Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

Garbė įžiebti Rambyno kalno šventinį aukurą suteikta šių metų Pagėgių krašto Garbės piliečio vardą pelniusiam architektui Martynui Purvinui.

ATNAUJINTA 2017.06.27.

Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti…

Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės darbo…“ Tas darbas būdavo… rinkti tuščius butelius ir tempti į čia specialiai tam reikalui įrengtas laikinas taros supirktuves – tokie tinklinės tvoros gardai būdavę sukalti, kur dėžes kraudavo. Jonas sakė apie 40 rublių taip užsidirdavęs, tų pinigų mokykliniams vadovėliams ir dar batams ar kokiam rūbui užtekdavę…

Trijų dienų festivalių ir lėbavimų prieš keliasdešimt metų nebeliko. Niekas į šventę varu nebevaro. Minių nebesusirenka į Rambyno Jonines. Užtat kas atvyksta, tie žino, kad čia gerokai senesnių laikų Joninių šventės tradicijos puoselėjamos – Martyną Jankų, Vydūną menančios… Čia vėl skamba chorų dainos ir giesmės, karaliauja folkloras, juntama lietuvybės kėlėjų dvasia.

Šventės pradžioje susirinkusius pasveikinęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis atkreipė dėmesį, kad ne vien susirinkusiųjų gausa svarbu. Organizatoriams svarbiau, kad Senojo Rambyno tradicijos gyvuotų ir puoselėjamos būtų. Ypač dabar!

Ar jau girdėjote? Rambyno Joninėms suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas!

Nuo šių metų čionykštė šventė vadinasi Joninės Mažojoje Lietuvoje. Pagėgių savivaldybės kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė paaiškino, kad Rambyno Joninės nesiorientuoja į pagoniškąsias šios šventės tradicijas: „Pagoniškas šventes tegul daro Kernavėje, kitur. Mes orientuojamės į M. Jankaus laikų Jonines, Lietuvybės puoselėjimą ir išsaugojimą. Kitais metais yra minčių čia rengti Mažosios Lietuvos jaunimo dainų šventę. Dar daug ką teks nuveikti…“

Šiemet aidėjo Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidas“ (vadovas Algirdas Šumskis), Šilutės vokiečių kilmės gyventojų „Heide“ choro (vad. Valteris Matulis) ir Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos jaunių choro (vad. Regina Pilkionienė ir Avelina Norkienė) dainos. Koncertą susivieniję chorai užbaigė Jurgio Zaerveino giesme „Lietuvninkai mes esam gimę…“. Kaip ir dera, skambant Mažosios Lietuvos himnu vadinamam kūriniui žiūrovai klausėsi ar bandė pritarti atsistoję.

Visų 5 Lietuvos regionų etnografiniai kolektyvai savo krašto tautinius kostiumus demonstravo ir apie jų detales papasakojo. Aukštaičiai – „Jorija“ atvyko iš Kėdainių (vadovė Regina Lukminienė), „Spigėns“ – iš Telšių (vad. Diana Bomblauskienė), „Lankupa“ – iš Vilkaviškio (vad. Daiva Ambrasaitė), Tiltų kaimo kapela – iš Trakų (vad. Nijolė Bižokienė) ir „Kamana“ iš Pagėgių (vadovė Aksavera Mikšienė). Beje, „Kamanos“ vadovė ir prikalbėjo bendraminčius iš kitų regionų į Rambyną atvykti, susitikusį juos visokiuose etnografų renginiuose.

Tai bent margumas tų tautinių drabužių, tai bent detalių įvairumas! Pamatyt vertėjo…

 

Jau 8 metai ištvermingiausi Rambyno šventės dalyviai trumpiausią metų naktį nemiega. Romantiškais takais ir keleliais susirinkusieji po vidurnakčio patraukia į Martyno Jankaus sodybą. Ten koks saviveiklinis teatras vaidina (šiemet tai buvo Trakų kultūros rūmų karališkasis teatras), muzikiniais intarpais naktį trumpina, kol ryto brėkšmai dangų nušvietus rasomis prausiamasi. Tada kiaušinienės pusryčiams patiekiama. Bet apie tai tik iš pasakojimų žinau, pats dar nė karto Rambyno Joninių aušros nesulaukiau…

Petro Skutulo fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima