Iššūkis „Vasara be plastiko“: kviečia per 66 dienas susiformuoti gamtai draugiškus įpročius

Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kviečia mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.  

Macro closeup of two plastic cups with ice cubes and water and condensation on table with straws by green salad in restaurant

„Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli gražu nepadedančių gamtos saugojimui. Atostogų metu poilsiaujant gamtoje dažnai neišvengiame plastikinių maišelių, gėrimų butelių ar vienkartinių indų, kurie išmetami vos po kelių minučių naudojimo. Taigi, vasarą itin svarbu pradėti formuoti švaresnės bei draugiškesnės gamtai gyvensenos įprotį, mažinant plastiko naudojimą“, – teigia Simona Rasalė, VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Remiantis Europos komisijos duomenimis, kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių.  

Iššūkis „Vasara be plastiko“ skatina mažinti plastikinių daiktų vartojimą, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo alternatyvomis – plastikinius pirkinių maišelius medžiaginiais, plastikinius šiaudelius – metaliniais, vienkartinius indus – daugkartiniais, kasdien naudojamais namuose, o plastikinius vandens buteliukus – gertuvėmis.

Iššūkio metu bus fiksuojami rezultatai: „sutaupytų“ arba, kitaip tariant, nesusidariusių plastikinių pakuočių atliekų kiekis, nurodant iššūkio laiką. Aktyviai įsitraukti į iššūkį skatinamos ne tik nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvaujančių mokyklų komandos, bet ir šeimos ar tiesiog ekologinėmis idėjomis besidominčios draugų kompanijos.

„Įpročio suformavimas gali būti varginantis procesas, o mokslininkų skaičiavimais – naujo, nereikalaujančio valios pastangų įpročio įgijimas užtrunka vidutiniškai 66 dienas. Todėl „Vasarai be plastiko“ skiriame 93 dienas – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., iš kurių projekte nepertraukiamai dalyvauti reikia ne mažiau kaip 66 dienas. Tai padės iššūkį priėmusiems dalyviams susiformuoti ilgalaikius įpročius, kuriems nebereikės papildomų pastangų“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Daugiau informacijos apie iššūkį rasite: https://bit.ly/31tol6d

Naujienas sekite Facebook paskyroje: https://bit.ly/2XH3lXy

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite