Jeigu vėluoji grąžinti paskolą, gali likti be nieko

Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri padėtų bankams greitai susitvarkyti su paskolų negrąžinančiais klientais. Šias paskolas bankai galėtų parduoti, jas supirkusieji pasinaudotų  „Europos pasu“ ir galėtų veikti visoje Europoje, apeidami šalyse galiojančias tvarkas. Iš paskolų neįstengiančių grąžinti asmenų jie bemat atimtų ir užstatytą bankui turtą.  

Lietuvos vartotojų gynimo organizacija skelbia, kad tai pagalba bankams, Europoje būtų sukurta negrąžintų paskolų rinka. Į šią rinką ateitų pirmiausia iš JAV paskolų supirkėjai, kurie veiktų konkrečioje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje, tačiau jiems negaliotų toje valstybėje taikomi reikalavimai, tvarkos, valstybės institucijos jų nekontroliuotų. Tokiems paskolas supirkusiems galiotų tvarkos tik ten, kur jie būtų įregistravę savo veiklą, įsteigę savo įmonę. Superkamos iš bankų būtų tik tos paskolos, kurių jas gavusieji dėl įvairių priežasčių nesugeba grąžinti, vėluoja grąžinti ar jau sukaupė negrąžintų paskolų skolą. Skelbiama, kad Lietuvos bankai tokių negrąžintų paskolų turi per  330 mln. eurų, jos sudaro 3,6 proc. visų namų ūkiams suteiktų paskolų.

Vartotojų gynimo organizacija siūlomą direktyvą vertina neigiamai, nes joje pasigenda net ir menkos apsaugos paskolų neįstengiantiems grąžinti bankų klientams. O tokie saugikliai esą būtini. Siūloma, kad skolų supirkėjai savo veiklą įregistruotų toje ES valstybėje, kurioje siekia veikti, tuomet jiems būtų taikoma tos valstybės nustatyta kontrolė ir priežiūra. Be to, Europos šalyse paskolos gavėjas skolininku laikomas, jeigu bankui tris mėnesius iš eilės nesumoka jokių įnašų. Siūloma direktyva tai pakeistų: bankas, vos nesulaukęs įnašo, galėtų tokią paskolą parduoti, tad nebūtų gilinamasi, kodėl stringa paskolos grąžinimas, niekas nesigilintų į skolininko gyvenimo aplinkybes, kitas svarbias priežastis. Ir Lietuvą galbūt pasiektų laiškai iš tolimos pasaulio valstybės, iš ten veikiančio negrąžintų paskolų supirkėjo, kuris praneštų, kad parduodamas bankui užstatytas turtas – namas, butas, miškas, žemė ir t.t. Tai padidintų Lietuvoje skurdą, socialinę atskirtį.

Verta prisiminti, kad prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei, daug paskolas paėmusių Lietuvos gyventojų skubėjo išvykti į užsienį, kad iš ten gaunamo uždarbio galėtų grąžinti bankui paimtas paskolas. Pasitaikė ir pertraukų atsiskaitant su bankais, tačiau buvo galimybė aiškintis, tartis ir tęsti paskolos grąžinimą vėliau. Jeigu tuomet būtų galiojusi tokia paskolų supirkimo rinka, daugelis žmonių Lietuvoje jau būtų netekę bankui užstatyto turto, net jeigu, pavyzdžiui, butas ar namas buvo vienintelė gyvenamoji vieta visai šeimai su keliais vaikais.

Tikėkimės, kad Seimas šią Europos Komisijos siūlomą direktyvą įvertins atsižvelgęs į didelį žemiau skurdo ribos gyvenančių šalies žmonių skaičių ir vis didėjančią socialinę atskirtį.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus