Istorinis įvykis: rastas Vasario 16-osios aktas

Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, rastas 1918 metais pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kiti Lietuvai svarbūs dokumentai.
Dokumentą trečiadienį Vokietijoje aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba. LR ambasados Vokietijoje nuotr.

Tarp L. Mažylio rastų dokumentų yra ne tik Vasario 16-osios aktas lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet ir 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija, numačiusi Lietuvos ir Vokietijos sąjungą. Dokumentą radęs profesorius šių raštų  autentiškumu neabejoja.

Anot profesoriaus, aktai yra šiek tiek didesni nei dabartinio A4 formato popieriaus lapai, o popierius atitinka tuo metu naudotus standartus.
„Mano nuomone būklė labai gera, jis puikiai išsilaikęs. Abu puikiai išsilaikę“, – LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ tiesioginėje transliacijoje iš Vokietijos sostinės teigė L. Mažylis.
Profesorius pastebėjo, kad rastų Vasario 16-osios aktų lietuviškos ir vokiškos versijos sutampa, o lietuviškas tekstas yra tapatus žinomoms dokumento versijoms, kurios buvo spausdintos mašinėle.
„Tekstas lietuviškas ir vokiškas identiški, tačiau dėl vokiečių kalbos struktūros vokiškasis variantas yra šiek tiek ilgesnis, – pasakojo L. Mažylis. – Signatarų parašai yra trimis stulpeliais sudėlioti, tuo tarpu lietuviškajame variante yra dviem stulpeliais sutilpę“.
Vasario 16-osios aktą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę, Vilniuje pasirašė 20 Atkuriamosios Tarybos signatarų. Nemaža dalis istorikų kėlė versijas, kad dingęs aktas gali būti Rusijos arba Vokietijos archyvuose. Akto originalas buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais dingo.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Akto originalą. Eltos nuotr.

ELTA primena, kad prof. Liudas Mažylis yra vaikaitis garsaus Lietuvos tarpukario laikų gydytojo prof. Prano Mažylio, Žaliakalnio papėdėje įsteigusio moterų ligoninę. Nemažai kauniečių prof. L. Mažylį žino ir kaip aistringą senų plokštelių, pašto ženklų, atvirukų kolekcininką, nuolatos savo sukauptus lobius pristatantį visuomenei įvairiose Kauno (ir ne tik) vietose rengiamose parodose. Nuo šiol jo lobyną simboliškai papildo ypatingas dokumentas, apie kurio suradimą žurnalistams profesorius taip pasakojo: „Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios akto originalą pažadino mano, kaip istoriko, azartą ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas. Paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas. Ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – apie paieškų pradžią pasakojo prof. L. Mažylis.

Žiniasklaidos priemonėse pasirodžius įvairioms interpretacijoms, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus dar kartą patvirtino, kad įsipareigojimai sumokėti milijoną eurų už Lietuvai grąžintą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą bus įvykdyti, dėl to negalį kilti jokių klausimų.
„Atlygis už originalų dokumentą, savanoriškai grąžintą Lietuvos valstybei, bus išmokėtas 2018 m. vasario 16-ąją“, – tikina D. Mockus.

Lietuvos Tarybos pasirašytą Vasario 16-osios nutarimą Vokietijoje suradęs profesorius Liudas Mažylis šiandien, t. y. penktadienį grįžta į Vilnių. Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių popietę ketina pasitikti Valstybės atkūrimo šimtmečio komanda, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, „kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pranešė, kad jau buvo kreiptasi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

„Pamario“ informacija pagal Eltos, URM ir kt. pranešimus

Lietuvos ambasadorius Deividas Matulionis ir Vokietijos Europos reikalų valstybės ministras Michaelas Rothas šiandien susitiko Vokietijos URM archyve, kur kartu apžiūrėjo 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalą. URM nuotr.

Prof. L. Mažylio interviu televizijai.

URM nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Smurtas prieš vaikus. Pažadai pasiliko pažadais?

Kauno apygardos teismas atvertė bylą dėl šių metų pradžioje Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio žiauriai sumušto ir ligoninėje mirusio ketverių metukų Mato. Į Lietuvą sukrėtusį žiaurų įvykį sureagavo Seimas, vasario 14 d. papildęs Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kad vaiko nepriežiūra, psichologinis smurtas prieš vaiką irgi yra smurtas. Tačiau gausybė pažadų, kaip keisis darbas ginant vaikus nuo smurto, pažadais taip ir liko. Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ sakė, kad baudžiamoji, administracinė atsakomybė už vaiko mušimą,

Šilutiškiai sulauks prekybos centro „Lidl“

Vienas aktyvus šilutiškis nepailsdamas rašo ir skambina „Pamario“ laikraščio redaktoriui, vis teiraudamasis, kodėl vis nepradeda iškeldinti iš miesto Šilutės autobusų parko, kada atsiras naujasis prekybos centras… Mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuruojantis investicijų ir ūkio sritis, sutiko „Pamariui“ paaiškinti šių laukiamų statybų naujienas. Anot vicemero Algio Bekerio, šis projektas yra didelės apimties, svarbus ir neišvengė pakeitimų. Šiek tiek vėluojama, tačiau dėl rimtų priežasčių. Galbūt „Pamario“ skaitytojai nepamiršo, kad nuo Šilutės katalikų bažnyčios šventoriaus tik gatvės ir tvoros skiriamą Šilutės autobusų parką

Menkas vaikų finansinis raštingumas

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje. „Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat, kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra“, – tikina ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė. Anot jos, šeimoje

Apdovanoti literatūrinių varžytuvių laureatai

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai, visą vasarą uoliai „nardydami“ knygų pasaulio puslapiuose, ne tik įdomiai bei prasmingai leido laiką su knyga, bet dalyvavo ir visoje Lietuvoje vykusiose literatūrinėse varžytuvėse „Vasaros skaitymo iššūkis“. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos iniciatyva drauge su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka, Kauno apskrities viešąja biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA) organizuotas „Vasaros skaitymo iššūkis 2017“ sulaukė ir Pagėgių krašto gyventojų susidomėjimo. Greičiausiai iššūkio užduotis