Jau sunaikinti 104 šernai

Sausio 24 d. Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą (AKM) kiaulių laikytojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų visose kiaulių laikymo vietose, o medžiotojai – dorodami sumedžiotus šernus. Visi sumedžioti šernai turi būti tiriami dėl AKM.

Šilutės VMVT veterinarijos felčerė, atsakinga už mėginių priėmimą ir išdavimą, Danutė Lengvinienė ruošia mėginių siuntą, kuri bus išvežta į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Klaipėdos teritorinį skyrių.

Tyrimo rezultatai – neigiami
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Vytautas Jasaitis „Pamariui“ pasakojo, kad visi mūsų rajono medžiotojai mėginius pristato į Šilutės VMVT. Šiuos mėginius gali paimti aptarnaujantis veterinarijos gydytojas, arba patys medžiotojai. Šilutės VMVT visus mėginius du kartus per savaitę pristato į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Klaipėdos teritorinį skyrių, kur mėginiai ištiriami per dvi dienas.
Šiemet į NMVRVI jau išsiųsti tirti 104 AKM ir 57 klasikinio kiaulių maro (KKM) mėginiai. AKM tyrimai atliekami visiems sumedžiotiems šernams, o daliai iš jų pagal numatytą prevencijos planą tuo pačiu atliekami ir tyrimai dėl klasikinio kiaulių maro.
„Galime pasidžiaugti, kad iki šiol visi tyrimų rezultatai buvo neigiami“, – sakė V. Jasaitis.
Išmokos už šernus
Kalbėdamas apie prevencines priemones, V. Jasaitis paminėjo, kad medžiotojų klubų vadovams, medžiotojams ir įgaliotiems veterinarijos gydytojams buvo surengti seminarai su vaizdine medžiaga, kaip teisingai paimti kraujo ir organų mėginius. Išmokas už sumedžiotus šernus norintys gauti medžiotojai turi iš kiekvieno sumedžioto šerno tinkamai paimti kraujo mėginį ir organų mėginius (2 inkstai, blužnis, žarnų pasaito ir antrykliniai limfiniai mazgai) ir kartu su mėginiais pristatyti šerno uodegą.
Už šerną, kuriam nenustatoma AKM ir šerniena naudojama maistui, išmokos dydis sudaro 150 Lt. Už apkrėstą afrikiniu kiaulių maru žvėrį būtų mokama 250 litų. Išmokos bus mokamos už nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. sumedžiotus šernus. Pinigai medžiotojams bus mokami po liepos 1 d.
Apsaugos priemonės
Valstybinis veterinarijos inspektorius V. Jasaitis priminė, kad sumedžiotus šernus galima tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Rajono medžiotojai išdorotų šernų skerdenas privalo laikyti taip, kad jas būtų galima atsekti, kol bus gauti tyrimų rezultatai. Nustačius maro atvejį, medžioklės plotų naudotojai privalo skubiai surinkti ir sunaikinti visą skerdieną bei įdezinfekuoti sąlyčio vietą su užkrėsta skerdena.
Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kurią būtina sandariai uždaryti. Visi medžiotojai privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių, būtina valyti drabužius, įrangą, transporto priemones. Radę nugaišusį gyvūną medžiotojai neturėtų jo liesti ar vartyti. Ne vėliau kaip per 2 valandas apie tokį radinį būtina pranešti Šilutės VMVT.
Kiaulių laikytojams ir medžiotojams įtarus ligą arba radus nugaišusius šernus ar kiaules galima skambinti visą parą veikiančia nemokama tel. linija 8 800 40 403, tiesiogiai kreiptis į Šilutės VMVT telefonais 62 285, 62 286, 62 287 arba mobiliuoju tel. 8 693 58441, taip pat pranešti privatiems veterinarijos gydytojams. Nugaišusių laukinių gyvūnų vietos bus nedelsiant dezinfekuotos preparatais, kurie naikina AKM ir klasikinio kiaulių maro virusus.
Šilutės rajone deklaruotos 144 kiaulių laikymo vietos, kur laikoma 18 071 kiaulė. Surengti pasitarimai bei seminarai kiaulių laikytojams, kontrolės asistentams, sėklintojams, veterinarijos gydytojams, gyvulių vežėjams, prekiautojams mėsa turguose. Pateikus informaciją, jie pasirašė, kad susipažino su biologinio saugumo priemonių reikalavimais kiaulių laikymo vietose.
Medžiotojų požiūris – skeptiškas
Sumedžiotų šernų apskaita užsiima ne tik VMVT. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė sakė, kad ir jų įstaiga renka duomenis apie sumedžiotus šernus. Pasak vedėjos, sumedžiotų šernų apskaita dubliuojama, siekiant didesnio tikslumo, kuris padeda sumažinti AKM paplitimo pavojų.
Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endriukaitienė sakė, kad medžiotojai gana skeptiškai vertina šernų naikinimo vajų. Jų manymu, afrikinio kiaulių maro grėsmė yra šiek tiek perdėta. Juk medžiodami šernes su atsivestais šerniukais medžiotojai jaučiasi nejaukiai. „Nužudyti mažylį, kad ir iš reikalo, kad ir žvėries, niekam neteikia malonumo. Juk medžiotojai – tokie pat normalūs žmonės, kaip ir aplinkiniai“, – sakė N. Endriukaitienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad medžiotojai neturi kitos išeities – Aplinkos ministerijos nurodymus tenka vykdyti, kitaip medžiotojų klubams gresia sankcijos.

Vaidotas VILKAS

Hits: 45

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite