Įtarimų keliančios Nacionalinės žemės tarnybos laukia auditas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) neužtikrino, kad jai patikėti valstybinės žemės plotai būtų naudojami skaidriai ir teisingai – paaiškėjo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pavedimu atlikus pirminį vidinį tyrimą. Dėl to yra numatyta atlikti išsamų NŽT veiklos auditą. 

Tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Ministerija vertino, ar valstybine žeme paramos gavėjai naudojosi teisėtai.

Tarnybos laukia išsamus auditas

„Mūsų pirminis tyrimas parodė, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai ir teisingai, yra sisteminių problemų, kurios ilgą laiką nebuvo sprendžiamos. Tai  kelia pagrįstų įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

Vidinio tyrimo metu NŽT, nors ir vėluodama, atsakė ne į visus klausimus. Dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių bus atliekamas išsamus tarnybos veiklos auditas. Taip pat ministerijoje bus pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir keliamas vadovo atsakomybės klausimas“, – pabrėžia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Po STT atliktos analizės pasitvirtinus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo, kai valstybinė žemė nepagrįstai deklaruojama ES išmokoms gauti, tyrimui buvo atrinkti 52 reikšmingi ir rizikingi atvejai. Pažeidimų, susijusių su valstybinės žemės naudojimo pagrįstumu, nustatyta daugiau nei pusėje šių tirtų atvejų.

Iš 52 tirtų atvejų – pareiškėjų gauti ES išmokas už deklaruotus žemės plotus (40 fizinių asmenų ir 12 juridinių asmenų) – 2020 m. žemės ūkio valdose deklaruoti 2366 žemės sklypai, iš kurių 2213 sudarė valstybinės žemės sklypai. Kas dešimtas sklypas – 260 iš jų – deklaruoti pareiškėjui nepateikus žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų.

Įžvelgia sisteminių problemų

Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus analizė rodo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, yra sisteminių problemų.

Pirmiausia dėl to, kad įstaiga neužtikrina valstybinės žemės sklypų nuomos bei valstybės žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti kontrolės konkrečiomis priemonėmis.

NŽT žemės sklypų naudojimo ar valdymo sistema yra nepakankamai skaitmenizuota, nors tam laiko buvo užtektinai.

Informacija apie leidimus laikinai naudoti žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti konkrečiam asmeniui nėra registruojama ir viešinama Nekilnojamojo turto registre. Kai tokių duomenų nėra, didėja rizika, kad paramos lėšos gali būti išmokėtos už neteisėtai deklaruotą plotą neturint valstybinės žemės valdymo teisės.

Birželį publikuotas STT vertinimas parodė, kad 2020 m. 3 607 ŽŪM ir jai pavaldžių organizacijų darbuotojai bei jų giminaičiai deklaravo pasėlius ES išmokoms gauti. Bendra parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. Eur. Daugiausia jų – 7,77 mln. Eur – gavo Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai bei jų giminaičiai.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite