Jau močiutė pranašavo kitatikių antplūdį…

Iš karo siaubiamos Sirijos per Turkiją į Europą plūsta tūkstantinės minios pabėgėlių. Lietuvoje jų kol kas nėra, tik niekas nežino, kaip bus rytoj. Pagėgių savivaldybėje vis mažėja gyventojų. Galbūt pabėgėliai galėtų užimti laimės svetur ieškoti išvykstančių Pagėgiškių vietą, apsigyventi tuštėjančiuose vienkiemiuose?
Nuomonės apie tai teiravomės Pagėgių gatvėse sutiktų praeivių.

Pagėgiškis Feliksas Alimas:
– Jeigu būtų kur apgyvendinti tuos pabėgėlius – kodėl gi ne. Ar atsikraustę čia gyventi jie pritaptų, sunku pasakyti, nes su jais neteko susidurti. Žinoma nepaisant kitokio jų tikėjimo, jie juk irgi yra žmonės.
Daug kam pikta, kad pabėgėliams žadama nemaža finansinė parama, bet juk ją skirs ES, ne Lietuva. Nereikia pamiršti, kad nemažai kitatikių ir kitataučių Lietuvoje liko gyventi ir po Nepriklausomybės atgavimo.

 

Sigita Pocienė iš Lumpėnų:
– Manau, kad Sirijos pabėgėliai nevažiuos gyventi į Pagėgius… Nemanau, kad jiems apskritai Lietuva gali pasiūlyti lengvas gyvenimo sąlygas. Per televiziją teko matyti, kad Pabradėje įkurdintiems pabėgėliams pragyventi per dieną skiriama vos po 10 eurų.
Apmaudu, kad ES pabėgėliams žada išmokas, kurios net didesnes už visą gyvenimą pradirbusių žmonių pensijas. Pabėgėlių noras patekti į Vokietiją man primena laikus po karo, kai visi veržėsi į Ameriką.
Kita vertus, juk iš Lietuvos taip pat nemažai gyventojų emigravo į Angliją ar Airija. Tai mūsiškiai iš dalies irgi pabėgėliai.

 

Jonas Vaizgėla iš Birštoniškių kaimo:


– Dar to betrūko! Aš nenorėčiau, kad į Pagėgius atvyktų gyventi musulmonai. Teko gyventi Kazahstane, tai žinau, kas jie tokie.
Lietuvoje tegul valstybė savo žmonėmis rūpinasi, o ne atvykėliais. Labai keista, kad dauguma iš Sirijos atvykstantys pabėgėliai jauni, darbingo amžiaus vyrai, gražiai apsirengę, turintys brangius mobiliuosius telefonus, bet neturintys dokumentų…
Mano manymu, tai ne karo, o ekonominiai pabėgėliai. Mano močiutė kažkada sakė, kad ateis laikas kai į Europą masiškai ims plūsti musulmonai. Taip ir atsitiko.

Kalbino ir fotografavo Simonas SKUTULAS

Hits: 62

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite