Jau sunaikinti 104 šernai

Sausio 24 d. Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą (AKM) kiaulių laikytojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų visose kiaulių laikymo vietose, o medžiotojai – dorodami sumedžiotus šernus. Visi sumedžioti šernai turi būti tiriami dėl AKM.

Šilutės VMVT veterinarijos felčerė, atsakinga už mėginių priėmimą ir išdavimą, Danutė Lengvinienė ruošia mėginių siuntą, kuri bus išvežta į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Klaipėdos teritorinį skyrių.

Tyrimo rezultatai – neigiami
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Vytautas Jasaitis „Pamariui“ pasakojo, kad visi mūsų rajono medžiotojai mėginius pristato į Šilutės VMVT. Šiuos mėginius gali paimti aptarnaujantis veterinarijos gydytojas, arba patys medžiotojai. Šilutės VMVT visus mėginius du kartus per savaitę pristato į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Klaipėdos teritorinį skyrių, kur mėginiai ištiriami per dvi dienas.
Šiemet į NMVRVI jau išsiųsti tirti 104 AKM ir 57 klasikinio kiaulių maro (KKM) mėginiai. AKM tyrimai atliekami visiems sumedžiotiems šernams, o daliai iš jų pagal numatytą prevencijos planą tuo pačiu atliekami ir tyrimai dėl klasikinio kiaulių maro.
„Galime pasidžiaugti, kad iki šiol visi tyrimų rezultatai buvo neigiami“, – sakė V. Jasaitis.
Išmokos už šernus
Kalbėdamas apie prevencines priemones, V. Jasaitis paminėjo, kad medžiotojų klubų vadovams, medžiotojams ir įgaliotiems veterinarijos gydytojams buvo surengti seminarai su vaizdine medžiaga, kaip teisingai paimti kraujo ir organų mėginius. Išmokas už sumedžiotus šernus norintys gauti medžiotojai turi iš kiekvieno sumedžioto šerno tinkamai paimti kraujo mėginį ir organų mėginius (2 inkstai, blužnis, žarnų pasaito ir antrykliniai limfiniai mazgai) ir kartu su mėginiais pristatyti šerno uodegą.
Už šerną, kuriam nenustatoma AKM ir šerniena naudojama maistui, išmokos dydis sudaro 150 Lt. Už apkrėstą afrikiniu kiaulių maru žvėrį būtų mokama 250 litų. Išmokos bus mokamos už nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. sumedžiotus šernus. Pinigai medžiotojams bus mokami po liepos 1 d.
Apsaugos priemonės
Valstybinis veterinarijos inspektorius V. Jasaitis priminė, kad sumedžiotus šernus galima tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Rajono medžiotojai išdorotų šernų skerdenas privalo laikyti taip, kad jas būtų galima atsekti, kol bus gauti tyrimų rezultatai. Nustačius maro atvejį, medžioklės plotų naudotojai privalo skubiai surinkti ir sunaikinti visą skerdieną bei įdezinfekuoti sąlyčio vietą su užkrėsta skerdena.
Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kurią būtina sandariai uždaryti. Visi medžiotojai privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių, būtina valyti drabužius, įrangą, transporto priemones. Radę nugaišusį gyvūną medžiotojai neturėtų jo liesti ar vartyti. Ne vėliau kaip per 2 valandas apie tokį radinį būtina pranešti Šilutės VMVT.
Kiaulių laikytojams ir medžiotojams įtarus ligą arba radus nugaišusius šernus ar kiaules galima skambinti visą parą veikiančia nemokama tel. linija 8 800 40 403, tiesiogiai kreiptis į Šilutės VMVT telefonais 62 285, 62 286, 62 287 arba mobiliuoju tel. 8 693 58441, taip pat pranešti privatiems veterinarijos gydytojams. Nugaišusių laukinių gyvūnų vietos bus nedelsiant dezinfekuotos preparatais, kurie naikina AKM ir klasikinio kiaulių maro virusus.
Šilutės rajone deklaruotos 144 kiaulių laikymo vietos, kur laikoma 18 071 kiaulė. Surengti pasitarimai bei seminarai kiaulių laikytojams, kontrolės asistentams, sėklintojams, veterinarijos gydytojams, gyvulių vežėjams, prekiautojams mėsa turguose. Pateikus informaciją, jie pasirašė, kad susipažino su biologinio saugumo priemonių reikalavimais kiaulių laikymo vietose.
Medžiotojų požiūris – skeptiškas
Sumedžiotų šernų apskaita užsiima ne tik VMVT. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė sakė, kad ir jų įstaiga renka duomenis apie sumedžiotus šernus. Pasak vedėjos, sumedžiotų šernų apskaita dubliuojama, siekiant didesnio tikslumo, kuris padeda sumažinti AKM paplitimo pavojų.
Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endriukaitienė sakė, kad medžiotojai gana skeptiškai vertina šernų naikinimo vajų. Jų manymu, afrikinio kiaulių maro grėsmė yra šiek tiek perdėta. Juk medžiodami šernes su atsivestais šerniukais medžiotojai jaučiasi nejaukiai. „Nužudyti mažylį, kad ir iš reikalo, kad ir žvėries, niekam neteikia malonumo. Juk medžiotojai – tokie pat normalūs žmonės, kaip ir aplinkiniai“, – sakė N. Endriukaitienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad medžiotojai neturi kitos išeities – Aplinkos ministerijos nurodymus tenka vykdyti, kitaip medžiotojų klubams gresia sankcijos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite