Istorijos labirintuose su bendraminčiais

Didelis būrys šilutiškių (muziejininkai tikrai džiaugėsi) rugpjūčio 23-ios pavakarę rinkosi į Šilutės H. Šojaus muziejų. Čia vyko minėjimas, skirtas stalinizmo ir nacizmo aukoms bei „Baltijos keliui“ atminti.

 

Parodos lankytojai susikaupę klausėsi pasakojimo apie ekspediciją.

Už poros metų sukaks 30 metų, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, prisimindamas Ribentropo–Molotovo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių nepriklausomybę, surengė akciją „Baltijos kelias“. Taip trijų Baltijos valstybių žmonės išreiškė norą būti laisvi.
17.15 val. muziejuje buvo atidaryta projekto „Misija Sibiras“ fotografijų paroda „10 metų gyvos istorijos“. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš keturiolikos ekspedicijų. Jos atspindi ekspedicijoje dalyvavusių žmonių kasdienybę, supažindina su ekspedicijų rezultatais, pasakoja apie aplankytas vietoves.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pristatė Arną Zmitrą, ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvį.

Apie šią parodą pasakojo Arnas Zmitra, projekto „Misija Sibiras“ 2016 metų dalyvis: „Projektas „Misija Sibiras“ yra labiausiai pavykęs socialinis projektas. Per dešimt metų apie 11 tūkstančių žmonių yra pareiškę norą jame dalyvauti. Jau yra sutvarkyta per 130 kapinių, jose pastatyta kryžių. Į Sibirą buvo ištremti šviesiausi išsilavinę mūsų tautos žmonės – mokytojai, gydytojai, kiti. Jie dažniausiai dirbo medienos apdirbimo įmonėse, plukdė sielius. Dirbo ir anglies kasyklose. Darbo ir gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios“.
A. Zmitra papasakojo, kad kiekvieną pavasarį paskelbiama anketa, norėdami iš arčiau pažinti tą istorijos etapą jaunuoliai gali registruotis į ekspediciją „Misija Sibiras“.

Didelis būrys šilutiškių rugpjūčio 23-iosios pavakare susirinko muziejaus Freskų salėje.

„Užsiregistravusių kiekvienais metais būna apie 800–900. Organizatoriai atrenka tam tikrą skaičių jaunuolių, kurie savaitgalį dalyvauja bandomajame žygyje. Praėjusiais metais 75 jaunuoliai dalyvavo 50 kilometrų žygyje Trakai – Kernavė, šiemet 47 kilometrua žygiavo po Kauno rajoną, Rumšiškes. Kiekvienais metais dalyvauja 16 dalyvių, vyksta viena ekspedicija per metus, joje galima dalyvauti tik vieną kartą. Sugrįžę ekspedicijų nariai keliauja po įvairius miestus ir gyvenvietes, pasakoja savo įspūdžius, prisideda prie įvairių iniciatyvų. Birželio 14 d., kada jaunimas išvyksta į ekspediciją, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje visą parą yra skaitomos pavardės žmonių, išvežtų į tremtį. Yra 20 tūkstančių pavardžių, tad skaitymas užtrunka visą parą. Ekspedicijų dalyviai vieną savaitgalį važiuoja į Prienus pas meistrą Algimantą, kur mokosi daryti kryžius. Mediena ekspedicijoms kartais plukdoma net 1800 kilometrų“, – pasakojo Arnas Zmitra ir atsakė į užduotus klausimus.
Po parodos atidarymo susirinkusieji žiūrėjo režisieriaus Donato Ulvydo šiais metais sukurtą kino filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasidžiaugė, kad šilutiškiai gali nemokamai pamatyti šį naują filmą, pasakojantį apie sunkų ir įtemptą teatro aktorių darbą sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje.
Prie muziejaus dar ilgai stoviniavo būreliai žmonių: norėjosi ir pasikalbėti apie praeitį, ir filmą aptarti.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Taip pat skaitykite