Istorinis įvykis: rastas Vasario 16-osios aktas

Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, rastas 1918 metais pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kiti Lietuvai svarbūs dokumentai.
Dokumentą trečiadienį Vokietijoje aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba. LR ambasados Vokietijoje nuotr.

Tarp L. Mažylio rastų dokumentų yra ne tik Vasario 16-osios aktas lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet ir 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija, numačiusi Lietuvos ir Vokietijos sąjungą. Dokumentą radęs profesorius šių raštų  autentiškumu neabejoja.

Anot profesoriaus, aktai yra šiek tiek didesni nei dabartinio A4 formato popieriaus lapai, o popierius atitinka tuo metu naudotus standartus.
„Mano nuomone būklė labai gera, jis puikiai išsilaikęs. Abu puikiai išsilaikę“, – LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ tiesioginėje transliacijoje iš Vokietijos sostinės teigė L. Mažylis.
Profesorius pastebėjo, kad rastų Vasario 16-osios aktų lietuviškos ir vokiškos versijos sutampa, o lietuviškas tekstas yra tapatus žinomoms dokumento versijoms, kurios buvo spausdintos mašinėle.
„Tekstas lietuviškas ir vokiškas identiški, tačiau dėl vokiečių kalbos struktūros vokiškasis variantas yra šiek tiek ilgesnis, – pasakojo L. Mažylis. – Signatarų parašai yra trimis stulpeliais sudėlioti, tuo tarpu lietuviškajame variante yra dviem stulpeliais sutilpę“.
Vasario 16-osios aktą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę, Vilniuje pasirašė 20 Atkuriamosios Tarybos signatarų. Nemaža dalis istorikų kėlė versijas, kad dingęs aktas gali būti Rusijos arba Vokietijos archyvuose. Akto originalas buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais dingo.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Akto originalą. Eltos nuotr.

ELTA primena, kad prof. Liudas Mažylis yra vaikaitis garsaus Lietuvos tarpukario laikų gydytojo prof. Prano Mažylio, Žaliakalnio papėdėje įsteigusio moterų ligoninę. Nemažai kauniečių prof. L. Mažylį žino ir kaip aistringą senų plokštelių, pašto ženklų, atvirukų kolekcininką, nuolatos savo sukauptus lobius pristatantį visuomenei įvairiose Kauno (ir ne tik) vietose rengiamose parodose. Nuo šiol jo lobyną simboliškai papildo ypatingas dokumentas, apie kurio suradimą žurnalistams profesorius taip pasakojo: „Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios akto originalą pažadino mano, kaip istoriko, azartą ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas. Paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas. Ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – apie paieškų pradžią pasakojo prof. L. Mažylis.

Žiniasklaidos priemonėse pasirodžius įvairioms interpretacijoms, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus dar kartą patvirtino, kad įsipareigojimai sumokėti milijoną eurų už Lietuvai grąžintą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą bus įvykdyti, dėl to negalį kilti jokių klausimų.
„Atlygis už originalų dokumentą, savanoriškai grąžintą Lietuvos valstybei, bus išmokėtas 2018 m. vasario 16-ąją“, – tikina D. Mockus.

Lietuvos Tarybos pasirašytą Vasario 16-osios nutarimą Vokietijoje suradęs profesorius Liudas Mažylis šiandien, t. y. penktadienį grįžta į Vilnių. Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių popietę ketina pasitikti Valstybės atkūrimo šimtmečio komanda, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, „kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pranešė, kad jau buvo kreiptasi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

„Pamario“ informacija pagal Eltos, URM ir kt. pranešimus

Lietuvos ambasadorius Deividas Matulionis ir Vokietijos Europos reikalų valstybės ministras Michaelas Rothas šiandien susitiko Vokietijos URM archyve, kur kartu apžiūrėjo 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalą. URM nuotr.

Prof. L. Mažylio interviu televizijai.

URM nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo