Įveikti stresą gali padėti ir sveikas gyvenimo būdas

Remigijus Žiogas mano, kad žalingų įpročių turėjimas ir sėkmingas, prasmingas gyvenimas – nesuderinami dalykai.

Alkoholio, narkotikų, rūkalų sukeliama žala – tai žala žmogaus sveikatai, gerovei bei į priklausomybes įklimpusiuosius supantiems žmonėms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, šios blogybės nesitraukia iš mūsų gyvenimo.
Sveiką gyvenimą pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresnių būdų atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems žmonėms.

Situacija skaičiais
Apie pavojų tapti priklausomu nuo alkoholio skelbiama nuolat. Lietuvos statistikos departamentas (toliau – LSD) skelbia, kad lietuviai praėjusiais metais vidutiniškai išgėrė po 12,3 litro absoliutaus alkoholio. Nors tai yra 0,9 litro mažiau nei metais anksčiau, tačiau šis rodiklis aukštesnis už Europos šalių vidurkį. Lietuva kasmet patenka į šalių, suvartojančių daugiausia alkoholio, dešimtuką.
Rūkymas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs. Vadovaujantis LSD duomenimis, vienas šalies gyventojas 2017 m. vidutiniškai surūkė 51 legalių cigarečių pakelį (arba 1 023 cigaretes).
Visame pasaulyje aštri problema – narkotikų vartojimas vis labiau braunasi ir į Lietuvą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2018 m. metinėje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip 92 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis 15–64 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę narkotikų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – NTAKD) informavo, kad Lietuvoje, 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo rezultatais, narkotikų nors kartą gyvenime vartojo 11,5 proc. arba beveik 216 tūkst. 15–64 metų amžiaus gyventojų: 18 proc. vyrų ir 5,4 proc. moterų.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis,  Lietuvoje tiek vidutinis rūkymo, tiek alkoholio vartojimo pradžios amžius – 18 metų.

Priežastys įvairios
NTAKD direktorė Inga Juozapavičienė, pasiteiravus apie priklausomybių priežastis, teigė, kad jos yra glaudžiai susijusios su  biopsichosocialiniais veiksniais, egzistuoja daug mokslinių teorijų, aiškinančių priklausomybių priežastis. Specialistai teigia, kad į svaigalus, narkotikus pastūmėja neigiami psichologiniai, fiziniai ir socialiniai padariniai. Be „pagalbinių priemonių“ žmonės nesusitvarko su stresu, įtampa, depresija. Žmonės griebiasi stikliuko, nes jaučiasi prislėgti, nesugeba kitaip atsipalaiduoti.
Mūsų kalbinti Lietuvoje žinomi žmonės, taip pat neišvengiantys įtampos, streso, dalijasi patirtimi, kaip jie visa tai įveikia.

Davė sau priesaiką
Nuolat pramogų versle besisukantis renginių vedėjas, organizatorius Remigijus Žiogas džiaugiasi, kad neturi žalingų įpročių – nerūko, nevartoja nei alkoholio, nei narkotikų.
„Mačiau nekokį pavyzdį šeimoje, mano mama labai kentėjo dėl geriančio tėčio ir patėvio. Todėl, dar būdamas 11 metų, daviau Dievui priesaką, kad niekada gyvenime nevartosiu alkoholio, ir kol kas pavyksta laikytis šio pažado“, – atviravo pašnekovas.
R. Žiogas prisipažįsta, kad jam sunku patarti, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad nekiltų rizika tapti priklausomu. Tačiau jis įsitikinęs, kad tik laisvi nuo žalingų priklausomybių žmonės yra daug pasiekę ir randa kitokių priemonių būti laimingais.
Remigijų gyventi be svaigalų motyvuoja šeima, bažnyčia, kelionės, kalnai, sporto salė, stalo tenisas, geri filmai.

Pasak Remigijaus Žiogo, rinktis sveiką gyvenimo būdą jį skatina ir noras būti tinkamu pavyzdžiu savo vaikams.

Alkoholio niekada nėra vartojęs
Remigijus atvirai dalijasi savo patirtimi.
„Renkantis, kaip gyventi, reikia sveiko proto. Aš nesu vartojęs alkoholio 35-erius metus (Remigijui tiek metų – aut. pastaba). Tai man nėra sunku, nes nežinau jo poveikio, nežinau, ką reiškia vemti padauginus alkoholio ir vaikščioti skaudančia galva bei ištrinti savaitgalį iš gyvenimo arba svarstyti, kur dingo atlyginimas, – samprotavo pramogų pasaulio atstovas. Ir pridūrė: – Jei rimtai, aš tiesiog bijau. Bijau vartoti, kad nesugriaučiau to, ką tiek metų kūriau. Nesugriaučiau savo šeimos, darbo pasiekimų, ir, visų pirma, savęs kaip žmogaus. Bijau tapti blogu pavyzdžiu savo vaikams“.
R. Žiogas yra kilęs iš nepasiturinčios šeimos. Šiandien jis turi mylimą žmoną ir tris vaikus, namą prie jūros ir daug kitų dalykų, apie kuriuos žmonės svajoja. Pernai net šešis kartus atostogavo užsienio šalyse, nes gali sau tai leisti.
„Visa tai turiu, nes nuosekliai dirbau ir siekiau to, o ne todėl, kad gimiau po laiminga žvaigžde. Žinau, koks gyvenimas trapus, todėl alkoholis ir narkotikai nėra mano gyvenimo pakeleiviai“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Remigijus yra ateitininkas ir skautas. Jaunam žmogui jis patarė stoti į kokį nors judėjimą, kuris  skatina lyderystę ar formuoja valią.

Stresą galima „išvaikščioti“
Virtuvės mitų griovėju tituluojamas Alfas Ivanauskas, ne tik Lietuvoje žinomas kulinaras, taip pat mano, kad įveikti stresą, atsipalaiduoti, pajusti pilnatvę galima ir kitais – ne žalingais sveikatai būdais.
„Nerūkau ir alkoholio nevartoju. Man atsipalaiduoti ir pabėgti nuo rutinos, kasdienybės ir įtampos padeda kelionės. Kelionėse patiriamas stresas mane padaro dar tvirtesnį – man patinka visi tie dalykai, kuriuos tenka išspręsti kelionės metu“, – savo patirtimi dalijasi kulinaras.
Pašnekovo teigimu, kiekvienas žmogus turi rasti tokias atsipalaidavimo priemones, kurios nevestų į kenksmingas priklausomybes. Tai gali būti mėgstama veikla arba tam tikras užsiėmimas, kuris  visiškai išlaisvina ir padeda „pabėgti“ nuo tam tikrų dalykų.
„Jeigu jaučiate stresą, yra blogai, stenkitės visa tai išvaikščioti ilgose distancijose. Tai suaktyvina kraujotaką, organizmas gauna daugiau medžiagų, tai padeda atsipalaiduoti. Ir jokių investicijų nereikia“, – patarimais pasidalijo žinomas vyras.

Užsak. Nr. 2018/17.

 

 

 

 

 

 

 

 

Hits: 488

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite