Išryškėjo 460 metrų ilgio estakados kontūrai

Sausio 17 d. Šilutės ir Rusnės gyventojams pristatytas valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė–Rusnė beveik 5 km ruožo rekonstravimo ir estakados statybos techninis darbo projektas. Šilutiškių susirinko kelios dešimtys, svečių – nemenkas būrelis.

Techninio projekto rengėjų šilutiškiai klausimais neužvertė.

Suprojektuota į Rusnę vedančio kelio beveik 5 km ilgio atkarpos nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki tilto per Atmatos upę rekonstukcija bei estakados per potvynio vandens apsemiamą ruožą statyba.
Bus iškirsta 290 senų pakelės medžių, augančių ant kelio sankasos, projekto rengėjai dėl to nerimaujantiems piliečiams atsakė, kad naujų pasodinti šalikelėje taip pat nenumatyta, nes palei kelią nėra laisvos žemės, pirkti privačią žemę visuomenės poreikiams užtrunka ne vienerius metus.
Visa beveik 5 km ilgio pakele bus įrengtas 2 m pločio pėsčiųjų ir dviratininkų takas su atitvaru, jis drieksis palei kairiąją praplatinto ir naujai sutvarkyto kelio į Rusnę pusę, palei miškelį. Kitoje kelio pusėje atitvaro nebus, prireikus ten galės sustoti automobiliai. Rekonstruoto kelio plotis – 11 m, iš to 7 m užims dviejų eismo juostų važiuojamoji dalis, bus du po 1,5 m kelkraščiaus, pusmetrio pločio saugos juostos. Suplanuotos 6 autobusų stotelės, 1 poilsio aikštelė pėstiesiems ir dviratininkams.
Vienam šilutiškiui parūpo, ar nebus kliuvinių patekti į pakelėje esantį Žalgirių pažintinį taką, kur bus galima palikti automobilį, gal kokią atskirą aikštelę tam įrengus? Atsakyta, kad viena kelio pusė bus laisva ir automobiliui palikti, o specialios aikštelės nebus, nes nėra tam būtinos laisvos žemės. Kita vertus, ar valstybės saugomoje teritorijoje būtų leistos naujos statybos?
Kai vyks darbai, kelyje bus pastatyti laikinieji šviesoforai, tad automobilių eismas gerokai sulėtės, reikės kantrybės, supratimo ir geranoriškumo.
Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda patikino rangovo „Kauno tiltų“ atstovą, kad rusniškiai bus kantrūs laikiniems nepatogumams, nes visi darbai skirti jų gerovei.

AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus patarėjas Petras Tekorius kalbėjo apie būsimus kelio rekonstravimo ir estakados statybos darbus.

Estakada
Siūloma įtemptai armuotos perdangos estakada ant gelžbetoninių atramų, atremtų ant polinių pamatų. Estakados prieigose numatytos gelžbetoninės atraminės sienos, atremtos ant polinių pamatų ir suveržtos plieninėmis templėmis, gelžbetoniniai techninės apžiūros laiptai su turėklais. Bendras perdangos ilgis – 409 m (bendras estakados ir atraminių sienų prieigose ilgis 460 m), plotis – 12 m. Bus apsauginiai aitvarai, pėstiesiems – plieniniai cinkuoti turėklai. Paviršinis ir lietaus vanduo nuo estakados bus surenkamas į vandens surinkimo šulinius, kurie sujungiami į lietaus nuotekų nuvedimo sistemą.
Visų šių darbų konkursą skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Rangovo konkursą laimėjo AB „Kauno tiltai“ ir projektavę UAB „TEC Infastructure“ (buvęs Tiltų ekspertų centras). Sutartis pasirašyta gruodį, visi darbai kainuos 9,458 mln. eurų. Rangovas darbus įsipareigojo atlikti per 12 mėnesių – šiais metais.

„Pamario“ inf.

patalynė

Vienas komentaras

  • Avinėlių Tylėjimas

    Rūpintojėliui atsakyta, kad jei taip labai Žalgirių pažintys rūpi, nuo Rupkalvių perbėgsi ir kelią ir dviračių taką.
    Kitaip nebus, nes nėra tam būtinos laisvės. Tvarka turi būti. Jei turi būti, tvarka bus. Kaip Aukštumaloj.
    Yr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite