Jau laikas naikinti invazinį augalą – Sosnovskio barštį

Aplinkos ministerija primena, kad jau atėjo laikas naikinti Sosnovskio barščius. Prasidėjus šio invazinio augalo vegetacijai jį rekomenduojama iškasti taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas. Raginame ir gyventojus, kurių aplinkoje (prie namų, sodo, sodybos) veši Sosnovskio barščiai, suskubti juos iškasti arba pradėti ruoštis naikinti herbicidais.

„Naikinti Sosnovskio barštį jį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos, neaukštas – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas. Tačiau jis tinka tik tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti ne tik į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, bet ir galimus apribojimus, susijusius su vandens telkinių, gyvenviečių apsauga, saugomomis vertybėmis ir kitus aspektus. Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų sunkiai įveikiamas, todėl turi būti naikinamas iškasant ar herbicidais, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio.

Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo būdo arba jis derinamas su kitomis rekomenduojamomis kontrolės priemonėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šienaujamo augalo žiedai neturi būti pradėję brandinti sėklų, nes ir nupjovus Sosnovskio barštį iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip toliau plisti.

Pasak Lauros Janulaitienės, moksliniais duomenimis, tik šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų. Gyvenimo būdu šis augalas panašus į  morką – pirmaisiais metais ji augina požeminę dalį ir joje kaupia energetines medžiagas, kurios bus reikalingos kitais metais užauginti žiedynui bei subrandinti sėklas. Išbarsčiusi sėklas morka sunyksta. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo 4-5 metus, po to žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl tik šienaujant jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir „pratęsti savo giminę“ išbarstydamas sėklas.

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti tam pinigų. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2021 m. savivaldybių administracijoms, Aplinkos ministerijos iniciatyva, papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Primename, kad visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje savanorystės programą baigė dvi savanorės

Šauniosios Elzė Gružaitė ir Gabija Sragauskaitė baigė 6 mėnesių trukmės jaunimo savanoriškos tarnybos programą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Šios savanorystės programos baigimo proga jaunosioms savanorėms įteiktos simbolinės atminimo dovanėlės, dėkota už nuoširdų prisidėjimą organizuojant bibliotekos kultūrinį ir profesinį darbą. Merginos džiaugėsi, kad turėjo puikią galimybę susipažinti su bibliotekos veiklomis ir įgyti naujos patirties. Dėkojame Elzei ir Gabijai už svarią pagalbą vykdant įvairias veiklas ir tikimės, kad įgytos žinios pravers ateityje! Jaunimo savanoriška tarnybos programa skirta 14-29 metų amžiaus jaunimui,

Kokia yra mulčerių paskirtis?

Mulčeriai yra specializuota žemės ūkio ir sodininkystės įranga, skirta augalų likučių, šakų, žolės ir kitų organinių medžiagų smulkinimui bei paskirstymui po dirvos paviršių. Šie įrenginiai yra neatsiejama dalis tvaraus ūkininkavimo praktikos, nes jie padeda pagerinti dirvožemio kokybę, sumažinti piktžolių augimą ir apsaugoti dirvą nuo erozijos.   Mulčerių veikimo principas  Mulčeriai naudoja įvairius mechaninius būdus organinėms medžiagoms smulkinti. Paprastai jie yra varomi traktoriaus, bet tai taip pat gali būti individualūs arba nešiojami įrenginiai. Mulčerių veikimo principas pagrįstas greitai besisukančiais peiliais arba

Kaip pirkti automobilį internetu?

Pirkti  automobilį internetu tampa vis populiaresnis būdas dėl jo patogumo ir galimybės palyginti įvairius pasiūlymus, be poreikio vykti į fizines parduotuves. Tačiau šis procesas taip pat turi savų iššūkių ir rizikų, kurių svarbu nepamiršti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai įsigyti automobilį internetu.  Kaip pirkti automobilį internetu?   1. Tyrimo etapas Prieš pradedant paieškas, svarbu aiškiai nusistatyti, kokio tipo automobilio jums reikia. Apsvarstykite savo biudžetą, reikiamas funkcijas (pvz., degalų sąnaudas, erdvę, saugumo funkcijas) ir pageidaujamą markę ar modelį. Naudokite internetines svetaines

Nuo bausmės besislapstantis šilutiškis norėjo gauti VSAT leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje

Vileikių pasienio užkardos pasieniečiams įkliuvo šilutiškis, kuris už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau vengė ją atlikti. 2023 m. spalį policija paskelbė jo paiešką. Liepos 22 d., pirmadienio popietę, į Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardą atvyko 34-erių šilutiškis, pageidavęs gauti leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Kam vyrui prireikė tokio leidimo (galbūt žvejybai Nemune, kurios viduriu eina valstybės siena su Rusija) ir ar būtų jį gavęs, taip ir nepaaiškėjo. Tikrindami šilutiškio pateiktus asmens dokumentus pasieniečiai nustatė,

Taip pat skaitykite