Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

Garbė įžiebti Rambyno kalno šventinį aukurą suteikta šių metų Pagėgių krašto Garbės piliečio vardą pelniusiam architektui Martynui Purvinui.

ATNAUJINTA 2017.06.27.

Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti…

Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės darbo…“ Tas darbas būdavo… rinkti tuščius butelius ir tempti į čia specialiai tam reikalui įrengtas laikinas taros supirktuves – tokie tinklinės tvoros gardai būdavę sukalti, kur dėžes kraudavo. Jonas sakė apie 40 rublių taip užsidirdavęs, tų pinigų mokykliniams vadovėliams ir dar batams ar kokiam rūbui užtekdavę…

Trijų dienų festivalių ir lėbavimų prieš keliasdešimt metų nebeliko. Niekas į šventę varu nebevaro. Minių nebesusirenka į Rambyno Jonines. Užtat kas atvyksta, tie žino, kad čia gerokai senesnių laikų Joninių šventės tradicijos puoselėjamos – Martyną Jankų, Vydūną menančios… Čia vėl skamba chorų dainos ir giesmės, karaliauja folkloras, juntama lietuvybės kėlėjų dvasia.

Šventės pradžioje susirinkusius pasveikinęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis atkreipė dėmesį, kad ne vien susirinkusiųjų gausa svarbu. Organizatoriams svarbiau, kad Senojo Rambyno tradicijos gyvuotų ir puoselėjamos būtų. Ypač dabar!

Ar jau girdėjote? Rambyno Joninėms suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas!

Nuo šių metų čionykštė šventė vadinasi Joninės Mažojoje Lietuvoje. Pagėgių savivaldybės kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė paaiškino, kad Rambyno Joninės nesiorientuoja į pagoniškąsias šios šventės tradicijas: „Pagoniškas šventes tegul daro Kernavėje, kitur. Mes orientuojamės į M. Jankaus laikų Jonines, Lietuvybės puoselėjimą ir išsaugojimą. Kitais metais yra minčių čia rengti Mažosios Lietuvos jaunimo dainų šventę. Dar daug ką teks nuveikti…“

Šiemet aidėjo Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidas“ (vadovas Algirdas Šumskis), Šilutės vokiečių kilmės gyventojų „Heide“ choro (vad. Valteris Matulis) ir Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos jaunių choro (vad. Regina Pilkionienė ir Avelina Norkienė) dainos. Koncertą susivieniję chorai užbaigė Jurgio Zaerveino giesme „Lietuvninkai mes esam gimę…“. Kaip ir dera, skambant Mažosios Lietuvos himnu vadinamam kūriniui žiūrovai klausėsi ar bandė pritarti atsistoję.

Visų 5 Lietuvos regionų etnografiniai kolektyvai savo krašto tautinius kostiumus demonstravo ir apie jų detales papasakojo. Aukštaičiai – „Jorija“ atvyko iš Kėdainių (vadovė Regina Lukminienė), „Spigėns“ – iš Telšių (vad. Diana Bomblauskienė), „Lankupa“ – iš Vilkaviškio (vad. Daiva Ambrasaitė), Tiltų kaimo kapela – iš Trakų (vad. Nijolė Bižokienė) ir „Kamana“ iš Pagėgių (vadovė Aksavera Mikšienė). Beje, „Kamanos“ vadovė ir prikalbėjo bendraminčius iš kitų regionų į Rambyną atvykti, susitikusį juos visokiuose etnografų renginiuose.

Tai bent margumas tų tautinių drabužių, tai bent detalių įvairumas! Pamatyt vertėjo…

 

Jau 8 metai ištvermingiausi Rambyno šventės dalyviai trumpiausią metų naktį nemiega. Romantiškais takais ir keleliais susirinkusieji po vidurnakčio patraukia į Martyno Jankaus sodybą. Ten koks saviveiklinis teatras vaidina (šiemet tai buvo Trakų kultūros rūmų karališkasis teatras), muzikiniais intarpais naktį trumpina, kol ryto brėkšmai dangų nušvietus rasomis prausiamasi. Tada kiaušinienės pusryčiams patiekiama. Bet apie tai tik iš pasakojimų žinau, pats dar nė karto Rambyno Joninių aušros nesulaukiau…

Petro Skutulo fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji. Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa. „Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku

Kviečia prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės kviečia gyventojus prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių ir bendradarbiaujant su policija užkirsti kelią nusikalstamumui gyvenamojoje aplinkoje. Kodėl naudinga prisijungti prie Saugios kaimynystės grupės? Atsakymas – žmonėms sudaromos sąlygos būti ne atskirais individais, gyvenančiais bendruomenėse, o tapti atsakingais bendruomenių nariais, kurie išklausę ir supratę vieni kitų problemas bei poreikius, bendradarbiaudami su policija ir savivalda, gali padėti vieni kitiems įveikti įvairus sunkumus. Teisėsauga ne visada gali operatyviai reaguoti ir pasirūpinti visuomenės saugumu, tačiau kaimynai, sukdamiesi

Kaip šilutiškė Gabrielė sėkmės paukštę pagavo…

„Esu Gabrielė Alkimavičiūtė. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, studijuoju Socialinių mokslų kolegijoje skaitmenines komunikacijas. Gimiau ir užaugau Šilutėje, baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją…“ – taip laiške „Pamariui“ prisistatė viena iš Lietuvos studenčių, per vasaros atostogas dalyvavusi Southwestern Advantage studentų programoje ir padirbėjusi Amerikoje. Spausdiname interviu su ja. – Iš kur tas sumanymas vykti už Atlanto ir dirbti ten visą vasarą? – Pirmą kartą apie šią programą sužinojau iš savo draugo Manto, kuris paklausė, ar norėčiau važiuoti į Ameriką. Visą gyvenimą svajojau apie

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.