Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

Garbė įžiebti Rambyno kalno šventinį aukurą suteikta šių metų Pagėgių krašto Garbės piliečio vardą pelniusiam architektui Martynui Purvinui.

ATNAUJINTA 2017.06.27.

Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti…

Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės darbo…“ Tas darbas būdavo… rinkti tuščius butelius ir tempti į čia specialiai tam reikalui įrengtas laikinas taros supirktuves – tokie tinklinės tvoros gardai būdavę sukalti, kur dėžes kraudavo. Jonas sakė apie 40 rublių taip užsidirdavęs, tų pinigų mokykliniams vadovėliams ir dar batams ar kokiam rūbui užtekdavę…

Trijų dienų festivalių ir lėbavimų prieš keliasdešimt metų nebeliko. Niekas į šventę varu nebevaro. Minių nebesusirenka į Rambyno Jonines. Užtat kas atvyksta, tie žino, kad čia gerokai senesnių laikų Joninių šventės tradicijos puoselėjamos – Martyną Jankų, Vydūną menančios… Čia vėl skamba chorų dainos ir giesmės, karaliauja folkloras, juntama lietuvybės kėlėjų dvasia.

Šventės pradžioje susirinkusius pasveikinęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis atkreipė dėmesį, kad ne vien susirinkusiųjų gausa svarbu. Organizatoriams svarbiau, kad Senojo Rambyno tradicijos gyvuotų ir puoselėjamos būtų. Ypač dabar!

Ar jau girdėjote? Rambyno Joninėms suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas!

Nuo šių metų čionykštė šventė vadinasi Joninės Mažojoje Lietuvoje. Pagėgių savivaldybės kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė paaiškino, kad Rambyno Joninės nesiorientuoja į pagoniškąsias šios šventės tradicijas: „Pagoniškas šventes tegul daro Kernavėje, kitur. Mes orientuojamės į M. Jankaus laikų Jonines, Lietuvybės puoselėjimą ir išsaugojimą. Kitais metais yra minčių čia rengti Mažosios Lietuvos jaunimo dainų šventę. Dar daug ką teks nuveikti…“

Šiemet aidėjo Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidas“ (vadovas Algirdas Šumskis), Šilutės vokiečių kilmės gyventojų „Heide“ choro (vad. Valteris Matulis) ir Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos jaunių choro (vad. Regina Pilkionienė ir Avelina Norkienė) dainos. Koncertą susivieniję chorai užbaigė Jurgio Zaerveino giesme „Lietuvninkai mes esam gimę…“. Kaip ir dera, skambant Mažosios Lietuvos himnu vadinamam kūriniui žiūrovai klausėsi ar bandė pritarti atsistoję.

Visų 5 Lietuvos regionų etnografiniai kolektyvai savo krašto tautinius kostiumus demonstravo ir apie jų detales papasakojo. Aukštaičiai – „Jorija“ atvyko iš Kėdainių (vadovė Regina Lukminienė), „Spigėns“ – iš Telšių (vad. Diana Bomblauskienė), „Lankupa“ – iš Vilkaviškio (vad. Daiva Ambrasaitė), Tiltų kaimo kapela – iš Trakų (vad. Nijolė Bižokienė) ir „Kamana“ iš Pagėgių (vadovė Aksavera Mikšienė). Beje, „Kamanos“ vadovė ir prikalbėjo bendraminčius iš kitų regionų į Rambyną atvykti, susitikusį juos visokiuose etnografų renginiuose.

Tai bent margumas tų tautinių drabužių, tai bent detalių įvairumas! Pamatyt vertėjo…

 

Jau 8 metai ištvermingiausi Rambyno šventės dalyviai trumpiausią metų naktį nemiega. Romantiškais takais ir keleliais susirinkusieji po vidurnakčio patraukia į Martyno Jankaus sodybą. Ten koks saviveiklinis teatras vaidina (šiemet tai buvo Trakų kultūros rūmų karališkasis teatras), muzikiniais intarpais naktį trumpina, kol ryto brėkšmai dangų nušvietus rasomis prausiamasi. Tada kiaušinienės pusryčiams patiekiama. Bet apie tai tik iš pasakojimų žinau, pats dar nė karto Rambyno Joninių aušros nesulaukiau…

Petro Skutulo fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite