Istorinis įvykis: rastas Vasario 16-osios aktas

Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, rastas 1918 metais pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kiti Lietuvai svarbūs dokumentai.
Dokumentą trečiadienį Vokietijoje aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba. LR ambasados Vokietijoje nuotr.

Tarp L. Mažylio rastų dokumentų yra ne tik Vasario 16-osios aktas lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet ir 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija, numačiusi Lietuvos ir Vokietijos sąjungą. Dokumentą radęs profesorius šių raštų  autentiškumu neabejoja.

Anot profesoriaus, aktai yra šiek tiek didesni nei dabartinio A4 formato popieriaus lapai, o popierius atitinka tuo metu naudotus standartus.
„Mano nuomone būklė labai gera, jis puikiai išsilaikęs. Abu puikiai išsilaikę“, – LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ tiesioginėje transliacijoje iš Vokietijos sostinės teigė L. Mažylis.
Profesorius pastebėjo, kad rastų Vasario 16-osios aktų lietuviškos ir vokiškos versijos sutampa, o lietuviškas tekstas yra tapatus žinomoms dokumento versijoms, kurios buvo spausdintos mašinėle.
„Tekstas lietuviškas ir vokiškas identiški, tačiau dėl vokiečių kalbos struktūros vokiškasis variantas yra šiek tiek ilgesnis, – pasakojo L. Mažylis. – Signatarų parašai yra trimis stulpeliais sudėlioti, tuo tarpu lietuviškajame variante yra dviem stulpeliais sutilpę“.
Vasario 16-osios aktą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę, Vilniuje pasirašė 20 Atkuriamosios Tarybos signatarų. Nemaža dalis istorikų kėlė versijas, kad dingęs aktas gali būti Rusijos arba Vokietijos archyvuose. Akto originalas buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais dingo.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Akto originalą. Eltos nuotr.

ELTA primena, kad prof. Liudas Mažylis yra vaikaitis garsaus Lietuvos tarpukario laikų gydytojo prof. Prano Mažylio, Žaliakalnio papėdėje įsteigusio moterų ligoninę. Nemažai kauniečių prof. L. Mažylį žino ir kaip aistringą senų plokštelių, pašto ženklų, atvirukų kolekcininką, nuolatos savo sukauptus lobius pristatantį visuomenei įvairiose Kauno (ir ne tik) vietose rengiamose parodose. Nuo šiol jo lobyną simboliškai papildo ypatingas dokumentas, apie kurio suradimą žurnalistams profesorius taip pasakojo: „Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios akto originalą pažadino mano, kaip istoriko, azartą ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas. Paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas. Ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – apie paieškų pradžią pasakojo prof. L. Mažylis.

Žiniasklaidos priemonėse pasirodžius įvairioms interpretacijoms, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus dar kartą patvirtino, kad įsipareigojimai sumokėti milijoną eurų už Lietuvai grąžintą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą bus įvykdyti, dėl to negalį kilti jokių klausimų.
„Atlygis už originalų dokumentą, savanoriškai grąžintą Lietuvos valstybei, bus išmokėtas 2018 m. vasario 16-ąją“, – tikina D. Mockus.

Lietuvos Tarybos pasirašytą Vasario 16-osios nutarimą Vokietijoje suradęs profesorius Liudas Mažylis šiandien, t. y. penktadienį grįžta į Vilnių. Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių popietę ketina pasitikti Valstybės atkūrimo šimtmečio komanda, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, „kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pranešė, kad jau buvo kreiptasi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

„Pamario“ informacija pagal Eltos, URM ir kt. pranešimus

Lietuvos ambasadorius Deividas Matulionis ir Vokietijos Europos reikalų valstybės ministras Michaelas Rothas šiandien susitiko Vokietijos URM archyve, kur kartu apžiūrėjo 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalą. URM nuotr.

Prof. L. Mažylio interviu televizijai.

URM nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia