Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

Garbė įžiebti Rambyno kalno šventinį aukurą suteikta šių metų Pagėgių krašto Garbės piliečio vardą pelniusiam architektui Martynui Purvinui.

ATNAUJINTA 2017.06.27.

Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti…

Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės darbo…“ Tas darbas būdavo… rinkti tuščius butelius ir tempti į čia specialiai tam reikalui įrengtas laikinas taros supirktuves – tokie tinklinės tvoros gardai būdavę sukalti, kur dėžes kraudavo. Jonas sakė apie 40 rublių taip užsidirdavęs, tų pinigų mokykliniams vadovėliams ir dar batams ar kokiam rūbui užtekdavę…

Trijų dienų festivalių ir lėbavimų prieš keliasdešimt metų nebeliko. Niekas į šventę varu nebevaro. Minių nebesusirenka į Rambyno Jonines. Užtat kas atvyksta, tie žino, kad čia gerokai senesnių laikų Joninių šventės tradicijos puoselėjamos – Martyną Jankų, Vydūną menančios… Čia vėl skamba chorų dainos ir giesmės, karaliauja folkloras, juntama lietuvybės kėlėjų dvasia.

Šventės pradžioje susirinkusius pasveikinęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis atkreipė dėmesį, kad ne vien susirinkusiųjų gausa svarbu. Organizatoriams svarbiau, kad Senojo Rambyno tradicijos gyvuotų ir puoselėjamos būtų. Ypač dabar!

Ar jau girdėjote? Rambyno Joninėms suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas!

Nuo šių metų čionykštė šventė vadinasi Joninės Mažojoje Lietuvoje. Pagėgių savivaldybės kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė paaiškino, kad Rambyno Joninės nesiorientuoja į pagoniškąsias šios šventės tradicijas: „Pagoniškas šventes tegul daro Kernavėje, kitur. Mes orientuojamės į M. Jankaus laikų Jonines, Lietuvybės puoselėjimą ir išsaugojimą. Kitais metais yra minčių čia rengti Mažosios Lietuvos jaunimo dainų šventę. Dar daug ką teks nuveikti…“

Šiemet aidėjo Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidas“ (vadovas Algirdas Šumskis), Šilutės vokiečių kilmės gyventojų „Heide“ choro (vad. Valteris Matulis) ir Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos jaunių choro (vad. Regina Pilkionienė ir Avelina Norkienė) dainos. Koncertą susivieniję chorai užbaigė Jurgio Zaerveino giesme „Lietuvninkai mes esam gimę…“. Kaip ir dera, skambant Mažosios Lietuvos himnu vadinamam kūriniui žiūrovai klausėsi ar bandė pritarti atsistoję.

Visų 5 Lietuvos regionų etnografiniai kolektyvai savo krašto tautinius kostiumus demonstravo ir apie jų detales papasakojo. Aukštaičiai – „Jorija“ atvyko iš Kėdainių (vadovė Regina Lukminienė), „Spigėns“ – iš Telšių (vad. Diana Bomblauskienė), „Lankupa“ – iš Vilkaviškio (vad. Daiva Ambrasaitė), Tiltų kaimo kapela – iš Trakų (vad. Nijolė Bižokienė) ir „Kamana“ iš Pagėgių (vadovė Aksavera Mikšienė). Beje, „Kamanos“ vadovė ir prikalbėjo bendraminčius iš kitų regionų į Rambyną atvykti, susitikusį juos visokiuose etnografų renginiuose.

Tai bent margumas tų tautinių drabužių, tai bent detalių įvairumas! Pamatyt vertėjo…

 

Jau 8 metai ištvermingiausi Rambyno šventės dalyviai trumpiausią metų naktį nemiega. Romantiškais takais ir keleliais susirinkusieji po vidurnakčio patraukia į Martyno Jankaus sodybą. Ten koks saviveiklinis teatras vaidina (šiemet tai buvo Trakų kultūros rūmų karališkasis teatras), muzikiniais intarpais naktį trumpina, kol ryto brėkšmai dangų nušvietus rasomis prausiamasi. Tada kiaušinienės pusryčiams patiekiama. Bet apie tai tik iš pasakojimų žinau, pats dar nė karto Rambyno Joninių aušros nesulaukiau…

Petro Skutulo fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 2,5 mln. eurų

Vyriausybės_taupymo_lakštai

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) vienuoliktos emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 2,5 mln. eurų, sudaryti 282 sandoriai. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per vienuolika emisijų gyventojai viso įsigijo VTL už 203,9 mln. eurų. Vienuoliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti birželio 3-17 d. Ši emisija bus išperkama 2025 m. birželio 18 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus.

Joninių ilgąjį savaitgalį policija neleis atsipalaiduoti

Tradicinė Rasos ir Joninių šventė būriais sutraukia pramogautojus. Visoje šalyje suintensyvėja eismas, miestuose, miesteliuose ir keliuose susidaro spūstys. Jau nuo pirmadienio policijos pareigūnai ruošiasi ilgajam savaitgaliui – stiprina patruliavimą. Birželio 21-ąją, penktadienį, bus vykdoma specialioji 24 valandų kontrolė. Nuo pirmadienio, birželio 17 dienos, policijos pareigūnai pradėjo vykdyti net dešimt dienų truksiančią sustiprintą vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolę, daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius

„Regitra“ paskelbė naują numerio ženklų seriją – patinkantį derinį ras ne tik „Matricos“ gerbėjai

Galima tikėti skaičių ar raidžių magija, galima netikėti, tačiau artimą, asmeninę ar simbolinę reikšmę turinčios ženklų kombinacijos kasdienybę truputį pagyvina ir netgi palengvina. Pavyzdžiui, ne eilės tvarka parinktus, o paties išsirinktus automobilio valstybinio numerio ženklus lengviau įsiminti. Tuo tarpu įmonėms, paženklinusioms visas turimas transporto priemones vienodų raidžių ar skaičių registracijos numerio deriniais, tampa paprasčiau administruoti autoparką. Birželio 18 d. „Regitra“ paskelbė 50 naujų numerio derinių automobiliams iš „N“ raidės, o elektromobilių ženklinimui bus išleista visiškai nauja serija EC. Taip pat

Skoniai iš Mažosios Lietuvos: nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ kviečia ragauti kafijos

Birželio 21-28 dienomis etnografiniame Mažosios Lietuvos regione pasklis kafijos aromatas! Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ ir kultūrinio paveldo arbatos ir kavos gamintojai „Dvaro kavos“ kviečia į „Vėtrungių ir kafijos dienas“. Visame Mažosios Lietuvos regione gyventojai ir keliautojai turės galimybę pasivaišinti autentišku lietuvininkų kulinarinio paveldo gėrimu, kuris gaminamas iš vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ir gardinamas pienu. Progų minėti Vėtrungių ir kafijos dienas 2024-aisiais yra net dvi! Pirmoji – 180-asis vėtrungių gimtadienis. 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios

Taip pat skaitykite