Jau sunaikinti 104 šernai

Sausio 24 d. Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą (AKM) kiaulių laikytojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų visose kiaulių laikymo vietose, o medžiotojai – dorodami sumedžiotus šernus. Visi sumedžioti šernai turi būti tiriami dėl AKM.

Šilutės VMVT veterinarijos felčerė, atsakinga už mėginių priėmimą ir išdavimą, Danutė Lengvinienė ruošia mėginių siuntą, kuri bus išvežta į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Klaipėdos teritorinį skyrių.

Tyrimo rezultatai – neigiami
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Vytautas Jasaitis „Pamariui“ pasakojo, kad visi mūsų rajono medžiotojai mėginius pristato į Šilutės VMVT. Šiuos mėginius gali paimti aptarnaujantis veterinarijos gydytojas, arba patys medžiotojai. Šilutės VMVT visus mėginius du kartus per savaitę pristato į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Klaipėdos teritorinį skyrių, kur mėginiai ištiriami per dvi dienas.
Šiemet į NMVRVI jau išsiųsti tirti 104 AKM ir 57 klasikinio kiaulių maro (KKM) mėginiai. AKM tyrimai atliekami visiems sumedžiotiems šernams, o daliai iš jų pagal numatytą prevencijos planą tuo pačiu atliekami ir tyrimai dėl klasikinio kiaulių maro.
„Galime pasidžiaugti, kad iki šiol visi tyrimų rezultatai buvo neigiami“, – sakė V. Jasaitis.
Išmokos už šernus
Kalbėdamas apie prevencines priemones, V. Jasaitis paminėjo, kad medžiotojų klubų vadovams, medžiotojams ir įgaliotiems veterinarijos gydytojams buvo surengti seminarai su vaizdine medžiaga, kaip teisingai paimti kraujo ir organų mėginius. Išmokas už sumedžiotus šernus norintys gauti medžiotojai turi iš kiekvieno sumedžioto šerno tinkamai paimti kraujo mėginį ir organų mėginius (2 inkstai, blužnis, žarnų pasaito ir antrykliniai limfiniai mazgai) ir kartu su mėginiais pristatyti šerno uodegą.
Už šerną, kuriam nenustatoma AKM ir šerniena naudojama maistui, išmokos dydis sudaro 150 Lt. Už apkrėstą afrikiniu kiaulių maru žvėrį būtų mokama 250 litų. Išmokos bus mokamos už nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. sumedžiotus šernus. Pinigai medžiotojams bus mokami po liepos 1 d.
Apsaugos priemonės
Valstybinis veterinarijos inspektorius V. Jasaitis priminė, kad sumedžiotus šernus galima tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Rajono medžiotojai išdorotų šernų skerdenas privalo laikyti taip, kad jas būtų galima atsekti, kol bus gauti tyrimų rezultatai. Nustačius maro atvejį, medžioklės plotų naudotojai privalo skubiai surinkti ir sunaikinti visą skerdieną bei įdezinfekuoti sąlyčio vietą su užkrėsta skerdena.
Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kurią būtina sandariai uždaryti. Visi medžiotojai privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių, būtina valyti drabužius, įrangą, transporto priemones. Radę nugaišusį gyvūną medžiotojai neturėtų jo liesti ar vartyti. Ne vėliau kaip per 2 valandas apie tokį radinį būtina pranešti Šilutės VMVT.
Kiaulių laikytojams ir medžiotojams įtarus ligą arba radus nugaišusius šernus ar kiaules galima skambinti visą parą veikiančia nemokama tel. linija 8 800 40 403, tiesiogiai kreiptis į Šilutės VMVT telefonais 62 285, 62 286, 62 287 arba mobiliuoju tel. 8 693 58441, taip pat pranešti privatiems veterinarijos gydytojams. Nugaišusių laukinių gyvūnų vietos bus nedelsiant dezinfekuotos preparatais, kurie naikina AKM ir klasikinio kiaulių maro virusus.
Šilutės rajone deklaruotos 144 kiaulių laikymo vietos, kur laikoma 18 071 kiaulė. Surengti pasitarimai bei seminarai kiaulių laikytojams, kontrolės asistentams, sėklintojams, veterinarijos gydytojams, gyvulių vežėjams, prekiautojams mėsa turguose. Pateikus informaciją, jie pasirašė, kad susipažino su biologinio saugumo priemonių reikalavimais kiaulių laikymo vietose.
Medžiotojų požiūris – skeptiškas
Sumedžiotų šernų apskaita užsiima ne tik VMVT. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė sakė, kad ir jų įstaiga renka duomenis apie sumedžiotus šernus. Pasak vedėjos, sumedžiotų šernų apskaita dubliuojama, siekiant didesnio tikslumo, kuris padeda sumažinti AKM paplitimo pavojų.
Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endriukaitienė sakė, kad medžiotojai gana skeptiškai vertina šernų naikinimo vajų. Jų manymu, afrikinio kiaulių maro grėsmė yra šiek tiek perdėta. Juk medžiodami šernes su atsivestais šerniukais medžiotojai jaučiasi nejaukiai. „Nužudyti mažylį, kad ir iš reikalo, kad ir žvėries, niekam neteikia malonumo. Juk medžiotojai – tokie pat normalūs žmonės, kaip ir aplinkiniai“, – sakė N. Endriukaitienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad medžiotojai neturi kitos išeities – Aplinkos ministerijos nurodymus tenka vykdyti, kitaip medžiotojų klubams gresia sankcijos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams