Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

Garbė įžiebti Rambyno kalno šventinį aukurą suteikta šių metų Pagėgių krašto Garbės piliečio vardą pelniusiam architektui Martynui Purvinui.

ATNAUJINTA 2017.06.27.

Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti…

Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės darbo…“ Tas darbas būdavo… rinkti tuščius butelius ir tempti į čia specialiai tam reikalui įrengtas laikinas taros supirktuves – tokie tinklinės tvoros gardai būdavę sukalti, kur dėžes kraudavo. Jonas sakė apie 40 rublių taip užsidirdavęs, tų pinigų mokykliniams vadovėliams ir dar batams ar kokiam rūbui užtekdavę…

Trijų dienų festivalių ir lėbavimų prieš keliasdešimt metų nebeliko. Niekas į šventę varu nebevaro. Minių nebesusirenka į Rambyno Jonines. Užtat kas atvyksta, tie žino, kad čia gerokai senesnių laikų Joninių šventės tradicijos puoselėjamos – Martyną Jankų, Vydūną menančios… Čia vėl skamba chorų dainos ir giesmės, karaliauja folkloras, juntama lietuvybės kėlėjų dvasia.

Šventės pradžioje susirinkusius pasveikinęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis atkreipė dėmesį, kad ne vien susirinkusiųjų gausa svarbu. Organizatoriams svarbiau, kad Senojo Rambyno tradicijos gyvuotų ir puoselėjamos būtų. Ypač dabar!

Ar jau girdėjote? Rambyno Joninėms suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas!

Nuo šių metų čionykštė šventė vadinasi Joninės Mažojoje Lietuvoje. Pagėgių savivaldybės kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė paaiškino, kad Rambyno Joninės nesiorientuoja į pagoniškąsias šios šventės tradicijas: „Pagoniškas šventes tegul daro Kernavėje, kitur. Mes orientuojamės į M. Jankaus laikų Jonines, Lietuvybės puoselėjimą ir išsaugojimą. Kitais metais yra minčių čia rengti Mažosios Lietuvos jaunimo dainų šventę. Dar daug ką teks nuveikti…“

Šiemet aidėjo Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidas“ (vadovas Algirdas Šumskis), Šilutės vokiečių kilmės gyventojų „Heide“ choro (vad. Valteris Matulis) ir Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos jaunių choro (vad. Regina Pilkionienė ir Avelina Norkienė) dainos. Koncertą susivieniję chorai užbaigė Jurgio Zaerveino giesme „Lietuvninkai mes esam gimę…“. Kaip ir dera, skambant Mažosios Lietuvos himnu vadinamam kūriniui žiūrovai klausėsi ar bandė pritarti atsistoję.

Visų 5 Lietuvos regionų etnografiniai kolektyvai savo krašto tautinius kostiumus demonstravo ir apie jų detales papasakojo. Aukštaičiai – „Jorija“ atvyko iš Kėdainių (vadovė Regina Lukminienė), „Spigėns“ – iš Telšių (vad. Diana Bomblauskienė), „Lankupa“ – iš Vilkaviškio (vad. Daiva Ambrasaitė), Tiltų kaimo kapela – iš Trakų (vad. Nijolė Bižokienė) ir „Kamana“ iš Pagėgių (vadovė Aksavera Mikšienė). Beje, „Kamanos“ vadovė ir prikalbėjo bendraminčius iš kitų regionų į Rambyną atvykti, susitikusį juos visokiuose etnografų renginiuose.

Tai bent margumas tų tautinių drabužių, tai bent detalių įvairumas! Pamatyt vertėjo…

 

Jau 8 metai ištvermingiausi Rambyno šventės dalyviai trumpiausią metų naktį nemiega. Romantiškais takais ir keleliais susirinkusieji po vidurnakčio patraukia į Martyno Jankaus sodybą. Ten koks saviveiklinis teatras vaidina (šiemet tai buvo Trakų kultūros rūmų karališkasis teatras), muzikiniais intarpais naktį trumpina, kol ryto brėkšmai dangų nušvietus rasomis prausiamasi. Tada kiaušinienės pusryčiams patiekiama. Bet apie tai tik iš pasakojimų žinau, pats dar nė karto Rambyno Joninių aušros nesulaukiau…

Petro Skutulo fotopasakojimas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės. Kaip saugiai atsiskaityti telefonu?

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ar banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.  „Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji nėra išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Saugumas prasideda nuo paties

ESO pataria, kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti

elektros

Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių. Įsijungia elektrinį šildytuvą, grindinį šildymą ar kitą elektros prietaisą, norėdami palaikyti komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalijasi praktiniais patarimais. Pasirodo net ir per šalčius sąskaitas galima suvaldyti, jei imamasi paprastų, bet veiksmingų sprendimų. Namų sandarumas – pirmas žingsnis taupant Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka daugiau šildytis, – šilumos nuostoliai. Jei būstas nėra sandarus, net ir įjungus papildomą šildytuvą

Literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta rašytojui Dovydui Pancerovui

Pancerovas

Sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas iš Šilutės kilusiam rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.   Tarp 16 pretendentų „Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis

Ne visiems maisto produktams vieta šaldytuve

maistas šaldytuve

Lietuvoje trečdalis žmonių prisipažįsta maistą išmetantys bent kartą per savaitę ar net dažniau. Tai reiškia, kad dalis įsigytų produktų taip ir nepasiekia stalo. Dažnai taip nutinka dėl perpildyto ir netvarkingo šaldytuvo, kuriame pamirštami patiekalų likučiai ar produktai sugenda. Verta iš naujo įvertinti, kuriuos produktus iš tiesų būtina laikyti šaldytuve, o kam tinka ir spintelė arba sandėliukas. Pirmas žingsnis mažiau švaistant Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti maisto švaistymą – iš naujo apgalvoti, ką iš tiesų reikia laikyti šaldytuve. Daugelis produktų puikiai išsilaiko

Taip pat skaitykite