Iššūkis „Vasara be plastiko“: kviečia per 66 dienas susiformuoti gamtai draugiškus įpročius

Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kviečia mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.  

Macro closeup of two plastic cups with ice cubes and water and condensation on table with straws by green salad in restaurant

„Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli gražu nepadedančių gamtos saugojimui. Atostogų metu poilsiaujant gamtoje dažnai neišvengiame plastikinių maišelių, gėrimų butelių ar vienkartinių indų, kurie išmetami vos po kelių minučių naudojimo. Taigi, vasarą itin svarbu pradėti formuoti švaresnės bei draugiškesnės gamtai gyvensenos įprotį, mažinant plastiko naudojimą“, – teigia Simona Rasalė, VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Remiantis Europos komisijos duomenimis, kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių.  

Iššūkis „Vasara be plastiko“ skatina mažinti plastikinių daiktų vartojimą, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo alternatyvomis – plastikinius pirkinių maišelius medžiaginiais, plastikinius šiaudelius – metaliniais, vienkartinius indus – daugkartiniais, kasdien naudojamais namuose, o plastikinius vandens buteliukus – gertuvėmis.

Iššūkio metu bus fiksuojami rezultatai: „sutaupytų“ arba, kitaip tariant, nesusidariusių plastikinių pakuočių atliekų kiekis, nurodant iššūkio laiką. Aktyviai įsitraukti į iššūkį skatinamos ne tik nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvaujančių mokyklų komandos, bet ir šeimos ar tiesiog ekologinėmis idėjomis besidominčios draugų kompanijos.

„Įpročio suformavimas gali būti varginantis procesas, o mokslininkų skaičiavimais – naujo, nereikalaujančio valios pastangų įpročio įgijimas užtrunka vidutiniškai 66 dienas. Todėl „Vasarai be plastiko“ skiriame 93 dienas – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., iš kurių projekte nepertraukiamai dalyvauti reikia ne mažiau kaip 66 dienas. Tai padės iššūkį priėmusiems dalyviams susiformuoti ilgalaikius įpročius, kuriems nebereikės papildomų pastangų“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Daugiau informacijos apie iššūkį rasite: https://bit.ly/31tol6d

Naujienas sekite Facebook paskyroje: https://bit.ly/2XH3lXy

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,

Švento Huberto atlaidai Švėkšnoje

Paminėti medžiotojų globėją Šventąjį Hubertą Šilutės medžiotojų draugijos medžiotojai šį kartą rinkosi Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo šios parapijos klebonas Julius Meškauskas ir Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius. Pėsčių ir važiuotų tądien į Švėkšną suplūdo gausybė. Istoriniu Švėkšnos grindiniu į bendras pamaldas su švėkšniškiais tikinčiaisiais atžingsniavo iš viso krašto klubų susirinkusių medžiotojų ir jų šeimų narių kolona, plaikstėsi medžioklės klubų vėliavos. Kolonos priekyje žengė visoje Lietuvoje spėjęs išgarsėti Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“, vadovaujamas profesionalaus muzikanto