Įtampų šuolius sukelia ne tik žaibai. Tai gali sugadinti buitinę įrangą

iškrovosĮtampos šuoliai elektros tinkle – dažnai pasitaikanti namų įrangos gedimų priežastis. Pasak ekspertų, nors įprastai teigiama, kad įtampos šuolius sukelia žaibai, jie toli gražu nėra vieninteliai tokių gedimų kaltininkai.

„Įtampos šuolių sukeliami buitinės technikos gedimai pasitaiko visus metus – nebūtinai per žaibų sezoną, nors šis akivaizdžiai padidina tokių incidentų dažnumą. Gyventojų patiriami nuostoliai dėl įtampos svyravimų elektros tinkle gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Pirmauja ne žaibai

Kęstutis Kvietkauskas, apsaugos nuo žaibo sistemas montuojančios bendrovės „Ežiukai“ direktoriaus pavaduotojas, aiškina: „Didžioji dalis viršįtampių atsiranda dėl elektros įtampos svyravimus sukeliančių šaltinių elektros linijose. Jų dažnumą gali lemti elektros tinklo projektavimo sprendimai, nusidėvėjimas, vartotojų skaičius. Žaibas yra tik antras pagal dažnumą didžiausių viršįtampių sukėlėjas“.

Jo teigimu, įtampos šuoliu galima vadinti 10 proc. svyravimą nuo įprastinės tinklo įtampos – 220-230 voltų. Trijų fazių sistemose palaikoma 400 voltų įtampa.

„Tokius įtampos svyravimus gali sukelti trumpieji jungimai, elektros linijų atjungimai ar įjungimai, stambių elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas“, – paaiškina ekspertas.

Elektros inžinerijos žinių neturintys gyventojai nuo tokių nelaimių savo jėgomis apsisaugoti paprastai negali. Renkantis ir montuojant tinkamus viršįtampių ribotuvus dažniausiai prireikia ekspertų pagalbos.

Kompensuoja draudimas

Nuostolius, kurių sukelia įtampos svyravimai elektros tinkle, namų turtą apdraudusiems gyventojams kompensuoja draudimo bendrovės.

„Pastebėję įrangos gedimą gyventojai iš pradžių turėtų kreiptis į mus. Vėliau patys arba mūsų nukreipti – į kompetentingas remonto įmones, galinčias nustatyti gedimo priežastis. Nustačius, kad gedimo priežastis iš tiesų yra elektros įtampos svyravimas, priimamas sprendimas – įrangą remontuoti ar pirkti naują. Ir vienu, ir kitu atveju išlaidas gali padengti draudimas“, – aiškina M. Ratkevičius.

Jeigu įrenginį įtampos svyravimas sugadina nepataisomai, draudimas beveik visais atvejais kompensuoja jo atkūrimo vertę. Tai reiškia, kad apsidraudusiajam išmokama tokia suma, kiek kainuoja toks pats arba analogiškų parametrų daiktas. Išimtis gali būti taikoma jei turtas yra apdraustas likutine verte – tuomet išmokama likutinė turto vertė iki sugadinimo.

Plūsta į remonto dirbtuves

„Būtent dėl įtampos šuolių sugenda apie 20 proc. visos mūsų remontuojamos technikos. Bet žvelgiant bendriau elektros tiekimo sutrikimai daugiau ar mažiau įtakos turi kas antram-trečiam elektroninės dalies gedimui“, – teigia Ernestas Ščerban, buitinės technikos remonto įmonės „Salvata“ serviso darbų vadovas.

Jis nurodo, kad įrangai sugadinti net nereikia labai stipraus įtampos šuolio, kurį gali sukelti žaibavimas ar avarijos elektros skydinėse – pakanka, kad namuose kelioms sekundėms dingtų elektra, apie ką grįžus iš darbo mums praneša persikrovę orkaičių ar kaitlenčių laikrodžiai. Tokiems srovės tiekimo trūkiams itin jautri elektroninės įrangos programinė dalis.

„Žaibų sezono metu sulaukiame daug užklausų dėl defektų nustatymo ir remonto iš klientų, apsidraudusių namų turtą. Buvo atvejų, kai po audros nebeveikė visa buities įranga, kuri buvo prijungta prie tinklo“, – pasakoja E. Ščerban.

Eksperto teigimu, suprasti, kad įrenginys nukentėjo dėl įtampos šuolio, kai kuriais atvejais yra labai paprasta – jo net apžiūrinėti nereikia.

„Kartais nuo viršįtampio prietaiso viduje pradeda svilti, rūkti ir degti jo komponentai. Tai aiškiai rodo, kad gedimas yra rimtas ir defekto šalinimas ekonomiškai nėra tikslingas. Tokiu atveju būstą ir jo turtą apsidraudę klientai iš draudimo bendrovės dažniausiai gauna kompensaciją naujos įrangos įsigijimui. Dėl to visiems klientams nuoširdžiai patariu įsigyti bent minimalų būsto draudimą, kuris apsaugos nuo reikšmingų nuostolių. Dar geriau – tokie išplėstiniai draudimo polisai, kurie apima ir vidinius, savaiminius prietaisų gedimus. Taip pigiau, nei pirkti ilgesnę gamyklinę garantiją kiekvienam prietaisui“, – patirtimi dalijasi buitinės technikos specialistas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas uždraudė neatlygintinai dalyti vienkartinius indus

Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo 2025 m. gegužės 1 d. sutarta uždrausti viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, pvz., vienkartinius bokalus, lėkštes, kavos puodelius ir kt. Tokiu būdu siekiama skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą. Pagal priimtus pakeitimus viešojo maitinimo vietose kaip alternatyva vienkartiniams indams turės būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo

Gardamo kaimo bendruomenė prašo savivaldybės 1000 eurų

Šilutės r. savivaldybės taryba kitą savaitę, be kitų klausimų, posėdyje  svarstys, ar iš savivaldybės biudžeto sušelpti Gardamo kaimo bendruomenę „Tenenys“. Pinigų prašo vaikų žaidimo aikštelei įrengti. Savivaldybės tarybai adresuotas Gardamo kaimo bendruomenės „Tenenys“ prašymas prisidėti prie įgyvendinamo projekto „Viešoji erdvė bendruomenės poreikiams“ skiriant 1000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Bendruomenė paraišką teikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Projekto vertė – 6500 Eur. Projektas turi būti įgyvendintas iki šių metų spalio 31

Savaitgalį žada iki +29 °C  

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantis savaitgalis bus karštas. Vėsiau tik pajūryje.  Liepos 20 d., šeštadienį, vietomis, didesnė tikimybė šiaurinėje šalies pusėje, trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 10-15, kai kur – 16-18, dieną – 23-28 °C. Liepos 21 d., sekmadienį, kai kur trumpai palis. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurės vakarų, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną – 24-29 °C. Vandens temperatūra upėse siekia 17-25, ežeruose – 22-26, Kuršių mariose – 21-23, Baltijos jūroje – 21

Kelių remontų sezonas pačiame įkarštyje. Ką reikia žinoti vairuotojams?

Ilgai lauktas vasaros sezonas atnešė ne tik šiltus orus atostogaujantiems, bet ir kelia vairuotojams nepatogumų dėl vykdomų kelio remonto darbų. Kelininkai skuba taisyti pagrindines miestų transporto arterijas ir svarbiausius šalies kelius. Remontuojamose atkarpose pasikeičia įprasta eismo tvarka − susiaurėja važiuojamoji dalis, sumažėja leistinas greitis. Neretai įrengiami šviesoforai ir kelio atitvarai, kurie apsunkina vairavimą, todėl vairuotojai turi būti itin dėmesingi. Keliai remontuojami vasarą „Vasaros metu kelių apkrova natūraliai išauga, ypač tuose keliuose, kurie veda į pajūrį, ežeringus regionus, kurortinius miestus. Oficialūs

Taip pat skaitykite