Istorinis įvykis: rastas Vasario 16-osios aktas

Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, rastas 1918 metais pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kiti Lietuvai svarbūs dokumentai.
Dokumentą trečiadienį Vokietijoje aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba. LR ambasados Vokietijoje nuotr.

Tarp L. Mažylio rastų dokumentų yra ne tik Vasario 16-osios aktas lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet ir 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija, numačiusi Lietuvos ir Vokietijos sąjungą. Dokumentą radęs profesorius šių raštų  autentiškumu neabejoja.

Anot profesoriaus, aktai yra šiek tiek didesni nei dabartinio A4 formato popieriaus lapai, o popierius atitinka tuo metu naudotus standartus.
„Mano nuomone būklė labai gera, jis puikiai išsilaikęs. Abu puikiai išsilaikę“, – LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ tiesioginėje transliacijoje iš Vokietijos sostinės teigė L. Mažylis.
Profesorius pastebėjo, kad rastų Vasario 16-osios aktų lietuviškos ir vokiškos versijos sutampa, o lietuviškas tekstas yra tapatus žinomoms dokumento versijoms, kurios buvo spausdintos mašinėle.
„Tekstas lietuviškas ir vokiškas identiški, tačiau dėl vokiečių kalbos struktūros vokiškasis variantas yra šiek tiek ilgesnis, – pasakojo L. Mažylis. – Signatarų parašai yra trimis stulpeliais sudėlioti, tuo tarpu lietuviškajame variante yra dviem stulpeliais sutilpę”.
Vasario 16-osios aktą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę, Vilniuje pasirašė 20 Atkuriamosios Tarybos signatarų. Nemaža dalis istorikų kėlė versijas, kad dingęs aktas gali būti Rusijos arba Vokietijos archyvuose. Akto originalas buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais dingo.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Akto originalą. Eltos nuotr.

ELTA primena, kad prof. Liudas Mažylis yra vaikaitis garsaus Lietuvos tarpukario laikų gydytojo prof. Prano Mažylio, Žaliakalnio papėdėje įsteigusio moterų ligoninę. Nemažai kauniečių prof. L. Mažylį žino ir kaip aistringą senų plokštelių, pašto ženklų, atvirukų kolekcininką, nuolatos savo sukauptus lobius pristatantį visuomenei įvairiose Kauno (ir ne tik) vietose rengiamose parodose. Nuo šiol jo lobyną simboliškai papildo ypatingas dokumentas, apie kurio suradimą žurnalistams profesorius taip pasakojo: „Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios akto originalą pažadino mano, kaip istoriko, azartą ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas. Paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas. Ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – apie paieškų pradžią pasakojo prof. L. Mažylis.

Žiniasklaidos priemonėse pasirodžius įvairioms interpretacijoms, koncerno „MG Baltic” prezidentas Darius Mockus dar kartą patvirtino, kad įsipareigojimai sumokėti milijoną eurų už Lietuvai grąžintą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą bus įvykdyti, dėl to negalį kilti jokių klausimų.
„Atlygis už originalų dokumentą, savanoriškai grąžintą Lietuvos valstybei, bus išmokėtas 2018 m. vasario 16-ąją“, – tikina D. Mockus.

Lietuvos Tarybos pasirašytą Vasario 16-osios nutarimą Vokietijoje suradęs profesorius Liudas Mažylis šiandien, t. y. penktadienį grįžta į Vilnių. Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių popietę ketina pasitikti Valstybės atkūrimo šimtmečio komanda, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, “kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pranešė, kad jau buvo kreiptasi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

„Pamario“ informacija pagal Eltos, URM ir kt. pranešimus

Lietuvos ambasadorius Deividas Matulionis ir Vokietijos Europos reikalų valstybės ministras Michaelas Rothas šiandien susitiko Vokietijos URM archyve, kur kartu apžiūrėjo 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalą. URM nuotr.

Prof. L. Mažylio interviu televizijai.

URM nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių bendruomenė surengė aktyvią Tarptautinę šeimų dieną

Asociacija „Pagėgių bendruomenė“ nuo pat 2009 m. imasi misijos kasmet priminti apie didžiausią gyvenimo turtą – šeimą, artimuosius, apie svarbą kuo daugiau laiko praleisti kartu, bendravimo džiaugsmą. Ir šiemet, gegužės 15 d. visi Algimanto Mackaus gimnazijos kiemo kampeliai prisipildė smagaus šurmulio – tiek mažieji sportininkai, tiek jų šeimų nariai intensyviai judėjo Svetlanos Musvydienės vedamoje visuotinėje mankštoje, meninius gebėjimus atskleisti galėjo piešimo erdvėje, pajudėti sukdami lankus ar dalyvaudami linksmosiose estafetėse. Norintiems smagiai pašėlti organizatoriai pasiūlė pašokinėti ant batuto, stebino kitomis linksmomis

Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių? Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU. – Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius

Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas. Senutėlių rąstų

Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis. Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai