Lapkričio 4-os rytą krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į AB Vidaus vandens kelių direkcijos valdomą baržą. Krovinys valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu lapkričio 7 d. atplukdytas į Klaipėdos konteinerių terminalą.

Nemunu į Klaipėdą atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra” metalinės talpyklos. Krovinį sudarė 4 talpyklos, skirtos chemijos pramonei, susijusiai su ateities technologijomis.

Didžiausios pakrautos talpos parametrai: 22 m ilgio, 6,20 m plotis ir 6,30 m aukštis.

Barža krovinį plukdė šviesiuoju paros metu, naktimis dėl saugumo barža neplaukė. Iš Klaipėdos uosto stambiagabaritinis krovinys bus plukdomas į Švediją. 

Svarbi transporto arterija

„Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui. Vakarų Europoje vandens transportas – tai plačiai išvystytas krovinių gabenimo būdas, gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais“, – teigia  Vladimiras Vinokurovas, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Praėjusių metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą „TEN-T kelio E 41 modernizavimas”, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta jau 2023 metais.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41.

Barža – vietoj 90 vilkikų

Taip pat Vidaus vandens kelių direkcija plečia šalia „Via Baltica“ kelio Marvelės prieplauką, skirtą krovininių ir kitų laivų aptarnavimui bei krovinių laikymui. Gamybinei-prekybinei veiklai užtikrinti skirtas ir Nemuną su Kuršių mariomis jungiančioje Atmatoje įsikūręs Uostadvario vidaus vandenų uostas. Vidaus vandens kelių direkcija stato 1800 tonų keliamosios galios baržą. Ši barža galės gabenti 80-90 vilkikų atitinkantį krovinį. Šiuo metu naudojamos iki 1000 tonų talpos baržos, varomos dyzeliniais stūmikais. Direkcija intensyviai dirba ties daug žadančiu elektrinio baržos stūmiko projektu. Sukurtas elektrinis baržų stūmiklis galės pakeisti 90 sunkvežimių. Įprastai  krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 tonų. Tuo tarpu elektrinis stūmiklis gali stumti iki 1800 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą. Toks laivas gali pakeisti net 90-100 sunkvežimių.

Elektrinis baržų stūmiklis leistų pasiekti nulines CO2 emisijas. Todėl jis yra itin svarbus siekiant paskatinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Milijonai tonų krovinių gali būti pergabenami nekenkiant aplinkai ir nuimant tūkstančių vilkikų apkrovas nuo autostrados Kaunas-Klaipėda. Įgyvendinus elektrinio stūmiklio projektą, Lietuva būtų pirmoji Europoje, turinti elektrinį vidaus laivyną.

Vidaus vandens kelių direkcijos inf.