Jeigu vėluoji grąžinti paskolą, gali likti be nieko

Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri padėtų bankams greitai susitvarkyti su paskolų negrąžinančiais klientais. Šias paskolas bankai galėtų parduoti, jas supirkusieji pasinaudotų  „Europos pasu“ ir galėtų veikti visoje Europoje, apeidami šalyse galiojančias tvarkas. Iš paskolų neįstengiančių grąžinti asmenų jie bemat atimtų ir užstatytą bankui turtą.  

Lietuvos vartotojų gynimo organizacija skelbia, kad tai pagalba bankams, Europoje būtų sukurta negrąžintų paskolų rinka. Į šią rinką ateitų pirmiausia iš JAV paskolų supirkėjai, kurie veiktų konkrečioje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje, tačiau jiems negaliotų toje valstybėje taikomi reikalavimai, tvarkos, valstybės institucijos jų nekontroliuotų. Tokiems paskolas supirkusiems galiotų tvarkos tik ten, kur jie būtų įregistravę savo veiklą, įsteigę savo įmonę. Superkamos iš bankų būtų tik tos paskolos, kurių jas gavusieji dėl įvairių priežasčių nesugeba grąžinti, vėluoja grąžinti ar jau sukaupė negrąžintų paskolų skolą. Skelbiama, kad Lietuvos bankai tokių negrąžintų paskolų turi per  330 mln. eurų, jos sudaro 3,6 proc. visų namų ūkiams suteiktų paskolų.

Vartotojų gynimo organizacija siūlomą direktyvą vertina neigiamai, nes joje pasigenda net ir menkos apsaugos paskolų neįstengiantiems grąžinti bankų klientams. O tokie saugikliai esą būtini. Siūloma, kad skolų supirkėjai savo veiklą įregistruotų toje ES valstybėje, kurioje siekia veikti, tuomet jiems būtų taikoma tos valstybės nustatyta kontrolė ir priežiūra. Be to, Europos šalyse paskolos gavėjas skolininku laikomas, jeigu bankui tris mėnesius iš eilės nesumoka jokių įnašų. Siūloma direktyva tai pakeistų: bankas, vos nesulaukęs įnašo, galėtų tokią paskolą parduoti, tad nebūtų gilinamasi, kodėl stringa paskolos grąžinimas, niekas nesigilintų į skolininko gyvenimo aplinkybes, kitas svarbias priežastis. Ir Lietuvą galbūt pasiektų laiškai iš tolimos pasaulio valstybės, iš ten veikiančio negrąžintų paskolų supirkėjo, kuris praneštų, kad parduodamas bankui užstatytas turtas – namas, butas, miškas, žemė ir t.t. Tai padidintų Lietuvoje skurdą, socialinę atskirtį.

Verta prisiminti, kad prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei, daug paskolas paėmusių Lietuvos gyventojų skubėjo išvykti į užsienį, kad iš ten gaunamo uždarbio galėtų grąžinti bankui paimtas paskolas. Pasitaikė ir pertraukų atsiskaitant su bankais, tačiau buvo galimybė aiškintis, tartis ir tęsti paskolos grąžinimą vėliau. Jeigu tuomet būtų galiojusi tokia paskolų supirkimo rinka, daugelis žmonių Lietuvoje jau būtų netekę bankui užstatyto turto, net jeigu, pavyzdžiui, butas ar namas buvo vienintelė gyvenamoji vieta visai šeimai su keliais vaikais.

Tikėkimės, kad Seimas šią Europos Komisijos siūlomą direktyvą įvertins atsižvelgęs į didelį žemiau skurdo ribos gyvenančių šalies žmonių skaičių ir vis didėjančią socialinę atskirtį.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0

Vyriausybė nutarė dviem savaitėms pratęsti karantiną

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki balandžio 27 dienos, bei apsisprendė Velykų šventinį savaitgalį riboti gyventojų patekimą į visus šalies miestus. Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybės posėdyje taip pat informavo, kad keičiama kaukių ir kitų veido apdangalų dėvėjimo tvarka. Pasak A. Verygos, nuo balandžio 10 dienos viešose vietose prisidengti nosį ir burną bus privaloma. „Nurodyta viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tai yra veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Tai įsigaliotų nuo balandžio 10 dienos“, – Vyriausybės

Rekomendacijos, kaip sveikai maitintis karantino laikotarpiu

2020 m. balandžio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) karantino metu kviečia gyventojus, ypač sergančius lėtinėmis ligomis ir turinčius viršsvorio, labiau pasirūpinti tinkama mityba. Eidami į parduotuvę žmonės turėtų iš anksto susiplanuoti būsimus pirkinius ir atidžiai rinktis prekių krepšelį. Lietuvos dietologų draugija (LDD) parengė rekomendacijas, padėsiančias palaikyti karantino metu sveiką mitybą. Pirma, patariama prieš perkant maisto produktus būtinai pasidaryti maisto produktų sąrašą. Tai padės sutrumpinti laiką, praleistą parduotuvėje ir sumažins riziką užsikrėsti koronavirusu. Gyventojų prašoma vengti vartoti alkoholinius gėrimus, nes