Andrulienės nuotr.

„Šiandien Johaneso Bobrovskio kūriniai yra išversti daugiau kaip į 30 pasaulio kalbų. Vilkyškių miestelio bažnyčios bokštas, gatvės vingis, senelių žodis ar panemunės ankstyvas rytas giliu įspūdžiu sugulė į J. Bobrovskio romanų ir eilėraščių eilutes. Visi šie įspūdžiai virsta dvasine atrama ir rašalu plunksnai. Džiaugiamės, kad tarp kūrybinių šio rašytojo polių pateko ir mūsų parapijos, miestelio, tautos ir valstybės istorinės patirties epizodai“, – kalbėjo kunigas Mindaugas Kairys.
Pasibaigus šventinėms pamaldoms, Turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė susirinkusius pakvietė nusikelti į praeitį, į 1989-uosius, kai Vilkyškių bažnyčioje buvo sandėliuojami grūdai. Filmuotoje medžiagoje matosi, kokia graudi ir apgailėtina buvo bažnyčios situacija. Keliauti laiku buvo pasiūlyta norint priminti, jog žmogui yra duota galių griauti ir kurti…

Koncerte įvairiais instrumentais grojo Saulius Petreikis, vargonavo Rimvydas Mitkus.

Pasak Ilonos Meirės, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos mokytojai ugdymo procesą sieja su J. Bobrovskio kūryba ir gyvenimu. Vyksta integruotos pamokos, įvairi kūrybinė veikla. Gimnazijos moksleiviai parodė programą apie kelionę siauruku, pagal romaną „Lietuviški fortepijonai“.
Šventinį minėjimą vainikavo multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio ir vargonininko Rimvydo Mitkaus koncertas.
Už festivalio koncertų organizavimą gėlėmis padėkota Laurai Motuzaitei–Kairienei, už Johaneso Bobrovskio vardo garsinimą ir atstovavimą Leipcigo knygų mugėje – Ilonai Meirei, už krašto istorijos išsaugojimą ir puoselėjimą bei įvairių visuomenių iniciatyvų skatinimą – Kristinai Blankaitei.
Gimimo dienos proga buvo pasveikintas kunigas Mindaugas Kairys.
Vilkyškių vargonų muzikos festivalio koncertas buvo vienas iš daugelio čionykščių renginių. Šiemet Vilkyškius paskelbus Mažosios kultūros sostine, sostinės vėliavnešiai, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Darius Jurkšaitis ir bendruomenės pirmininkė Laura Grodeckienė, ir šį karatą persirengę dvarininkais, susirinkusius kvietė dalyvauti ir kituose Mažosios kultūros sostinės renginiuose.
Renginyje dalyvavo viena iš Mažosios kultūros sostinės iniciatorių LR Seimo narė Goda Burokienė, kuri nuoširdžiai pasidžiaugė prasmingais Vilkyškių – Mažosios kultūros sostinės – renginiais.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti