Jau skirtas papildomas finansavimas saulės elektrinėms įsirengti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skiriamas papildomas finansavimas saulės elektrinėms įrengti. Papildomai 2,4 mln. eurų skiriama gyventojams, kurie teikė paraiškas saulės elektrinėms įsirengti, tačiau pritrūkus finansavimo buvo įtraukti į rezervinį sąrašą. Tokių žmonių yra apie 2500.

„Matydama didžiulį finansavimo poreikį ministerija skyrė papildomą finansavimą saulės elektrinių įsirengimui, tad visi žmonės, kurie teikė paraiškas ir gavo teigiamą įvertinimą gaus finansavimą“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Mėnesio pradžioje baigus vertinti per balandžio mėnesį pateiktas paraiškas 1,5 mln. eurų buvo skirta 881 gyventojui saulės elektrinėms iš elektrinių parkų įsigyti. Didžiulio populiarumo susilaukė galimybė įsirengti savo nuosavą saulės elektrinę ant namo stogo ar kitoje nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Tokių paraiškų teigiamai įvertinta 4050, o prašoma paramos suma siekia 11 mln. eurų ir viršijo iš anksto planuotą paramos sumą. Tad 2500 paraiškos buvo įtrauktos į rezervinį sąrašą, šiuo metu finansavimas joms taip pat yra garantuotas.

Visi gyventojai, kurių registracijos formos įvertintos teigiamai ir buvo įtrauktos į rezervinį sąrašą per artimiausias 5 dienas gaus pranešimus apie jiems skirtą finansavimą per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS.

Jei būtų įrengtos visos nuosavos saulės elektrinės pagal pateiktas paraiškas, Lietuvoje papildomai būtų sukurti 34 MW saulės elektrinių pajėgumai. Dauguma pareiškėjų planuoja įsirengti 10 kW elektrines. Tokia saulės elektrinių galia per metus sutaupytų 20 400 tonų CO2.

Primename, kad finansinio skatinimo priemonės buvo skirtos gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengs savo namuose arba geografiškai nutolusioje vietoje, galėjo gauti 243 eurų arba 323 eurų kompensaciją už 1 kW, priklausomai nuo to, ar elektrinę įrenginės su inverteriu ar be jo.

Praėjusiais metais saulės elektrinėms įsirengti arba įsigyti jau buvo skirta 30,2 mln. Eur.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite