Istoriniame Rusnės pašte duris atvėrė restoranas
Restoranas „Prie Peterso tilto“, įkurtas istoriniame Rusnės senajame pašte, yra įtrauktas į turistinį maršrutą „Divyčio kelias“. Restorano terasoje laukiantiems kavos ar kitų kulinarinio paveldo patiekalų smagu pasižvalgyti į prieš akis atsiveriantį Atmatos slėnį, palydėti upe praplaukiančius laivus. Iš čia matosi garsiojo Peterso tilto liekanos ir jo žibintas, apžvalgos aikštelė.
Rusnėje nebuvo kur pavalgyti
Ne tik salos gyventojai gerai prisimena, kad skaniai pavalgyti buvo galima čia ilgus metus veikusioje valgykloje. Papietauti į valgyklą atvažiuodavo net iš Šilutės. Uždarius valgyklą, viešojo maitinimo įstaigų pasigedo ir rusniškiai, ir jų svečiai. Dažnai girdėdavosi priekaištų, kad 1923-1939 metais Rusnėje veikę net 5 restoranai…
Prisiklausiusi priekaištų, kad Rusnėje nėra nė kur kavos išgerti, seniūnė Dalia Drobnienė ėmėsi aktyviai ieškoti norinčiųjų atidaryti kavinę. Pamačiusi, kaip Kintų kavinėje „Kuršiai“ puikiai tvarkosi Audra ir Vidas Rimkai, seniūnė ne kartą kalbino juos: „Plaukit mariomis, upėmis, važiuokit keliais į Rusnę. Čia jūs laukiami“.
Išbandė ne vieną verslą
Audra ir Vidas Rimkai į Kintus atsikėlė iš Švėkšnos. Išbandę ne vieną verslą, prieš 8 metus Kintuose atidarė kavinę „Kuršiai“. Verslininkais pasitikėjo paskolą jiems suteikęs bankas. Pripažinimas atėjo iškart. „Kuršių“ kavinės patiekalus mėgsta ir kintiškiai, ir svečiai, kavinėje netrūksta lankytojų, čia vyksta šeimyninės ir proginės šventės.
Ponia Audra Rimkienė pripažįsta, kad apsispręsti ir atidaryti restoraną Rusnėje nebuvo lengva, nors siūlymų nuolat sulaukdavusi. Tačiau kai senovinį pastatą Rusnėje įsigijęs šeimos draugas ant Rimkų stalo padėjo raktus su siūlymu nuomotis patalpas restoranui, trauktis nebebuvo kur. „Paskambinau Rusnės seniūnei, išgirdau ilgą pritariantį valio…“ – mena ponia Audra.
Iki restorano atidarymo dienos dar buvo toli. Keliskart užėjo ir baigėsi potvyniai. Planavę įsikurti praėjusį pavasarį, restoraną atidarė šiai vasarai baigiantis. Pirmiausia reikėjo įrengti profesionalią virtuvę pastate, kuriame anksčiau buvo numatyta kurti svečių namus. Su projektuotojų, technologų pagalba teko iš naujo projektuoti virtuvę, jos įrangą ir, tik gavus leidimą, pradėti darbus.
Interjero stilių padiktavo paveikslai
„Ieškodami restorano interjero stiliaus „užsikabinome“ už čia buvusių paveikslų. Viename nutapytas vėtrungių tėvu vadinamas E. V. Berbomas, kitame – dvarininko Hugo Šojaus portretas. Dar buvo didžiulė neįrėminta Peterso tilto nuotrauka. Tada ir tapo aišku – restoranas nebus modernus. Pradėjome domėtis istorija, minėtomis asmenybėmis. Po truputį pradėjo aiškėti stilius. Kaune gyvenantys sūnūs padėjo ieškoti baldų. Taigi, interjerą kūrėme visa šeima“,e – pasakojo A. Rimkienė.
Kai pastato viduje pajudėjo darbai, atrodė, kad ir atidarymas jau čia pat. Juolab, kad laukiančiųjų netrūko. Restorano „Prie Peterso tilto“ šeimininkai įsitikinę, kad jiem pavyks išlaikyti aukštai iškeltą kartelę. Žinoma, prireiks ir lankytojų, vietos gyventojų supratingumo, pritarimo.
Restorano lankytojams teks būti kantresniems, mat čia nebus šildomų, iš anksto pagamintų patiekalų. Pasak A. Rimkienės, visi patiekalai bus gaminami klientui užsakius. Taigi teks plaukti, kol virėjai paruoš.
Žuvis, mėsa kepama „stebuklingoje“ amerikietiškoje krosnyje, naudojant natūralias medžio anglis, be riebalų. Krosnies kaitra, priklausomai nuo to, kokią mėsą reikia kepti, reguliuojama nuo 250 iki 360 laipsnių karščio. Tokiomis sąlygomis iškepta žuvis ar mėsa iš karto apskrudinama ir toliau reguliuojant kaitrą kepama savo sultyse.
Netrūks žuvies patiekalų
Valgiaraštis – įvairus, bus gausu žuvies patiekalų. Šiuo metu žuvies patiekalai gaminami iš sterkų. Kokia žuvis bus gaudoma, tokios bus galima ir užsisakyti. „Jeigu neturėsime šviežios žuvies, patiekalų iš šaldytos negaminsime“, – patikino šeimininkė.
Restorane bus galima užsisakyti kulinarinio paveldo patiekalų, pavyzdžiui, lydekos kukuliukų su bulvių koše, šviežiais agurkėliais. Bus senovinės kafijos, keksiukų, kuriuos šeimininkės keps pagal rusniškės Trautės Bakutienės receptą. Birutė Servienė pažadėjo išmokyti gaminti Rusnės punšą. A. Rimkienė planuoja įgyvendinti ir savo seną svajonę – kepti žuvies pyragą pagal senovinį receptą, kurį sužinojo iš kintiškės Erikos Rudmokienės.
Restorano atidarymo dieną teko išgirsti, kad buvo tikėtasi čia apsilankius išgerti kavos terasoje ir pasigrožėti vaizdingais Atmatos vandenimis ir pakrantėmis, užkąsti greitų dienos patiekalų. Tačiau pamatę restorano interjerą suprato, kad dienos patiekalų čia nebus.
Vis dėlto restorano šeimininkė A. Rimkienė patikino, kad nuo rugsėjo pradžios restorane bus galima užsisakyti dienos pietų. Tikimasi, kad restorano lankytojai pamėgs čia pietauti. Ateityje planuojami jaukūs vakarai, skambant gyvai atliekamai muzikai.
Be šeimininkų, restorane įdarbinti dar 6 rusniškiai. Ponia A. Rimkienė įsitikinusi, kad ir čia suburta komanda bus tokia pat stipri kaip Kintuose.
Laima PUTRIUVIENĖ
Daugiau: Restaurant in Alanya
Lankiausi šitoje kavinėje. Atsisėdus terasoje meniu taip ir neatnešė, pralaukėm gerą pusvalandį. Paskui neapsikentę girtų direktoriukų (būsto vadas girdė savo vadybininkėlius) pezalų nuėjome į vidų. Apsišarvavę kantrybe maistą gavome po geros valandos. Nebeiškentę griežiančių smuikų muzikos susimokėjome prie baro, nes padavėjos taip ir nesusiprotėjo prieit. Galiu pagirti barą dėl gražaus interjero, bet pijokai ir prastas aptarnavimas nedera prie šeimininkų mėginamo pasiekti lygio. Taisykitės ir sėkmės.
Labai bogas aptarnavimas
Kantrybės, mergaitės tik pradėjusios dirbti buvo, pradžia visada turi trūkumų, išmoks, lankiausi 3 kartus ir kepsnių laukėme tik apie 20 min. Mandagios mergaitės, mes jokių priekaištų neturėjome.
Lankiausi 3 kartus ir neturiu jokių priekaištų, kepsnių laukdavom apie 20 min. – normalu. Mergaitės mandagios, pradžioje būna visko, nauja patirtis, išmoks 🙂
O kaip kainos?
Kepsnys = ?
Karbonadas su grybais = ?
Puse porcijos karbonadas = ?
Saslykas = ?
Šeimininkai deklaruoja, kad pas juos gaminami tradiciniai patiekalai būdingi Šilutės kraštui. Aš suprantu, kad laikai ir skoniai kinta, bet ispano šefo sudarytas Šilutės krašto tradicinis meniu keistokas. Užsisakėm šonkauliukų. Aš kaip tradicinė lietuvė tikrai nesitikėjau, kad padažas prie jų bus šleikščiai saldus ir paprasčiausiai įpiltas iš kinų virtuvei skirtų marmalų. Jau tikrai geriau tiktų krienai, garstyčios. Salotos prastokos, bet ir tos sugadintos dar baisesniu ir saldesniu užpilu iš tos pačios kinų virtuvės. Kažkoks kratinys. Šonkauliukai buvo sausi ir sprangūs. Patiekalas keistas kaip ir interjeras. Židinys, krėslai prie jo, sienos ir baras skoningi, bet stalai, kėdės, „šilkiniai skudurai“ vietoj staltiesės ant stalo ir tos užuolaidos tai tikras kičo kratinys. Žiūri į vieną pusę – viskas gerai, pasižiūri į kitą – juokas ima (tikriausiai tai ne dizainerio darbas, nes po tokio stilių kratinio jo niekas nebesamdytų). Vos nepamiršau paminėti gražių vaizdų per langus užgožiančių plastmasinių vazonų, kurie įdėti į valgymui skirtas lėkštes.
Pati idėja ir sumanymas puikūs. Jeigu virtuvė geriau dirbs, galima sėdint žiūrėti į židinį.
Sėkmės.
Niekada nesirinkite šios vietos švęsti savo šventę. Išankstinės rezervacijos negalioja ir tai paaiškėja tik atvykus švęsti. Ši įstaiga tikrai sugeba sugandinti šventę ir nuotaiką.
Rezervacija negalioja
Prieš savaitę užsakius atskirą salę ,atvykus gali rasti užimtą, nes esi eilinis klientas, ne UŽKALNIS AR NE CIPARIS, nesvarbu kad atvykom švęsti jubiliejaus. Eilinis baras taip nepasielgtų, o dar vadinasi restoranu. Blogai, labai blogai. Aptarnavimas kaip ir kaimo užeigoj.
Geras tas restoranas visai, nesenai buvom, kaip Lietuvoj ir tokiom kainom viskas normoj