Jauni specialistai renkasi Šilutės ligoninę

Pernai lapkričio mėnesį Šilutės ligoninėje pradėjo dirbti abdominalinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Olegas Deduchovas. Medikas atvyksta į Šilutę iš uostamiesčio, kur dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje abdominaliniu chirurgu ir endoskopuotoju. Pakalbintas vieno budėjimo Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriuje metu šmaikštauja, kad į Pamarį važiuoja tikrai ne dėl žvejybos, nors žvejoti jam ir patinka, deja, laiko šiam pomėgiui kol kas nelieka.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Olegas Deduchovas.

35 metų medikas gimė ir augo Kaune. Pasirinkti mediko kelią patarė tėvai, beje, pedagogai. Tuo keliu pasuko ir Olego brolis, sesuo.
Pokalbis su Olegu Deduchovu
Kiek metų atiduota mokslams?
Iš viso 13 metų: 6 studijų, 1 internatūros, dar 6 rezidentūrų, baigiau chirurgijos ir abdominalinės chirurgijos rezidentūras, turiu šių specialybių licencijas. Prieš trejetą metų stažavausi Vokietijos Heidelbergo ir Tiubingeno universitetinėse klinikose, Heidelbergo universitete apgyniau medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Iš tiesų daug metų praleista studijuojant. O kur įgijote patirties?
Chirurgui, siekiančiam kuo daugiau praktikos, nėra sunku jos įgyti – reikia tik noro. Patirties įgijau dirbdamas greitojoje medicinos pagalboje, Prienų ligoninėje, Kauno klinikose, naudinga buvo ir 4 metų rezidentūra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur sudarytos puikios sąlygos tobulėti jaunam specialistui, įvaldyti naujas technologijas. Čia išmokau atlikti endoskopinius skrandžio ir storosios žarnos tyrimus, kurie yra efektyviausias būdas užkirsti kelią susirgti onkologinėmis ligomis.
Kodėl pasirinkote Šilutę?
Dabar jau nieko nestebina, kad medikai esant poreikiui važiuoja konsultuoti į atokesnius Lietuvos rajonus ir net užsienį. Šilutės kraštą pasirinkau neatsitiktinai. Pagal gyventojų skaičių šis rajonas nusileidžia tik Klaipėdos miestui ir rajonui. Žinojau, kad Šilutės ligoninėje sudarytos geros darbo sąlygos, o skyriai, aprūpinti visa reikalinga šiuolaikine diagnostikos ir operacine technika, nenusileidžia Klaipėdai. Taip pat girdėjau iš kolegų, buvusių bendramokslių, kad vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus skatina šiuolaikinių gydymo metodų ligoninėje įdiegimą, pasiruošęs priimti jaunus specialistus.
Kokių naujovių gali tikėtis šilutiškiai?
Šilutės ligoninės chirurgai atlieka daugelį chirurginių operacijų, todėl planuoju susitelkti ties mane labiausiai dominančia sritimi – koloproktologija. Norėčiau priminti apie šiuo metu Šilutės ligoninėje vykdomą programą, kurios metu tiriami pacientai, turintys riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Atsiradus kraujavimui iš išangės, užkietėjus viduriams, mažėjant svoriui tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atlieka išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo. Jeigu rezultatas teigiamas, būtina atlikti fibrokolonoskopiją. Galėčiau produktyviai dirbti atlikdamas skrandžio ir storosios žarnos endoskopinius tyrimus, pilvo organų echoskopiją. Taip pat konsultuoju ligonius dėl tulžies pūslės ir latakų patologijos, pilvo sienos išvaržų, stemplės išvaržos ir gastroezofaginio refliukso, skrandžio ir žarnyno navikų, kitų chirurginių susirgimų.
Ar Jūsų praktikoje pasitaikė įsimintinų atvejų?
Kiekvienas atvejis chirurgui nėra eilinis. Aišku, yra tokių, kurie labiau įsimena. Vienas tokių susijęs ir su Šilutės ligonine. Garbaus amžiaus senjorei, sergančiai vėžiu, traumos metu plyšus kepenims prasidėjo vidinis kraujavimas. Tai nebuvo eilinė operacija. Teko pašalinti pusę kepenų, tačiau jausmas, kad buvo išsaugota močiutės gyvybė, ypatingas. Operacijos metu talkino gydytojas Vytautas Žvirblis. Kitas įsimintinas atvejis susijęs su patirtu stresu, kai teko operuoti ŽIV, C ir B hepatitais sergantį narkomaną.
Kas Jums teikia atgaivą?
Su žmona Jūrate auginame dvi dukreles. Kai grįžtu pavargęs ar minčių kamuojamas, užtenka pamatyti jų šypsenas ir streso kaip nebuvę. Kitas malonumas – tenisas. Daugiau niekam nelieka laiko.
Kalbantis peršasi nuomonė, kad Jūs optimistas.
Taip, esu optimistas… Pas pesimistą chirurgą nepatarčiau eiti.
Kaip dažnai atvažiuosite į Šilutę?
Vasario mėnesį dirbsiu Šilutės ligoninėje, o 10 ir 24 dienomis – poliklinikoje. Vėliau atvyksiu kartą per savaitę. Grafikas dar nėra nusistovėjęs, todėl pacientai tikslesnės informacijos turėtų teirautis poliklinikoje.
Ačiū už pokalbį, sėkmės darbuose.

Kalbino Laima Putriuvienė

Hits: 160

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite