Johanesas Bobrovskis ir Lietuva

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos kultūros institutu kovo 23 d. Leipcigo knygų mugėje atidarė nacionalinį Lietuvos stendą. Šioje knygų mugėje dalyvavo Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Šiemet, balandžio 9 d., sukanka 100 metų, kai Tilžėje gimė vokiečių kilmės rašytojas Johanesas Bobrovskis. Pagėgių krašto turizmo informacijos centras paskelbtas Johaneso Bobrovskio atstovybe Lietuvoje.

Rašytojo Johaneso Bobrovskio biustas.

Šis rašytojas buvo puikus Rytprūsių istorijos ir kultūros žinovas, savo kūriniuose įamžinęs baltiškąją pasaulėjautą, skaudžią Antrojo pasaulinio karo patirtį, tautų bei žmonių likimus. J. Bobrovskis buvo įsitikinęs, kad jo, kaip rašytojo, pareiga yra liudyti ir įspėti. 1965 m. kovo mėn. duodamas interviu jis teigia: ,,Rašau tam, kad savo krašto žmonėms, vokiečiams, papasakočiau tai, ko jie nežino. O jie daug nežino apie savo rytinius kaimynus“.
Knygų mugėje pristatytas keturių tomų leidinys ,,Johaneso Bobrovskio laiškai 1937-1965“. Leidinio autorius dr. Jochen Meyer – ilgametis Vokietijos literatūrinio archyvo Marbache rankraščių skyriaus vadovas ir J. Bobrovskio kūrybos gerbėjas. Todėl prie šio leidinio praleisti septyneri metai, anot autoriaus, ,,duoklė Bobrovskiui ir ateities kartoms“. Paviešinta apie 1200 laiškų, kurie atskleidžia J. Bobrovskio kūrybos ir gyvenimo realijas.
Fotografijų paroda
Kitas įdomus projektas, remiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, fotomenininko Artūro Valiaugos paroda ,,Johaneso Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų“. A. Valiauga fiksuodamas šio rašytojo kūrinių ir gyvenimo vietas, sukūrė konceptualią dokumentiką, kuri vedžioja parodos lankytojus Bobrovskio keliais Lietuvoje, Kaliningrado srityje, Vokietijoje. Įdomu tai, kad parodos autorius renkasi skirtingas vaizdinės kalbos formas, kurios sukurią daugiasluoksnį pasakojimą. Fotografijomis stengiamasi ne dokumentuoti teritorijas, bet užfiksuoti kraštovaizdį, kuris kadaise buvo kažkieno gimtinė ir namai. Taip subtiliai atskleidžiami įvykiai, kurie seniai baigėsi, bet yra svarbūs ir aktualūs šiandien.
Nacionalinėje Vokietijos bibliotekoje Leipcige įvyko Lauryno Katkaus, Ingo Schulze, Andreas Degen, Cornelius Hell, Helmut Bottiger pokalbis. Tai literatūros mokslų daktarai, kurie intensyviai gvildena Johaneso Bobrovskio kūrybą, verčia jo eiles bei apie jį rašo knygas. Kalbantis buvo siekiama išsiaiškinti rašytojo ryšius su Lietuva ir jų svarbą.
Nemuno žemupio kaimai – Vilkyškiai, Mociškiai, Bitėnai – ne kartą buvo įvardijami kaip J. Bobrovskio kūrybos stimulas, puikiai padėjęs rašytojui atskleisti sudėtingą Rytprūsių, ypatingai Klaipėdos krašto, likimą. Tarp susirinkusiųjų buvo ir Volker Koepp – žymus dokumentinių filmų vokiečių režisierius. Balandžio 5 d. dienos šviesą išvys jo kurtas filmas apie J. Bobrovskį ,,Jei gaučiau bent šiek tiek šlovės“. Filme įamžinta Sarmatijos žemė, taip pat ir Vilkyškiai: memorialinis rašytojo darbo kambarys, Friolichų giminei priklausęs gyvenamasis namas, siaurojo geležinkelio ekspozicija turizmo centre, Mociškiai, Bitėnai ir kiti J. Bobrovskio vaikystės kaimai bei vietos.
Seminaras Bobrovskiui
Kovo 24-26 d. akademija Baltica Sankelmarke organizavo tarptautinį mokslinį seminarą, skirtą rašytojo Johaneso Bobrovskio 100-osios gimimo metinėms. Į seminarą atvyko Berlyno Johaneso Bobrovskio draugijos nariai, asmeniškai rašytoją ir jo šeimą pažinoję asmenys, atstovai iš Lietuvos. Seminaro metu pristatytas akademijos Baltica Liubeke įkūrėjo, politologo, literato, tarpkultūrinio dialogo tarp Vokietijos ir Lietuvos iniciatorius dr. Dietmaro Albrecht leidinys ,,Graži gimtoji žemė. Pakeliui pas Bobrovskį“.
Kita seminaro veikla – radijo koliažas. Įrašais įvairiais aspektais atskleista J. Bobrovskio asmenybė – tėvas, vyras, rašytojas, muzikas, žmogus. Ypač įdomu buvo klausytis užfiksuotų Johanos Bobrovski – rašytojo žmonos, pasisakymų, pvz., ,,[…] svarbiausiai buvo būti kartu. Jis daug dirbo, keliavo, todėl kiekvienas buvimas su šeima buvo kažkas ypatingo, ypač vaikams […] Kai pasakiau, kad su vaikais reikia pradėti kalbėti apie tikybą, jis man atsakė, kad tai nepadės, reikia būti pavyzdžiu“.
Doc. dr. Dalia Bukauskaitė, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto katedros vedėja, skaitė pranešimą ,,Bobrovskis ir Lietuva“. Pranešimas sužavėjo seminaro dalyvius. Šiai jaunai mokslininkei pavyko subtiliai atskleisti rašytojo ryšius su Lietuva: geografiniai ir giminystės ryšiai, persipynusi vokiečių ir lietuvių kultūra Rytprūsiuose, knygos (asmeninė kruopščiai rinkta biblioteka), lietuviški motyvai (folkloras, dainos, kalba).
J. Bobrovskio kūryba sudėtinga, tačiau tai puikus idėjų ir saviraiškos šaltinis menininkams.
Grafikė Susanne Theumer seminare pristatė savo darbų knygą ,,Keliautojas“ (,,Der Wanderer“ 2016). Knygoje žymiausi J. Bobrovskio eilėraščiai, kuriuos menininkė išreiškė vaizdų kalba. Paklausta apie kūrybos procesą, ji atsakė: ,,labai paprasta – skaitai, o vaizdai patys ateina…“

