Italija pasitinka ir išlydi saulėtais orais

Į ekskursiją prie didžiausio Italijoje Gardos ežero išvykome anksti ryte. Pro langus plaukė puiki Italijos panorama – vynuogynai, kalnai, nedideli kaimeliai, kurie atrodė tokie tušti. Ir kaip jie suspėja nudirbti visus darbus, kai žmonių nesimato, o viskas auga, žydi, veši? Tą pačią dieną aplankėme Sirmionės ir Soaves miestelius.

Udinė. Įspūdingas laikrodžio bokštas, kurio viršuje du bronziniai maurai muša valandas.

Keliauti, kai pro langus plaukia tokia puiki panorama, kai kelionės kaimynai žavisi kelionėmis kaip ir tu – vienas malonumas ir laikas neprailgsta. Nors mes iš vandenų krašto, tačiau didžioji dalis norėjo paplaukioti kateriu Gardos ežere ir apžiūrėti iš visų pusių apylinkes, priešais dūluojančius Alpių kalnus. Venecijietiško stilius rūmai, kone kabantys egzotiški sodai, vandenyje augantys medžiai taip ir traukia akį.
Po Sirmione ir Soave
Kelionę tęsėme į žavų viduramžišką Sirmionės miestelį, pasak Catullo, „ežero perlą, salų ir pusiasalių karalienę“, įsikūrusį viename iš Gardos ežero pusiasalių. Ten aplankėme skaligierių, valdžiusių Gardą XIII a., pilį, apžiūrėjome romėnų epochos vilas. Grįždami į pajūrio kurortą, dar užsukome į viduramžius menantį Soave miestelį, kurį juosia galinga gynybinė siena. Paklaidžioję siauromis jaukiomis gatvelėmis, užkopėme į kalną, ant kurio stūkso didinga skaligierių pilis.
Pasigrožėję atsivėrusia puikia panorama, nusileidę į miestelį, kuriame gyvena per 3000 žmonių, apsilankėme didingoje bažnyčioje. Būdami Italijoje ir dar vyno mieste, negalėjome praleisti galimybės pasimėgauti itališko vyno burbuliukais. Gidas Ignas papasakojo, kad italai prosecco (putojantis vynas) gurkšnoja nuo pat ryto, o Venecijoje – bet kuriuo paros metu.

Gardos ežero panorama.

Sirmione. Kabantys egzotiniai sodai.

Pakeliui į namus
Adrijos jūros vanduo buvo šiltas, skaidrus, tad maudytis ėjome ir rytais, ir vakarais. Mūsų Baltijos jūros vanduo tiek įšyla gal tik rugpjūtį. Vaikščioti vakarais pajūriu vienas malonumas – apšviesti plytelėmis išgrįsti takeliai, palmės, visais langais šviečiantys įspūdingi kurorto viešbučiai. Iki išnaktų veikiantys kioskai, kurie siūlo įvairiausių prekių – nuo žaislų vaikams, iki prabangių drabužių.
Kai mūsų kelias pasuko namų pusėn, aplankėme pirmaisiais Bažnyčios istorijos amžiais labai svarbų „antrąja Roma“ vadintą Akvilėjos miestą. Šiandien Akvilėja tėra nedidelis miestelis prie Adrijos jūros, kur gyvena vos 3,5 tūkst. gyventojų. Tačiau jis garsus tuo, kad jį supa didingų vilų, pirčių, šventyklų ir turgaviečių griuvėsiai, kurie primena per amžius nublankusį Romos imperijos spindesį. Šiame mieste imperatorius Augustas X a. pr. Kristų priėmė Judėjos karalių Erodą Didįjį, o 381 m. po Kristaus čia vyko svarbūs ankstyvosios krikščionybės susirinkimai. Tačiau V a. po kelių nusiaubimų miestas liko apleistas. Šiandien Akvilėja garsėja išskirtine miesto brangenybe – beveik 2000 metų senumo mozaikomis nuklotomis Bazilikos grindimis ir kitais antikiniais paminklais. Aplankėme Akvilėjos archeologinę zoną, įtrauktą į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Grįždami pakeliui dar aplankėme Frigulio regiono sostinę Udinę, pasižyminčią stebinančia architektūra. Centrinėje miesto aikštėje stovi gotikos stiliumi statyta Rotušė ir Šv. Jono koplyčia. Turistų dėmesį patraukia įspūdingas laikrodžio bokštas, kurio viršuje du bronziniai maurai muša valandas. Aikštėje apžiūrėjome dvi XVIII a. statulas ir koloną su šv. Morkaus liūtais. Seniausia miesto bažnyčia – šv. Mergelės Marijos katedra. Pakilę į greta aikštės esančią 26 metrų kalvą, grožėjomės nuo pilies sienų atsiveriančia kvapą gniaužiančia miesto panorama.
Kelionė į namus vingiavo tais pačiais keliais: per Italiją, Austriją su nakvyne Čekijoje. Kelionė per Lenkiją visada tęsiasi ilgai, tačiau nenuobodžiai: grožėjomės vaizdais, remontuojamais keliais ir tiltais. Vėlai naktį sugrįžome į Šilutę.
Birutė Morkevičienė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame