Istoriją menantys medaliai, ženkliukai, pašto vokai ir ženklai

Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių proga Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko kolekcijų pagrindu parengta paroda „Medaliai, ženkliukai, pašto vokai ir ženklai“. Apie parodos eksponatus parodą atidarant kalbėjo istorikas Pranas Avižinis.

Atidarant parodą dalyvavo Prano Avižinio (dešinėje) šeimos nariai.

Pažintinė ir šviečiamoji vertė
„Visomis progomis kalbėdamas apie savo kolekciją (ženkliukus, kuriuos rinko visą laiką; medalius, kuriais labiau susidomėjo, kai 2009 metais pats už nuopelnus švietimo bendruomenei ir Lietuvai buvo apdovanotas Gedimino ordino medaliu; pašto ženklų kolekciją, kurią perėmė iš savo uošvio Šilutės garbės piliečio Algirdo Červinsko) direktorius pabrėžia svarbiausią jos misiją, t. y. edukacinę ir pažintinę. Kaip istorikas suvokdamas, kad be praeities, be žinojimo, kas mes, kokia kaina kūrėme savo tautos istoriją, negalėsime kurti ateities. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis paskatino sudėlioti, sutvarkyti visus surinktus lobius ir pristatyti visuomenei“, – kalbėjo renginio vedėja Daiva Trijonienė.
Kalbėdamas apie parodą, P. Avižinis sakė, kad ji yra skirta artėjančiam mūsų valstybės šimtmečiui. „Dalis jos daug kartų buvo rodyta mokiniams, o dabar norėjosi visuomenei parodyti ne vienerius metus rinktas medalių ir ženkliukų serijas. Taip pat norėjosi parodyti bent dalį neseniai į Amžinybę išėjusio Šilutės Garbės piliečio, mano uošvio, visą gyvenimą rinktų pašto ženklų bei vokų rinkinius“ – kalbėjo P. Avižinis.
Pelnyti apdovanojimai
Ši paroda artimai susijusi su šeimos istorija. Ne vienas giminaitis per gyvenimą buvo apdovanotas įvairiais pagarbos ženklais ir medaliais. Pats P. Avižinis Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus 2009 m. vasario 4 d. potvarkiu Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus vadovaujant Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklai apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. P. Avižinis pasidžiaugė, kad jo mama Bronė Avižinienė, užauginusi devynis vaikus, taip pat buvo įvertinta – jai buvo įteiktas Prezidento Valdo Adamkaus ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.
Parodos autorius susirinkusiems papasakojo, kad ir jo giminaitis Domas Avižinis tarpukariu yra gavęs garbingų valstybinių apdovanojimų.
1919 m. gegužės 30 d. Domas Avižinis įstojo į savanorių gretas, ir 1929 metais Lietuvos kariuomenės įkūrimo dešimtmečio proga buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių medaliu. Įdomu tai, kad šis žmogus buvo susijęs ir su Klaipėdos kraštu. Iki karo darbavosi Viešvilės, Pagėgių ir Šilutės paštuose.
Sunku buvo atrinkti
P. Avižinis kalbėjo, kad buvo sunku iš gausios kolekcijos atrinkti svarbiausius eksponatus. Parodos lankytojai gali išvysti šimtą medalių ir ženkliukų bei 200 pašto ženklų ir proginių vokų. Medalių kolekciją sudaro: stalo medaliai, kuriuos leidžia Monetų namai; apdovanojimai – tai relikvijos, kurių nenusipirksi; sportiniai medaliai.
Apie kiekvieną grupę autorius pasakojo išsamiai, skaidrėmis demonstruodamas jų pavyzdžius. Plačiau autorius papasakojo apie medalius, skirtus Lietuvos prezidentams, Jonui Basanavičiui, Nepriklausomybės akto signatarui, Lietuvos lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Reti ir vertingi sąjungos Vilniui vaduoti skydo formos ženklelis „Atmink Vilnių“ ir 1928 m. Klaipėdos sukilimo 5-osioms metinėms skirtas Petro Rimšos medalis.
Daugelio atėjusiųjų akis traukė ženkliukai. Jų būdavo kiekvienuose namuose, rinko vaikai ir tėvai. Jų parsiveždavome iš ekskursijų, mėgome segėti. Parodoje jie eksponuojami pagal temas.
Filatelija – istorijos atspindys
Daug informacijos užkoduota pašto ženkluose ir vokuose, kuriuos parodos autorius P. Avižinis paėmė iš Algirdo Červinsko rinkinių. Pirmieji naudoti pašto ženklai Lietuvoje buvo carinės Rusijos pašto ženklai. Mažojoje Lietuvoje tuo metu naudoti Vokietijos ženklai. Pirmojo pasaulinio karo metu pašto siuntos siųstos su vokiškais ženklais ant kurių buvo užspausta Postgebiet Ob. Ost užrašai. Pašto spauduose matomi vokiški paštų pavadinimai, tačiau ant Kėdainių, Jurbarko, Radviliškio, Rokiškio, Utenos antspaudų dar buvo ir žodis Litauen, tokiu būdu Lietuva pirmą kartą pateko į pasaulinę filatelijos istoriją.
Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai buvo primityvūs, atspausti ant laikraštinio popieriaus. Pirmieji, vadinami baltukais, buvo atspausdinti 1918 m. gruodžio 27 d. Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje. Nuo 1919 m. pradžios Lietuvos ženklai spausdinami Kaune, o kelios ženklų laidos buvo užsakytos Vokietijoje ir Anglijoje. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, ten buvo naudojami „Vidurio Lietuvos“ („Litwa Srodkowa“) pašto ženklai, o kraštą prijungus prie Lenkijos – Lenkijos pašto ženklai. Savo pašto ženklus 1920–1923 metais turėjo Klaipėdos kraštas. Pirmieji spalvoti pašto ženklai 1919 m. buvo atspausdinti Berlyne.
Savarankiškai pašto ženklus Lietuvoje vėl pradėta spausdinti 1990 m. Pirmieji atkurtos Lietuvos ženklai yra su angelo atvaizdu (dail. Violeta Skabeikienė, spausdinta „Spindulio“ spaustuvėje, išleisti 1990 m. spalio 7 d.) . Sovietiniai pašto ženklai po Kovo 11-osios būdavo užbraukiami, greta jų buvo klijuojamas atkurtos valstybės ženkliukas.

Šioje parodoje yra filatelijos pavyzdžių iš Šilutės garbės piliečio, šviesios atminties Algirdo Červinsko kolekcijų.
Nuotrauka iš Petro Skutulo archyvo

Kolekcijas būtina išsaugoti
Parodos atidarymo metu kalbėjęs „Pamario“ laikraščio redaktorius, kolekcininkas Petras Skutulas sakė, kad įdomūs ir vertingi yra ir užrašai ant vokų: ,,Jie yra įdomūs ir istorine prasme, ir tuo, kokioms asmenybėms, kada buvo adresuoti. Surinkti visus, kad ir prieš kelis dešimtmečius išleistus pašto ženklus, nėra labai sudėtinga. Daug reikšmingesni kolekcininkams ypatingi ženklai – su broko žymėmis, projektiniai bandymai, garsiems asmenims rašyti laiškai.
Man teko bendrauti su šviesios atminties garbiuoju šilutiškiu Algirdu Červinsku. Jis tikrai būtų labai džiaugęsis savo žento iniciatyva surengti šią parodą. Susitikus jis vis minėdavo tuos laikus, kai Šilutėje būdavo rengiamos filatelijos parodos. Šios parodos autorius sėkmingai atrinko eksponatus, parodydamas mums jų vertę ir šiandienos svarbą. Avižinių šeimos palikuoniams linkiu saugoti, tausoti ir turtinti tėvų ir senelių surinktas kolekcines vertybes“.
Paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, veiks iki kovo 14 d.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po