Johanesas Bobrovskis ir Lietuva

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos kultūros institutu kovo 23 d. Leipcigo knygų mugėje atidarė nacionalinį Lietuvos stendą. Šioje knygų mugėje dalyvavo Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Šiemet, balandžio 9 d., sukanka 100 metų, kai Tilžėje gimė vokiečių kilmės rašytojas Johanesas Bobrovskis. Pagėgių krašto turizmo informacijos centras paskelbtas Johaneso Bobrovskio atstovybe Lietuvoje.

Rašytojo Johaneso Bobrovskio biustas.

Šis rašytojas buvo puikus Rytprūsių istorijos ir kultūros žinovas, savo kūriniuose įamžinęs baltiškąją pasaulėjautą, skaudžią Antrojo pasaulinio karo patirtį, tautų bei žmonių likimus. J. Bobrovskis buvo įsitikinęs, kad jo, kaip rašytojo, pareiga yra liudyti ir įspėti. 1965 m. kovo mėn. duodamas interviu jis teigia: ,,Rašau tam, kad savo krašto žmonėms, vokiečiams, papasakočiau tai, ko jie nežino. O jie daug nežino apie savo rytinius kaimynus“.
Knygų mugėje pristatytas keturių tomų leidinys ,,Johaneso Bobrovskio laiškai 1937-1965“. Leidinio autorius dr. Jochen Meyer – ilgametis Vokietijos literatūrinio archyvo Marbache rankraščių skyriaus vadovas ir J. Bobrovskio kūrybos gerbėjas. Todėl prie šio leidinio praleisti septyneri metai, anot autoriaus, ,,duoklė Bobrovskiui ir ateities kartoms“. Paviešinta apie 1200 laiškų, kurie atskleidžia J. Bobrovskio kūrybos ir gyvenimo realijas.
Fotografijų paroda
Kitas įdomus projektas, remiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, fotomenininko Artūro Valiaugos paroda ,,Johaneso Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų“. A. Valiauga fiksuodamas šio rašytojo kūrinių ir gyvenimo vietas, sukūrė konceptualią dokumentiką, kuri vedžioja parodos lankytojus Bobrovskio keliais Lietuvoje, Kaliningrado srityje, Vokietijoje. Įdomu tai, kad parodos autorius renkasi skirtingas vaizdinės kalbos formas, kurios sukurią daugiasluoksnį pasakojimą. Fotografijomis stengiamasi ne dokumentuoti teritorijas, bet užfiksuoti kraštovaizdį, kuris kadaise buvo kažkieno gimtinė ir namai. Taip subtiliai atskleidžiami įvykiai, kurie seniai baigėsi, bet yra svarbūs ir aktualūs šiandien.
Nacionalinėje Vokietijos bibliotekoje Leipcige įvyko Lauryno Katkaus, Ingo Schulze, Andreas Degen, Cornelius Hell, Helmut Bottiger pokalbis. Tai literatūros mokslų daktarai, kurie intensyviai gvildena Johaneso Bobrovskio kūrybą, verčia jo eiles bei apie jį rašo knygas. Kalbantis buvo siekiama išsiaiškinti rašytojo ryšius su Lietuva ir jų svarbą.
Nemuno žemupio kaimai – Vilkyškiai, Mociškiai, Bitėnai – ne kartą buvo įvardijami kaip J. Bobrovskio kūrybos stimulas, puikiai padėjęs rašytojui atskleisti sudėtingą Rytprūsių, ypatingai Klaipėdos krašto, likimą. Tarp susirinkusiųjų buvo ir Volker Koepp – žymus dokumentinių filmų vokiečių režisierius. Balandžio 5 d. dienos šviesą išvys jo kurtas filmas apie J. Bobrovskį ,,Jei gaučiau bent šiek tiek šlovės“. Filme įamžinta Sarmatijos žemė, taip pat ir Vilkyškiai: memorialinis rašytojo darbo kambarys, Friolichų giminei priklausęs gyvenamasis namas, siaurojo geležinkelio ekspozicija turizmo centre, Mociškiai, Bitėnai ir kiti J. Bobrovskio vaikystės kaimai bei vietos.
Seminaras Bobrovskiui
Kovo 24-26 d. akademija Baltica Sankelmarke organizavo tarptautinį mokslinį seminarą, skirtą rašytojo Johaneso Bobrovskio 100-osios gimimo metinėms. Į seminarą atvyko Berlyno Johaneso Bobrovskio draugijos nariai, asmeniškai rašytoją ir jo šeimą pažinoję asmenys, atstovai iš Lietuvos. Seminaro metu pristatytas akademijos Baltica Liubeke įkūrėjo, politologo, literato, tarpkultūrinio dialogo tarp Vokietijos ir Lietuvos iniciatorius dr. Dietmaro Albrecht leidinys ,,Graži gimtoji žemė. Pakeliui pas Bobrovskį“.
Kita seminaro veikla – radijo koliažas. Įrašais įvairiais aspektais atskleista J. Bobrovskio asmenybė – tėvas, vyras, rašytojas, muzikas, žmogus. Ypač įdomu buvo klausytis užfiksuotų Johanos Bobrovski – rašytojo žmonos, pasisakymų, pvz., ,,[…] svarbiausiai buvo būti kartu. Jis daug dirbo, keliavo, todėl kiekvienas buvimas su šeima buvo kažkas ypatingo, ypač vaikams […] Kai pasakiau, kad su vaikais reikia pradėti kalbėti apie tikybą, jis man atsakė, kad tai nepadės, reikia būti pavyzdžiu“.
Doc. dr. Dalia Bukauskaitė, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto katedros vedėja, skaitė pranešimą ,,Bobrovskis ir Lietuva“. Pranešimas sužavėjo seminaro dalyvius. Šiai jaunai mokslininkei pavyko subtiliai atskleisti rašytojo ryšius su Lietuva: geografiniai ir giminystės ryšiai, persipynusi vokiečių ir lietuvių kultūra Rytprūsiuose, knygos (asmeninė kruopščiai rinkta biblioteka), lietuviški motyvai (folkloras, dainos, kalba).
J. Bobrovskio kūryba sudėtinga, tačiau tai puikus idėjų ir saviraiškos šaltinis menininkams.
Grafikė Susanne Theumer seminare pristatė savo darbų knygą ,,Keliautojas“ (,,Der Wanderer“ 2016). Knygoje žymiausi J. Bobrovskio eilėraščiai, kuriuos menininkė išreiškė vaizdų kalba. Paklausta apie kūrybos procesą, ji atsakė: ,,labai paprasta – skaitai, o vaizdai patys ateina…“