Fotografo Artūro Valiaugos paroda Leipcige.

Laurynas Katkus ir Ilona Meirė Nacionalinėje Vokietijos bibliotekoje Leipcige.

Grafikos darbams dramatiškumo suteikia neatsitiktinai pasirinktos spalvos: juoda ir balta. Aktualiausiu diskusijų objektu tapo grafikės sukurtas J. Bobrovskio portretas, išreiškiantis poeto melancholiškumą, gyvenimo dramas ir asmenybės dvilypumą. Seminaro metu pristatytas ir grafikės vyro Carsten Theumer sukurtas proginis medalis, skirtas J. Bobrovskio100-jų gimimo metinių sukakčiai.
Baigiamojoje diskusijos ,,Johanesas Bobrovskis – kas išlieka?“ dalyje pasisakė Johaneso Bobrovskio atstovybės Lietuvoje atstovė Ilona Meirė: apžvelgta bendra situacija Lietuvoje ir nuveikti per pastaruosius penkerius metus darbai.
Džiugu, kad suvokta rašytojo J. Bobrovskio literatūrinio palikimo reikšmė Lietuvos valstybės raidos istorijai, o kultūriniame gyvenime Lietuvoje ir Vokietijoje jis užima vis svarbesnę vietą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos palaikymas yra puikus įrodymas, kad mažos iniciatyvos ,,padaro neįmanoma įmanomu“. Ypatingai seminaro dalyvius nustebino Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos vykdoma švietimo politika ,,Žmogus nėra aritmetinis vidurkis“.

Balandžio 9 d. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje 15.00 val. vyks atminties popietė ir vargonų muzikos festivalio ,,Vargonų muzika Vilkyškiuose 2017“ pirmasis koncertas, skirtas Johaneso Bobrovskio 100-osios gimimo metinėms paminėti. Maloniai kviečiame dalyvauti.

VšĮ Pagėgių krašto turizmo
informacijos centras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia