Išskirtinio dydžio krovinys Nemunu pro Rusnę sėkmingai atplukdytas į Klaipėdos uostą

Lapkričio 4-os rytą krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į AB Vidaus vandens kelių direkcijos valdomą baržą. Krovinys valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu lapkričio 7 d. atplukdytas į Klaipėdos konteinerių terminalą.

Nemunu į Klaipėdą atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra” metalinės talpyklos. Krovinį sudarė 4 talpyklos, skirtos chemijos pramonei, susijusiai su ateities technologijomis.

Didžiausios pakrautos talpos parametrai: 22 m ilgio, 6,20 m plotis ir 6,30 m aukštis.

Barža krovinį plukdė šviesiuoju paros metu, naktimis dėl saugumo barža neplaukė. Iš Klaipėdos uosto stambiagabaritinis krovinys bus plukdomas į Švediją. 

Svarbi transporto arterija

„Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui. Vakarų Europoje vandens transportas – tai plačiai išvystytas krovinių gabenimo būdas, gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais“, – teigia  Vladimiras Vinokurovas, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Praėjusių metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą „TEN-T kelio E 41 modernizavimas”, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta jau 2023 metais.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41.

Barža – vietoj 90 vilkikų

Taip pat Vidaus vandens kelių direkcija plečia šalia „Via Baltica“ kelio Marvelės prieplauką, skirtą krovininių ir kitų laivų aptarnavimui bei krovinių laikymui. Gamybinei-prekybinei veiklai užtikrinti skirtas ir Nemuną su Kuršių mariomis jungiančioje Atmatoje įsikūręs Uostadvario vidaus vandenų uostas. Vidaus vandens kelių direkcija stato 1800 tonų keliamosios galios baržą. Ši barža galės gabenti 80-90 vilkikų atitinkantį krovinį. Šiuo metu naudojamos iki 1000 tonų talpos baržos, varomos dyzeliniais stūmikais. Direkcija intensyviai dirba ties daug žadančiu elektrinio baržos stūmiko projektu. Sukurtas elektrinis baržų stūmiklis galės pakeisti 90 sunkvežimių. Įprastai  krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 tonų. Tuo tarpu elektrinis stūmiklis gali stumti iki 1800 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą. Toks laivas gali pakeisti net 90-100 sunkvežimių.

Elektrinis baržų stūmiklis leistų pasiekti nulines CO2 emisijas. Todėl jis yra itin svarbus siekiant paskatinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Milijonai tonų krovinių gali būti pergabenami nekenkiant aplinkai ir nuimant tūkstančių vilkikų apkrovas nuo autostrados Kaunas-Klaipėda. Įgyvendinus elektrinio stūmiklio projektą, Lietuva būtų pirmoji Europoje, turinti elektrinį vidaus laivyną.

Vidaus vandens kelių direkcijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite