Jeigu vėluoji grąžinti paskolą, gali likti be nieko

Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri padėtų bankams greitai susitvarkyti su paskolų negrąžinančiais klientais. Šias paskolas bankai galėtų parduoti, jas supirkusieji pasinaudotų  „Europos pasu“ ir galėtų veikti visoje Europoje, apeidami šalyse galiojančias tvarkas. Iš paskolų neįstengiančių grąžinti asmenų jie bemat atimtų ir užstatytą bankui turtą.  

Lietuvos vartotojų gynimo organizacija skelbia, kad tai pagalba bankams, Europoje būtų sukurta negrąžintų paskolų rinka. Į šią rinką ateitų pirmiausia iš JAV paskolų supirkėjai, kurie veiktų konkrečioje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje, tačiau jiems negaliotų toje valstybėje taikomi reikalavimai, tvarkos, valstybės institucijos jų nekontroliuotų. Tokiems paskolas supirkusiems galiotų tvarkos tik ten, kur jie būtų įregistravę savo veiklą, įsteigę savo įmonę. Superkamos iš bankų būtų tik tos paskolos, kurių jas gavusieji dėl įvairių priežasčių nesugeba grąžinti, vėluoja grąžinti ar jau sukaupė negrąžintų paskolų skolą. Skelbiama, kad Lietuvos bankai tokių negrąžintų paskolų turi per  330 mln. eurų, jos sudaro 3,6 proc. visų namų ūkiams suteiktų paskolų.

Vartotojų gynimo organizacija siūlomą direktyvą vertina neigiamai, nes joje pasigenda net ir menkos apsaugos paskolų neįstengiantiems grąžinti bankų klientams. O tokie saugikliai esą būtini. Siūloma, kad skolų supirkėjai savo veiklą įregistruotų toje ES valstybėje, kurioje siekia veikti, tuomet jiems būtų taikoma tos valstybės nustatyta kontrolė ir priežiūra. Be to, Europos šalyse paskolos gavėjas skolininku laikomas, jeigu bankui tris mėnesius iš eilės nesumoka jokių įnašų. Siūloma direktyva tai pakeistų: bankas, vos nesulaukęs įnašo, galėtų tokią paskolą parduoti, tad nebūtų gilinamasi, kodėl stringa paskolos grąžinimas, niekas nesigilintų į skolininko gyvenimo aplinkybes, kitas svarbias priežastis. Ir Lietuvą galbūt pasiektų laiškai iš tolimos pasaulio valstybės, iš ten veikiančio negrąžintų paskolų supirkėjo, kuris praneštų, kad parduodamas bankui užstatytas turtas – namas, butas, miškas, žemė ir t.t. Tai padidintų Lietuvoje skurdą, socialinę atskirtį.

Verta prisiminti, kad prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei, daug paskolas paėmusių Lietuvos gyventojų skubėjo išvykti į užsienį, kad iš ten gaunamo uždarbio galėtų grąžinti bankui paimtas paskolas. Pasitaikė ir pertraukų atsiskaitant su bankais, tačiau buvo galimybė aiškintis, tartis ir tęsti paskolos grąžinimą vėliau. Jeigu tuomet būtų galiojusi tokia paskolų supirkimo rinka, daugelis žmonių Lietuvoje jau būtų netekę bankui užstatyto turto, net jeigu, pavyzdžiui, butas ar namas buvo vienintelė gyvenamoji vieta visai šeimai su keliais vaikais.

Tikėkimės, kad Seimas šią Europos Komisijos siūlomą direktyvą įvertins atsižvelgęs į didelį žemiau skurdo ribos gyvenančių šalies žmonių skaičių ir vis didėjančią socialinę atskirtį.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po