Fotografo Artūro Valiaugos paroda Leipcige.

Laurynas Katkus ir Ilona Meirė Nacionalinėje Vokietijos bibliotekoje Leipcige.

Grafikos darbams dramatiškumo suteikia neatsitiktinai pasirinktos spalvos: juoda ir balta. Aktualiausiu diskusijų objektu tapo grafikės sukurtas J. Bobrovskio portretas, išreiškiantis poeto melancholiškumą, gyvenimo dramas ir asmenybės dvilypumą. Seminaro metu pristatytas ir grafikės vyro Carsten Theumer sukurtas proginis medalis, skirtas J. Bobrovskio100-jų gimimo metinių sukakčiai.
Baigiamojoje diskusijos ,,Johanesas Bobrovskis – kas išlieka?“ dalyje pasisakė Johaneso Bobrovskio atstovybės Lietuvoje atstovė Ilona Meirė: apžvelgta bendra situacija Lietuvoje ir nuveikti per pastaruosius penkerius metus darbai.
Džiugu, kad suvokta rašytojo J. Bobrovskio literatūrinio palikimo reikšmė Lietuvos valstybės raidos istorijai, o kultūriniame gyvenime Lietuvoje ir Vokietijoje jis užima vis svarbesnę vietą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos palaikymas yra puikus įrodymas, kad mažos iniciatyvos ,,padaro neįmanoma įmanomu“. Ypatingai seminaro dalyvius nustebino Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos vykdoma švietimo politika ,,Žmogus nėra aritmetinis vidurkis“.

Balandžio 9 d. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje 15.00 val. vyks atminties popietė ir vargonų muzikos festivalio ,,Vargonų muzika Vilkyškiuose 2017“ pirmasis koncertas, skirtas Johaneso Bobrovskio 100-osios gimimo metinėms paminėti. Maloniai kviečiame dalyvauti.

VšĮ Pagėgių krašto turizmo
informacijos centras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji. Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa. „Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku

Kviečia prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės kviečia gyventojus prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių ir bendradarbiaujant su policija užkirsti kelią nusikalstamumui gyvenamojoje aplinkoje. Kodėl naudinga prisijungti prie Saugios kaimynystės grupės? Atsakymas – žmonėms sudaromos sąlygos būti ne atskirais individais, gyvenančiais bendruomenėse, o tapti atsakingais bendruomenių nariais, kurie išklausę ir supratę vieni kitų problemas bei poreikius, bendradarbiaudami su policija ir savivalda, gali padėti vieni kitiems įveikti įvairus sunkumus. Teisėsauga ne visada gali operatyviai reaguoti ir pasirūpinti visuomenės saugumu, tačiau kaimynai, sukdamiesi

Kaip šilutiškė Gabrielė sėkmės paukštę pagavo…

„Esu Gabrielė Alkimavičiūtė. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, studijuoju Socialinių mokslų kolegijoje skaitmenines komunikacijas. Gimiau ir užaugau Šilutėje, baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją…“ – taip laiške „Pamariui“ prisistatė viena iš Lietuvos studenčių, per vasaros atostogas dalyvavusi Southwestern Advantage studentų programoje ir padirbėjusi Amerikoje. Spausdiname interviu su ja. – Iš kur tas sumanymas vykti už Atlanto ir dirbti ten visą vasarą? – Pirmą kartą apie šią programą sužinojau iš savo draugo Manto, kuris paklausė, ar norėčiau važiuoti į Ameriką. Visą gyvenimą svajojau apie

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.